Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 12 184,50 Eur patirtų tiesioginių nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė sutartį Nr. D01 (toliau ir – Sutartis), pagal kurią pardavėjas (atsakovė) suteikė išimtinės distribucijos teisę pirkėjui (ieškovei) realizuoti prekes – higienos įklotus ALOE. Šalys susitarė, kad pirkimo kaina už išimtinės distribucijos teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prekių likučius, interneto svetainę, stendus, marketingo planus, teisę realizuoti prekes pagal sutartis, pardavėjo pasirašytas su vaistinėmis ir parduotuvėmis sudaro 6000 Eur. Nuo 2017 m. gruodžio mėnesio atsakovė nebevykdė užsakymų, galiausiai nustojo bendrauti iš viso. Dėl atsakovės veiksmų nebuvo galima sudaryti sutarties su klientu Baltarusijoje, kadangi atsakovė nepateikė sertifikato, kad prekės yra ekologiškos, nors sertifikatų buvo prašoma nuo pat pradžių, per daugiau nei pusantrų metų jokie iš prašytų sertifikatų nebuvo pateikti. Atsakovė pateikdavo prekes su jau pradelstomis prekių galiojimo datomis, dėl ko siunta būdavo niekinė. Dėl atsakovės veiksmų – prekių nepristatymo apskritai, nebegaliojančių prekių pristatymo, sertifikatų iš gamintojo nepateikimo ieškovė negali įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų UAB „Tamro“ (Benu vaistinei), t. y. vaistinė reikalauja pateikti pilną užsakymą galiojančių prekių, tačiau ieškovė negali pateikti prekių, nes tiekėjas jų nepristato. Ieškovė prašė priteisti tik jau patirtus nuostolius, nes ateityje jis nebegali vykdyti sutarties išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Tiesiogiai ieškovės patirti nuostoliai: 1) 6 000 Eur – mokestis už išimtinės distribucijos teisę pagal Sutartį, kadangi sutarties vykdyti nebegalima, nes atsakovė nebetiekia prekių apskritai; sutarties galiojimas nebuvo terminuotas, tad atsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, ieškovės verslas ir investicija žlugo, be to, sugadinta ir UAB “Erlija” reputacija, nes įmonė nesilaikė sutartinių santykių su UAB “Tamro”; 2) 175 Eur - užsakyta reklama žurnale „Mama ir vaikas“; 3) 367,69 Eur - už dalyvavimą parodoje Baltmedica Litexpo parodų centre; 4) 182,35 Eur - už interneto svetainės palaikymą; 5) 4 992,68 Eur - reklamos paslaugos UAB “Tamro”; 6) 167,95 Eur - pakuočių lipdukų lietuvių kalba spausdinimas; 6) 74,80 Eur - sumokėta už siuntų siuntimą potencialiems klientams į Rusiją ir Baltarusiją; 7) 94,56 Eur - už transporto paslaugas, tiekiant prekes į vaistinės sandėlį; 8) 129,53 Eur - už neįvykdytą prekių užsakymą, kuriame trūko prekių. Taigi, viso tiesioginių nuostolių – 12 184,50 Eur. Nors Sutartyje nėra nurodyta sutarties nutraukimo galimybė, bet, vadovaujantis CK 6.217 straipsniu, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Šiuo atveju sutarties vykdyti buvo nebeįmanoma, todėl ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui nei vienos savarankiškai sudarytos sutarties, visos išvardintos sutartys buvo atsakovės perduotos ieškovei kartu su prekėmis, interneto svetaine, stendais, marketingo planais, o ieškovė už tai sumokėjo 6 000 Eur. Pagal Sutartį ieškovė už 6 000 Eur įsigijo, o atsakovė perleido jau išvystytą verslą Lietuvos teritorijoje, taip pat perdavė (1 200 Eur vertės) interneto svetainę, stendus (400 Eur vertės), marketingo planus (3 600 Eur vertės), facebook‘o paskyras ir kitus marketingo paslaugas (4 237,27 Eur vertės), prekių likučius (830,42 Eur vertės) bei teisę realizuoti prekes pagal sutartis, kurios buvo sudarytos tarp atsakovės ir nuolatinių pirkėjų: UAB „Tamro“ Benu vaistinė, Universiteto vaistinė, Širdažolė, Efarma, Vilma Kivilšienė, UAB „Prisma“, Čia Market, UAB „Armila“ - 6 000 Eur suma, kurią sumokėjo ieškovė yra ne už išimtinės distribucijos teisę Lietuvos Respublikoje realizuoti higienos įklotus ALOE, o būtent už perleidžiamą veikiantį verslą. Sutartyje nėra nurodyti ieškovės įsipareigojimai pirkti prekes tam tikromis partijomis arba prekių minimumą per tam tikrą sutartyje nustatytą terminą, t. y. šalys sudarydamos Sutartį, nenumatė jokių įsipareigojimų ieškovei. Ši sutartis neatitinka distribucijos sutarties sąlygų, kadangi tiekėjas negali niekaip įtakoti distributoriaus, kad jis pirktų reguliariai tam tikrą kiekį produkcijos ir užtikrintų pelną, kaip tai yra numatyta CK 6.802 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Pažymėjo, kad Sutarties 1.6. punkte nurodyta, kad ši sutartis ir pagal ją perleidžiamos prekės bei teisės neapima distribucijos teisės į kitas šalis (išskyrus Lietuvos Respubliką) perleidimą. UAB „Erlija“ neturėjo teisės prekiauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Taigi, ieškovės teiginiai apie bandymais užmegzti prekybos kontaktus už Lietuvos Respublikos teritorijos, taip pat ieškovės nuostoliai, susiję su klientų paiešką užsienyje, yra nepagrįsti. Ieškovė nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, kad atsakovė nebevykdė užsakymų, galiausiai nustojo bendrauti iš viso. Dar 2017 m. pradžioje ieškovei buvo pasiūlyta tiesiogiai bendrauti su Latvijos įmone SIA ALOE TM ir sudaryti su ją sutartį. Buvo sutarta dėl susitikimo su SIA ALOE TM įmonės vadovu ir sąlygų aptarimo. Ieškovė į susitikimą su SIA ALOE TM įmonės vadovu neatvyko, tą dieną sutarties nepasirašė. Vėliau dar ne vieną kartą buvo siūloma bendrauti tiesiogiai su Latvijos įmone. Ieškovė prašo teismo priteisti 12 184,50 Eur tiesioginių nuostolių, nurodydama, kad tokius patyrė išimtinai dėl atsakovės kaltės, tačiau prekes nustota teikti ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, kad vienintelė įmonė, kuri teikė prekes ir ieškovei ir atsakovei, yra likviduota. Apie tai kad tiekėjas SIA ALOE TM turėjo finansinių sunkumų, o vėliau buvo likviduotas ieškovei buvo žinoma. Dėl SIA ALOE TM likvidavimo nuostolius patyrė ne tik ieškovė, bet ir atsakovė, nes taip pat neturi galimybės teikti prekes savo klientams. Ieškovė nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio nei karto nesikreipė į atsakovę, nei karto nieko neminėjo apie jokių nuostolių atlyginimą. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ieškovė ir atsakovė nebendrauja, jų nesieja jokie santykiai, liko tik formali sutartis, kuri dėl abejų šalių neapdairumo liko nenutraukta.