Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 167¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės atlikęs nuteistasis gali pateikti bausmę vykdančiai institucijai prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsdamas klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pabrėžtina, kad atsižvelgęs į įstatyme nustatytas sąlygas, teismas gali, bet neprivalo, pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimą iki gyvos galvos terminuotu laisvės atėmimu. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti švelninama, jeigu nuteistasis atitinka ne tik formalius reikalavimus (atliko ne mažiau kaip dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės), bet kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus jam švelnesnę bausmę. Taigi, nustatydamas bausmės pakeitimo sąlygas, įstatymų leidėjas įpareigojo teismą įvertinti tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ar bausmės tikslai yra pasiekti, tiek tikimybę, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, ateityje nedarys naujų nusikaltimų, bus nepavojingas visuomenei ir visuomenė dar kartą nenukentės nuo jo elgesio. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atskleidžiančius duomenis, požiūrį į padarytus nusikaltimus, būtina įsitikinti, jog nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, dėl savo elgesio ir sukeltų negatyvių padarinių, yra motyvuotas pasitaisyti, laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, gyvenimiškų tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, reikšmingas teisingam šio klausimo išsprendimui, siekiant apsaugoti visuomenę nuo vis dar pavojingo asmens. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuostatos, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Č. atitinka BK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą formalųjį kriterijų, t. y. yra atlikęs dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. Visgi vien įstatyme numatyto laisvės atėmimo bausmės termino atlikimo nepakanka, kad būtų pagrindas nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina, kad konkrečiu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei.

Viena iš aplinkybių, reikšmingų sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, yra nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. Pagal 2021 m. rugsėjo 15 d. atliktą nuteistojo R. Č. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė ir sudaro 69 balus. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma 35 balai (kurių nuteistasis negali pakeisti), o likę 34 – dinaminiai, kuriuos ir toliau vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, savo teigiamu elgesiu nuteistasis gali mažinti. Nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių nenustatyta. 2021 m. lapkričio 25 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai yra kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; nusikaltimų sunkėjimas. Dinaminiais kriminogeniniais veiksniais laikomi lėšų valdymo sunkumai; smurto/prievartos naudojimas artimoje aplinkoje; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Toks egzistuojančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis, įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį, teisėjų kolegijos nuomone, leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, vis tik nedėjo, nors ir dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinės reabilitacijos programose. Toks riziką nusikalsti didinančių veiksnių kiekis, nesant riziką nusikalsti mažinančių veiksnių, kartu vertinant su kitomis nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės švelninimui.

Šiame kontekste svarbu tai, kad šis teistumas R. Č. nebuvo pirmasis. Anksčiau jis teistas du kartus (1989 m. sausio 18 d. ir 1998 m. kovo 2 d.) dėl finansinio pobūdžio nusikaltimų. Po antro teistumo jam paskyrus 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir turto konfiskavimą, Kaišiadorių rajono apylinkės teismas taikė lygtinį paleidimą iš pataisos namų neatlikus 11 mėn. 7 d. bausmės. Šiuo nuosprendžiu, kurio pagrindu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nustatyta, kad jis tėvą nužudė 1997 m. gegužės mėnesį (kūną paslėpė jį užkasdamas, rastas tik 2002 m. sausio 23 d.), t. y. dar prieš antrąjį teistumą, o taip pat 2001 metais, praėjus beveik trejiems metams po lygtinio paleidimo taikymo, jis vėl nusikalto ir dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas užvaldyti svetimą turtą, nužudė dar du bejėgiškos būklės žmones (nužudęs pagrobė svetimą turtą). Akivaizdu, kad nuteistojo daromi nusikaltimai vis sunkėjo. Šios aplinkybės atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors jos savaime negali sąlygoti atsisakymo nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuotu laisvės atėmimu, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, negali būti sumenkinamos, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvadoje kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas yra išskirti kaip nuteistojo riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai, o tai suponuoja griežtesnį su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių vertinimą.

Nuteistojo R. Č. asmens bylos duomenys patvirtina, kad nors po patekimo į pataisos įstaigą iki gyvos galvos su juo artimieji nutraukė visus ryšius, tačiau po septynerių metų pradėjo vėl su juo bendrauti. Šiuo metu jis palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais (dvejais broliais, dukterėčia, žmona), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, turi teigiamą darbinę motyvaciją, pataisos įstaigoje dirba, per visą bausmės atlikimo laiką buvo skatintas 14 kartų. Tačiau iš 2021 m. lapkričio 17 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus matyti, kad jis ne tik skatintas, bet fiksuoti ir vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai – nuteistasis R. Č. įstaigoje nustatytos tvarkos reikalavimus pažeidė 5 kartus, 3 kartus buvo skirtos nuobaudos, o 2 kartus apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje. Nors šiuo metu nuteistasis R. Č. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo jo netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Abejonių nuteistojo R. Č. pažanga mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir tai, kad kaip nurodyta jo asmens byloje, nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pažymėtina, kad net ir atlikdamas bausmę, nuteistasis šio žalingo įpročio neatsisakė, pataisos įstaigose jis du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Paskutinį katrą už tai baustas 2021 m. liepos 9 d., t. y. prieš pusmetį, 2021 m. liepos 5 d. 20.40 val. patikrinus blaivumą, R. Č. buvo nustatytas 1,22 promilių apsvaigimas alkoholiu. Taigi, net ir suvokdamas, kad artėja terminas, kuomet bus galima teikti prašymą dėl bausmės pakeitimo į terminuotą, jis nesielgė nepriekaištingai, o priešingai, padarė grubų drausmės pažeidimą, tokiu savo elgesiu parodydamas neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas taisykles ir vidaus tvarkos taisykles. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje taip pat užfiksuota, kad nuteistasis menkina piktnaudžiavimą alkoholiu, kaip vieną iš veiksnių, turėjusį įtakos nusikaltimų padarymui. Nors nuteistasis ir demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti ir spręsti turimus sunkumus išlieka minimali bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse. Bausmės atlikimo metu R. Č. negeba koreguoti savo alkoholio vartojimo įpročių, dėl ko svarbu ir toliau bausmės atlikimo metu jį įtraukti į priklausomybių prevencijos užsiėmimus. Net ir kalbėdamas apie gautą nuobaudą, nuteistasis nurodo, kad įtaką jam padarė kiti nuteistieji ir dėl to jis vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Nors skirta nuobauda buvo panaikinta anksčiau termino, vis tik teisėjų kolegijos manymu, šios aplinkybės verčia abejoti nuteistojo gebėjimu laikytis visuotinai priimtinų elgesio normų, nepažeidinėti įstatymų, galimai ateityje susidūręs su problemomis, konfliktinėmis situacijomis, R. Č. gali pasirinkti spręsti jas ne konstruktyviais būdais, visuomenėje priimtinais būdais, o teisei priešingu elgesiu.

Kaip jau minėta, teisėjų kolegija palankiai vertina tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje ir buvo 14 kartų skatinamas. Tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi. Nuteistojo R. Č. siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei. Šiame kontekste aktualu pabrėžti, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei. Tad aptartos aplinkybės, nepaisant tam tikrų teigiamai R. Č. apibūdinančių aplinkybių šiuo metu nesudaro pagrindo teismui spręsti, jog paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę R. Č. pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti bausmės tikslai, kad pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, jis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų, o visuomenė bus apsaugota nuo tokio pavojingo asmens, taip pat bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimą dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam R. Č. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.