Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2011-09-20 · Byla Nr. A2.2.-1334-298/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2011-09-20
Bylos Nr.
A2.2.-1334-298/2011
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-01062-2011-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
  • 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Bylos Nr. A 2.2.-1334-298/2011
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01062-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 41.4. (S)
NUTARIMAS2011 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,

sekretoriaujant I. M.,

dalyvaujant A. L.,

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei L. K.,

išnagrinėjęs A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančio, administracine tvarka nebausto, gyv. (duomenys neskelbtini)

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuo 2011 m. vasario 22 d. ( pažeidimas buvo nustatytas), (duomenys neskelbtini)savavališkai užėmė 70 m² A. I., R. I., M. P. ir R. P. priklausančio žemės sklypo ir iki bylos nagrinėjimo teisme, t. y. 2011 m. rugsėjo 20 d. vengia jį gražinti,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

A. L. kaltu padaręs pažeidimą iš esmės prisipažino ir teisme nurodė, kad 2004 m. liepos mėnesį pirko žemę iš UAB „Alsa“. Namas buvo pastatytas, sklypas buvo suformuotas. Sumokėjo buvusiam savininkui pinigus. Geodezinių matavimų neturi. Matavimus gavo, kada žemę jam priregistravo registro centre ir išdavė dokumentus. Tai, kad dalis namo užima svetimą žemę paaiškėjo tik vėliau. Namo patraukti negali. 2006 m. iš Registro centro išrašą gavo. Nuo tos datos tarėsi su kaimynais geruoju. Teismo sprendimas yra 2009 m., nuo tada žinojo, kad dalis sklypo priklauso kitiems. Bandė su kaimynais spręsti, siūlė pinigų už užimtą žemės sklypo dalį. Per šią dalį eina jo namo dalis ir privažiavimas. Gali sumokėti pinigais. Gali tartis, kad būtų nustatytos ribos ir patvirtinti pas notarą ribų žemės sklypai. Kaimynai sakė, kad nesutinka, nes nenori keisti žemės sklypo ribų, nes pasiėmė paskolą iš banko. Dvejus metus sprendė šį klausimą. Siūlė pinigus kaimynams.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė L. K. teisme paaiškino, kad pirmas patikrinimas buvo surašytas 2011 m. vasario 22 d. Vėlesnis – 2011 m. birželio 16 d. Komisija nustatė pažeidimą tokiu būdu: buvo tikrinamos kadastriniu matavimo bylos ir A. L. bei I ir P sklypų ribos. Komisijoje dalyvavo dvi geodezijos specialistės, kurios išmatavo žemės sklypus. Buvo nustatyta, kad A. L. gyvenamasis namas užima dalį gretimo žemės sklypo. Buvo pateiktas žemės sklypo planas su užimta dalimi. Tai ir įrodo, kad yra padarytas pažeidimas. Taip pat buvo pateiktas žemės sklypo planas, išrašai, kurie įrodo pažeidimą. Kaimynų žemę užima dalis namo ir privažiavimas prie namo. A. L. atsisako geruoju su kaimynais tartis, o turėtų spręsti tai teismine ar geranoriška tvarka.

Liudytoja R. P. teisme paaiškino, kad turi žemės sklypą adresu:. (duomenys neskelbtini) Yra dalinės nuosavybės teise valdomos žemės savininkė. Ji turi 7 arus, kaimynai I turi 3 arus žemės klypo. Bendras plotas 10 arų. A. L. yra jų kaimynas. Įsigijo sklypą 2006 m. Namas buvo pastatytas, žemės sklypas buvo suformuotas. Iš fizinio asmens pirko sklypą. Nusipirko žemės sklypą pirmi, A. L. įgijo teismo sprendimu teisę į nuosavybę. A. L. namas buvo pastatytas, bet jis nebuvo užbaigtas statyti. Registrų centre registruotas A. L. namas, kiek jai žinoma, 2009 m., o jos - 2006 m. Jau 2006 m. buvo matyti, kad dalis A. L. pastato stovi ant jų žemės. Teisme pareiškė pretenzijas, kad stovi svetimas namas jų sklype. Teismas pažymėjo sprendime, kad pasikeitus savininkui galės spręsti tą klausimą. A. L. žadėjo spręsti tą klausimą po teismo sprendimo. Pastatas užima 17 kvadratinių metrų jų žemės, yra įvažiavimas į garažą ant jų žemės. Kadangi A. L. nesutiko tartis, nurodęs, kad tai jų, o ne jo problema, siuntė jam per notarą raštą, kad nesutinka visi keturi savininkai, kad jisai naudojasi jų žemės sklypo dalimi. Nurodė, kad kreipsis į teismines institucijas spręsti šį klausimą. Šio rašto iš notaro A. L. neatsiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidimas įrodytas: ATP protokolu, nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu ir planais apie A. L. turimo žemės sklypo dydį ir jo ribas; išvada žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 48ŽN-(14.48.73)-5 ir 48ŽN-(14.48.73)-69 ir žemės sklypo padalinimo projektu, iš kurių matyti, kad A. L., kuriam (duomenys neskelbtini)priklauso 0,1004 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)pasidaręs įvažiavimą ir žinodamas, kad dalis pastato (17 m² ) patenka į kaimyninį sklypą, savavališkai užėmė 70 m² privataus žemės sklypo nuosavybės teise priklausančio A. I., R. I., M. P. ir R. P. (kadastro nr.) (duomenys neskelbtini), kurį vengia gražinti iki bylos nagrinėjimo teisme.

Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius žemės naudojimo patikrinimo aktuose Nr. 48ŽN-(14.48.73)-5 ir 48ŽN-(14.48.73)-69 konstatavo neteisėtus A. L. veiksmus, surašė juos remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, t. y. kadastro žemėlapyje pažymėtomis ir įregistruotomis A. L. ir A. I., R. I., M. P. ir R. P. žemės sklypų ribomis. Pats A. L. teisme nurodė, kad apie pažeidimą sužinojo jau 2006 m., nes jau tada tarėsi su kaimynais, o oficialiai registro duomenų bazėje duomenys įtvirtinti 2009 metais. Ir nors žinodamas, kad dalis namo užeina į kaimynų sklypą, vis vien įrengė pravažiavimą. Teismas laiko, jog Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LVAT Administracinė byla Nr. N62-792/2011). Teismui nepateikus duomenų, kad dėl paminėtų sklypo ribų yra kilęs teisminis ginčas, leidžia daryti išvadą, jog pagal teismui pateiktus nenuginčytus duomenis A. L. savavališkai užėmė privačios nuosavybės teise priklausančią kitam asmeniui žemę. (LVAT Administracinė byla Nr. N62-792/2011)

A. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad A. L. administracine tvarka nebaustas, dirba, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 45 str. 1 d. ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 57241. Apie baudos sumokėjimą pranešti teismui bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vaclavas Karšulis