- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-258-449/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aloyzas Kruopys, Justas Namavičius, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- S. R.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria netenkintas bausmę vykdančios institucijos teikimas pakeisti nuteistajam S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 104 straipsnyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 105 straipsnio 8, 12 punktuose, 111 straipsnio 1 dalyje, 206 straipsnyje, 214 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 3 dalyje, 234 straipsnio 1 dalyje, 234 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 2 dalyje, 272 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, apėmimo būdu subendrinus už nurodytus nusikaltimus paskirtas bausmes, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, bausmę paskiriant atlikti kalėjime, su viso turto konfiskavimu už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž. ir G. B., bendrais veiksmais, savavališkai nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, vykdė tariamas G. B. teises, ginčijamas A. L., grasinant pavartoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarant didelę žalą jo teisėms; jog 1995 m. balandžio 11 d., kartu su J. Ž., peržengdami bendro susitarimo su G. B. ribas, kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia nužudė A. L.; kad be atitinkamo leidimo, tardymo nenustatytomis aplinkybėmis ir laiku, neteisėtai įgijo, laikė ir nešiojo šaunamąjį ginklą; jog 1995 m. balandžio 19 d., apie 18 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su J. Ž., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė J. R. ir plėšimo būdu užvaldė jo įvairius daiktus bei jo svarbius dokumentus; kad 1995 m. gegužės 21 d., apie 15 val., Vilniuje, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, panaudodamas ginklą, užpuolė A. L. bei A. K. ir atimdami jiems galimybę priešintis, pagrobė krepšį su pinigais – 32 000 Lt, tokiu būdu užvaldė UAB „V.“ priklausantį turtą stambiu mastu; jog 1995 m. rugpjūčio 21 d., apie 17 val., iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniu nužudymu, tyčia dėl savanaudiškų paskatų nužudė I. Jankovskį; kad 1995 m. lapkričio 24 d., apie 21.30 val., Vilniuje, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką ir rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, panaudodamas šaunamąjį ginklą, tokiu būdu sukeldamas pavojų kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, tyčia du kartus iššovė į nukentėjusiuosius E. V., O. C. ir A. R., padarydamas E. V. ir O. C. lengvus kūno sužalojimus, sukėlusius trumpalaikius sveikatos sutrikdymus, o A. R. tyčinį sunkų kūno sužalojimą, pavojingą gyvybei; jog 1995 m. lapkričio 30 d., apie 19.30 val., Vilniuje, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupe su P. B., užpuolė O. G., turėdamas tikslą užvaldyti jo turtą ir panaudodamas šaunamąjį ginklą, tyčia dėl savanaudiškų paskatų, būdamas anksčiau nusikaltęs tyčiniais nužudymais, pasikėsino nužudyti O. G., tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios; kad įvairiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo šaunamuosius ginklus ir didelį kiekį šaudmenų, juos laikė įvairiuose butuose Vilniuje, kuriuose tuo metu gyveno, tokiu būdu jis šiuos šaunamuosius ginklus ir šaudmenis nešiojo, neturėdamas atitinkamo leidimo.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. nuosprendžio dalis, priimta S. R. atžvilgiu, pakeista ir priimtas naujas nuosprendis, t. y. S. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalyje ir 105 straipsnio 2, 4, 9, 12 punktuose (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1997 m. balandžio 30 d.), ir nuteistas trylikos metų laivės atėmimo bausme. Remiantis 1961 m. BK 42 straipsnio 1 dalimi, šią bausmę subendrinus apėmimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal 1961 m. BK 104 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8, 12 punktus, 105 straipsnio 8, 12 punktus, 206 straipsnį, 214 straipsnio 2 dalį, 225 straipsnio 3 dalį, 234 straipsnio 1 dalį, 234 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 3 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – mirties bausmė, ją pakeičiant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, ją paskiriant atlikti kalėjime, su viso turto konfiskavimo bausme.
3. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartimi, vadovaujantis 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 3 straipsnio 2 dalimi, S. R. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 2, 4, 9 ir 12 punktus, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus bei jam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu su bausmėms, paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 1 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 1998 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, S. R. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šia nutartimi panaikinta papildoma bausmė – turto konfiskavimas.
4. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gruodžio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 3 d. nutartis pakeista ir nuteistojo S. R. nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 214 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į BK 294 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, įtvirtinta 1961 m. BK 234 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuota į BK 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė; nusikalstama veika, numatyta 1961 m. BK 272 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Šia nutartimi baudžiamoji byla pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį ir 105 straipsnio 12 punktą, 1961 m. BK 105 straipsnio 12 punktą S. R. atžvilgiu nutraukta. Pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 105 straipsnio 8, 2, 4, 9 punktą ir pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punktą S. R. paskirtos bausmės paliktos nepakeistos. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrinus apėmimo būdu ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
5. Kauno apygardos teisme 2019 m. liepos 26 d. gautas Šiaulių tardymo izoliatoriaus teikimas nuteistajam S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą (toliau – Teikimas). Šį Teikimą bausmę vykdanti institucija pagrindė tuo, kad nuteistasis 2006 m. Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre įgijo pagrindinį išsilavinimą, o 2008–2009 m. minėtoje įstaigoje mokėsi 12 klasėje. S. R. komunikabilus, su administracijos atstovais taktiškas ir mandagus, laikosi sanitarinių ir higienos reikalavimų, laisvalaikiu žiūri TV laidas, skaito periodinę spaudą, grožinę, mokslinę literatūrą, sportuoja, tačiau yra siauro akiračio asmuo, į pasikeitusias aplinkybes reaguoja emocionaliai. Teikime taip pat nurodoma, kad nuteistasis pripažįsta subkultūros egzistavimą, kuri turi įtakos jo gyvenimo būdui. S. R. supranta ir gerbia įstatymo normas, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta, vertina savikritiškai tačiau, kalbėdamas apie savo praeityje padarytus nusikaltimus nesiplečia, sumenkina informaciją apie savo indėlį į juos. Teikime pažymima, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nedirbo, nes turi 55 procentų nedarbingumą, administracija siekė jį įtraukti į nemokamus darbus, tačiau juos dirbti jis atsisakė dėl savo sveikatos būklės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka baustas 7 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Per visą atliktos bausmės laiką už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje S. R. buvo skatintas 10 kartų. Nuteistasis artimųjų neturi, tačiau nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su draugais bei buvusiais kaimynais, šiuo metu turi draugę, su kuria palaiko ryšius daugiau nei trejus metus, galvoja apie santuoką. S. R., atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių, adaptavosi gerai, greitai prisitaikė prie naujos socialinės aplinkos, laikosi nustatytų elgesio bei bendravimo taisyklių. Teikime akcentuojama ir tai, kad S. R. nusikalstamo elgesio rizika yra žema (38 balai), prie išlikusių kriminogeninių veiksnių išlikę tai, jog jis nusikaltimą padarė būdamas labai jauno amžiaus, tačiau jis turi stiprius, palaikančius socialinius ryšius su draugais bei drauge, gerus savianalizės įgūdžius, aukštą motyvaciją asmeniškai tobulėti, suvokia asmeninę atsakomybę dėl problemų atsiradimo, nėra įtrauktas į nuteistųjų, linkusių pabėgti ar užpulti įskaitas, į asmenų, kurių priežiūra sustiprinta, sąrašą. Teismo nuosprendžiu priteistą žalą nuteistasis yra atlyginęs, kitų vykdomųjų raštų neturi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei Teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Teikimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad S. R. šiuo metu nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, nes, nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tai šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog terminuotu laisvės atėmimu bus pasiekti bausmės tikslai. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 7 kartus baustas, 3 iš pažeidimų susiję su konfliktų sukėlimu, pareigūnų reikalavimų nevykdymu. Teismas teigiamai įvertino tai, kad S. R. bausmės atlikimo laikotarpiu gavo 10 paskatinimų, įgijo pagrindinį išsilavinimą ir mokėsi 12 klasėje, Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo apibūdinamas teigiamai. Tačiau teismas pastebėjo, kad S. R. nuteistas už nusikaltimus dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant neteisėtai įgytus įvairius šaunamuosius ginklus, nusikaltimais sukėlė visuomenei itin didelį pavojų ir sunkias pasekmes. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad, bylos duomenimis, ir šiuo metu nuteistojo smurtinio elgesio rizika būnant itin struktūruotoje aplinkoje išlieka vidutinė, t. y. egzistuoja didelė tikimybė, jog jis lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai, nepalankiose situacijose gali būti konfliktiškas, tiek priimant jam nuosprendį, tiek atliekant bausmę. Niekur nedirbo ir nedirba, prioritetą teikia jam priimtinesnei veiklai, atsisakė jam siūlomų nemokamų darbų, ilgą laiką kaltę pripažino tik iš dalies. Apibendrinęs paminėtas aplinkybes, teismas manė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių (teigiamas požiūris į nustatytas bausmės atlikimo vietos taisykles, jo užimtumas, pasiektas išsilavinimas, santykiai su draugais, teigiama charakteristika), visumos dar nepakanka konstatuoti, jog tolesnis S. R. bausmės atlikimas jau yra galimas švelnesnėmis sąlygomis, t. y. pakeitus jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme.
III. Skundo argumentai
7. Skunde nuteistasis S. R., nesutikdamas su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.
7.1. Nuteistasis teigia, kad jis turi 55 procentų nedarbingumą, todėl jo nepriimdavo į darbą. Bausmę atliekant Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, mažai buvo darbo vietų ir jose dirbo sveiki kaliniai. Taigi, anot nuteistojo, jis neturėjo jokių galimybių dirbti, o Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistiems iki gyvos galvos darbas nenumatytas.
7.2. Nuteistasis pažymi, kad, atlikus vertinimą, nustatyta, jog jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, jis neturi nuobaudų, teistas vieną kartą, nusikalto būdamas devyniolikos metų, kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažįsta, labai gailisi. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad jis bausmę atlieka jau 24 metus, žalą atlygino visiškai.
Atsiliepimas
Teisme 2019 m. spalio 4 d. gautas nukentėjusiosios H. J. atsiliepimas į nuteistojo S. R. skundą. Atsiliepime nukentėjusioji nesutinka su nuteistojo skundu, nurodo, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų ji neteko vyro, o vaikas – tėvo, nuteistasis jai jokios moralinės žalos neatlygino, todėl prašo palikti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Kiti proceso dalyviai atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikė, pareiškimų dėl nušalinimo taip pat negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo paaiškinimus, nukentėjusiųjų ir prokuroro pasisakymus, teisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės S. R. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.
9. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad <...> spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą S. R. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.
10. Byloje nustatyta, kad S. R. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1996 m. kovo 6 d. ir yra atlikęs daugiau nei 23 metus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės (b. l. 42). Tačiau vien šio pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
11. Bylos duomenys patvirtina, kad per bausmės atlikimo laikotarpį S. R. 10 kartų skatintas, atlikdamas bausmę dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose renginiuose, programose, priemonėse, lanko „Biblijos“ grupę (asmens byla, t. 3, b. l. 8; 2018 m. malonės prašymo dokumentinė medžiaga, b. l. 64–64). S. R. būdamas nelaisvėje, Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre 2006 m. įgijo pagrindinį išsilavinimą, 2008–2009 m. Vilniaus jaunimo ir suaugusiųjų konsultaciniame bendrojo lavinimo centre mokėsi dvyliktoje klasėje, lanko anglų kalbos užsiėmimus, skaito periodinę spaudą ir grožinę literatūrą, 2017 m. savanoriškai dalyvavo dailės terapijos programoje R.A.K.T.A.S. grupiniuose užsiėmimuose. Šiuo metu nuteistasis visiškai pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų, turi draugę, su kuria palaiko ryšius daugiau nei trejus metus ir planuoja tuoktis, taip pat jis glaudžius socialinius ryšius palaiko su draugais, buvusiais kaimynais. Aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai.
12. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje yra duomenų ir apie tai, kad per bausmės atlikimo laiką S. R. ne visą laiką bausmę vykdančios institucijos administracijos buvo apibūdinamas teigiamai ir laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš byloje esančių S. R. charakteristikų matyti, kad ilgą laiką nuteistasis Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo administracijos buvo apibūdinamas patenkinamai, nurodoma, jog jis pripažįsta subkultūros egzistavimą ir, nors jos netoleruoja, tačiau tai turi įtakos jo elgesiui (asmens byla, t. 2, 2 dalis, b. l. 2, 12, 20, 31, 36, 44, 81, 92, 121, 127; asmens byla, t. 3, 2 dalis, b. l. 81). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo Psichologinės tarnybos 2018 m. gruodžio 3 d. Išvados dėl nuteistojo perkėlimo į pataisos namus (toliau – Išvada) taip pat matyti, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika šiai dienai išlieka vidutinė dėl buvimo itin struktūruotoje aplinkoje, kurioje yra mažesnė tikimybė pasireikšti jo destruktyviam elgesiui, o mažiau struktūruotoje aplinkoje egzistuoja didesnė tikimybė, jog S. R. lengviau pasiduos neigiamai kriminalinei įtakai (asmens byla, t. 3, 1 dalis, b. l. 84). Tai, kad S. R. linkęs nepaisyti nustatytų bausmės atlikimo vietos elgesio taisyklių, konfliktuoti ir smurtauti, patvirtina ir byloje esantys duomenys apie jo padarytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus. Bylos duomenimis, nuteistasis iki 2016 m. spalio 28 d. yra 7 kartus baustas už nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (necenzūriniais žodžiais apšaukė prižiūrėtoją; išprovokavo konfliktą ir stuktelėjo ranka į veidą; rėkavo pro kameros langą, šaukdamas kitų nuteistųjų vardus, vartojo „žargoną“ ir pan.), 2015 m. rugsėjo 2 d.–2019 m. rugsėjo 9 d. dalyvavo bado akcijoje, protestuodamas prieš Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimus (asmens byla, t. 2, 2 dalis, b. l. 177, 181).
13. Nors pagal 2019 m. birželio 18 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei pusei metų po Išvados surašymo, naudojant OASys metodiką, atliktą nuteistojo S. R. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema (38 balai, iš jų 20 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir nuteistasis negali jų sumažinti; kintantys balai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali koreguoti, sudaro 18 balų), tačiau vien ši aplinkybė teisėjų kolegijai savaime neduoda pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, konkrečiu atveju, nepaisant to, kad S. R. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, atsižvelgus į bylos duomenų visumą, negalima daryti išvados, jog jo pavojingumas visuomenei maksimaliai yra sumažėjęs. Šią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina tai, kad, visų pirma, S. R. yra nuteistas už labai sunkius nusikaltimus kitų žmonių gyvybei kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, dėl savanaudiškų paskatų, panaudojant šaunamuosius ginklus, nuteistojo iniciatyva ir itin aktyviais nusikalstamais veiksmais. Antra, paprastajai grupei S. R. buvo priskirtas tik 2003 m. liepos 1 d., o iš linkusių pabėgti ir užpulti nuteistųjų įskaitos buvo išbrauktas tik 2005 m. liepos 27 d. (asmens byla, t. 1, b. l. 2). Trečia, nuteistasis ilgą laiką, t. y. iki 2015 m., savo padarytų nusikaltimų, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes visuomenei, nepripažino ir teigė norįs užmiršti viską, kas su tuo susiję (asmens byla, t. 2, 2 dalis, b. l. 127; 2015 m. malonės prašymo medžiaga).
14. Taigi, aptartų duomenų visuma leidžia teigti, kad S. R., per trejų metų laikotarpį laikydamasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėdamas galiojančių nuobaudų, nuo 2015 m. pripažindamas kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, pradėjo kritiškai vertinti savo neigiamą elgesį ir bausmė veikia nuteistojo elgesį. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, stebimas nuteistojo elgesio keitimasis per paskutiniuosius trejus–ketverius metus, šį laikotarpį lyginant su visu bausmės atlikimo laikotarpiu – beveik dvidešimt keturiais metais – ir nuteistojo elgesiu per jį, pagal BK 51 straipsnio 2 dalį nesuteikia pagrindo S. R. sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, ją pakeičiant terminuoto laisvės atėmimo bausme. S. R. vis dar išlieka emocionalus, įtarus, sunkiai sugeba atpažinti patiriamus sunkumus bei priimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo gyvenime, visiškai nesidomi programų, kurioje jis dalyvauja, nauda ir reikalingumu, negeba įsisavinti ir pasinaudoti intervencinių priemonių teikiamais rezultatais, intervencinių priemonių metu nepakankamai įsitraukia į grupės darbą, jo motyvacija dalyvauti programose išlieka formali, motyvuotas išskirtinai tik pozityviam užimtumui, priešiškai ir gynybiškai reaguoja į aplinką, išlaiko negatyvias nuostatas prieš pareigūnus, bendrauja su nusikalstančiais ir nesilaikančiais drausmės taisyklių asmenimis, jam lengvai galima daryti įtaką (asmens byla, t. 1, 1 dalis, b. l. 74–75). Pastebėtina, kad iki šiol nuteistasis menkina savo vaidmenį jo padarytuose nusikaltimuose. S. R. 2019 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas Teikimas, laikėsi pozicijos, kad jis nužudė tik vieną žmogų – inkasatorių, o antrame nužudyme tik dalyvavo ir buvo nuteistas tik todėl, jog stovėjo šalia (t. 23, b. l. 98–101).
15. Nuteistasis S. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis teismo nuosprendžiu priteistą žalą atlygino gavęs iš valstybės kompensaciją už netinkamas kalinimo sąlygas. Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis būtų atliginęs teismo nuosprendžiu priteistą žalą. Iš bylos duomenų matyti tik tai, kad, kitaip nei nurodyta Teikime, S. R. turi vykdomųjų dokumentų 3 496,57 Eur sumai (asmens byla, t. 3, 2 dalis, b. l. 83). Nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nedirbo, jam nustatytas 55 procentų nedarbingumas (2013 m. gruodžio 17 d. Darbingumo lygio pažyma), tačiau ši aplinkybė, tuo atveju, jeigu jis nėra atlyginęs reikšmingos teismo priteistos žalos dalies, neatleidžia nuteistojo nuo žalos atlyginimo nukentėjusiesiems.
16. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiųjų A. M. (t. 23, b. l. 85), H. J. ir visos visuomenės interesus, konstatuotina, kad ištirtos aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog konkrečiu atveju esamoje bausmės vykdymo stadijoje pakeitus nuteistajam S. R. laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai. Todėl apskųstoji teismo nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo S. R. (S. R.) skundą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.