- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-04
- Bylos Nr.
- 2-33-446/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00399-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- M. A.
- Trečiasis asmuo
- Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Genadijus Lukminas, Virginija Pluščiauskienė
- Kategorijos
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui M. A., trečiajam asmeniui Kelmės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismo leidimo davimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią M. A. dukters G. A. atžvilgiu, priteisti iš atsakovo dukrai G. A. materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės ir leisti ieškovei be atsakovo rašytinio sutikimo išvežti nepilnametę dukrą G. A. į bet kurią užsienio šalį neribotam laikui.
Ieškovės atstovė nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo nepilnametė šalių dukra Gabrielė gyvena su mama. Atsakovas neteikia dukrai išlaikymo, jos neaugina, neauklėja, ieškovė yra ištekėjusi už kito vyriškio, kuris rūpinasi ieškovės vaiku kaip savo, norėtų ją įsivaikinti, todėl prašo apriboti neterminuotai tėvo valdžią dukters Gabrielės atžvilgiu. Kadangi atsakovas gera valia neteikia išlaikymo dukrai, prašo išlaikymą iš jo priteisti periodinėmis išmokomis po 500 litų kas mėnesį. Atsakovas darbingas, gyvena ir dirba Anglijoje, todėl tokio dydžio išlaikymą dukrai gali teikti. Kadangi be tėvo leidimo ieškovė negali išvežti vaiko į užsienį, atsakovas su ieškove ryšių nepalaiko, sutikimo išsivežti dukrą į kitą valstybę neduoda, todėl prašo, kad teismas duotų leidimą dukrą išsivežti į bet kurią užsienio šalį neribotam laikui be rašytinio tėvo sutikimo.
Atsakovas su ieškiniu sutinka dalinai.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas pagal galimybes stengiasi bendrauti su dukra Gabriele komunikacijos priemonėmis – telefonu, interneto pagalba, tačiau dėl ieškovės charakterio bendravimas su dukra yra apsunkintas, faktiškai neįmanomas. Jeigu ieškovė neprieštarautų, jis sutiktų netgi dukrą parsivežti į Lietuvą atostogų metu, su ja dažniau bendrauti. Išlaikymą atsakovas teikia dukrai per savo tėvus, nes ir pinigus, ir dovanas ieškovė priima tik iš atsakovo tėvų. Prieš Kalėdas atsakovo tėvas pats asmeniškai aplankė anūkę Kaliningrade, nuvežė jai dovanų. Atsakovas nesutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia, sutinka mokėti išlaikymą dukrai po 400 Lt, nes šiuo metu pastovaus darbo neturi. Prieštarauja, kad būtų duotas teismo leidimas išvežti dukrą į bet kurią šalį neribotam laikui be jo sutikimo, nes taip jam nebūtų žinoma, kur jo dukra gyvena, faktiškai būtų apribotos jo teisės į dukrą.
Trečiojo asmens atstovas ieškinį prašo patenkinti dalinai – priteisti išlaikymą iš atsakovo jo dukrai Gabrielei, reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir leidimo išvežti vaiką be tėvo sutikimo neribotam laikui į bet kurią užsienio valstybę atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.
Dėl išlaikymo priteisimo
Iš 2009 m. gegužės 22 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko miesto apylinkės teismo sprendimo (14-15 b. l.) matyti, kad nutraukus santuoką tarp ieškovės ir atsakovo jų dukros G. A., gimusios 2007 m. liepos 12 d., gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė įrodymų, kad jis reguliariai teikia išlaikymą dukrai Gabrielei ir jo teikiamo išlaikymo dukrai pakanka. Jo ar jo tėvų kelios perlaidos nesuteikia pagrindo tvirtinti, kad atsakovas gera valia pilnumoje išlaiko dukrą. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti tokį išlaikymą.
Lietuvos Respublikos CK 3.198 str. 1 d. nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.
Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų. Atsižvelgiant į ekonominę padėtį, nuolat augančias maisto produktų ir kitų prekių kainas, darytina išvada, kad ieškovės dukters tinkamos aplinkos sukūrimui, reikiamos medicininės priežiūros suteikimui, jos aprūpinimui maistu, rūbais ir žaislais, kad ji būtų saugi ir normaliai augtų, būtina jai skirti ieškovės nurodytą sumą - 1100 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieškovės nurodytą sumą, reikalingą ir būtiną, jo manymu, vaikui išlaikyti. Nepilnametė šalių dukra Gabrielė gyvena su ieškove, kuri dukrai suteikia būstą, sukuria gyvenimo aplinką, nuolatos ja rūpinasi – gamina valgyti, slaugo susirgus, rūpinasi, kad būtų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sąnaudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaiko nuvežimui į gydymo įstaigą, tiek jo būsto, tinkamos aplinkos sukūrimui reikalingos piniginės lėšos.
Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Atsakovas – jaunas, darbingas, iš jo atstovo paaiškinimų matyti, kad jis šiuo metu gyvena užsienyje, tačiau teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių savo turtinę padėtį, gaunamą atlyginimą ar kitas pajamas, kitus išlaikytinius, duomenis apie tai, kad yra nedarbingas ar socialiai remtinas. Nustatant atsakovo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti dukters turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių (dėl sveikatos ir pan.) negali teikti pakankamo dydžio išlaikymo. Dukrą augina, auklėja, išlaiko ieškovė. Duomenų byloje apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, neišlaikytų jos, nėra, tokiu būdu, ieškovė tinkamai vykdo savo pareigą išlaikyti vaiką, atsakovas - priešingai, ignoruoja tėvo pareigą išlaikyti dukrą, tačiau jokiais įrodymais ir paskaičiavimais nepaneigė ieškovės nurodyto išlaikymo būtinumo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, kas leidžia daryti išvadą, jog jis privalo rasti galimybių dukters išlaikymui kas mėnesį teikti po 500 Lt. Ši suma yra būtina siekiant patenkinti mažamečio vaiko poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.
Remiantis Civilinio kodekso 3.200 str., išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo ieškinio dėl išlaikymo pateikimo teismui dienos – 2013 m. spalio 8 d. (71 b. l.).
Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.
Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį (LR CK 3.201 str.).
Dėl tėvo valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai tėvų valdžiai apriboti: 1) tėvo vengimas atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiavimas tėvų valdžia; 3) žiaurus elgesys su vaikais; 4) žalingos įtakos darymas vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpinimas vaikais. Tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo savarankiškų pagrindų. Nenustačius pagrindų, nurodytų CK 3.180 straipsnio 1 dalyje, apriboti tėvo valdžią negalima. Kiekvienu atveju tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Tėvų valdžia yra ribojama už konkrečius veiksmus, konkretaus vaiko atžvilgiu. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad atsakovas, dukters Gabrielės tėvas, vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą, piktnaudžiauja tėvo valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką dukrai, nesirūpina ja. Vien ta aplinkybė, kad atsakovo dukra gyvena su savo mama kitoje valstybėje, vaiko motina yra sudariusi santuoką su kitu vyriškiu, kuris norėtų Gabrielę įsivaikinti, nėra pagrindas apriboti tėvo valdžią tikram vaiko tėvui. Iš teismui pateiktų tarptautinių pinigų pervedimo dokumentų (61-69 b. l.) matyti, kad atsakovas ar jo šeimos nariai 2008 m., 2009 m., 2010 m. siuntė pinigines perlaidas ieškovei. Iš gydytojo įrašų asmens sveikatos istorijoje, pinigų už gydytojo konsultaciją kvito (70 b. l.) matyti, kad G. A. 2012 m. spalio 3 d. dėl sveikatos sutrikimo buvo konsultuota Kelmės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre, sveikatos istorijoje nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nevengia išlaikyti dukters, mažametei dukrai būnant tėvo namuose rūpinamasi jos sveikata, suteikiama kvalifikuota gydytojų pagalba. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, jog atsakovas būtų atlikęs Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą tėvų valdžios apribojimui, todėl jam apriboti tėvo valdžią dukters Gabrielės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, ieškinys dėl tėvo valdžios apribojimo atmestinas.
Dėl teismo leidimo išvežti vaiką
Ieškovės reikalavimas leisti jai be atsakovo raštiško sutikimo išvežti nepilnametę dukrą Gabrielę į bet kurią užsienio šalį neribotam laikui nepagrįstas įstatymu ir neteisėtas.
Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus su vienu iš tėvų vykstančiam ar vienam keliaujančiam vaikui raštiško vieno iš tėvų sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į Šengeno erdvei priklausančią valstybę. Su tėvais, įgaliotu asmeniu ar vienam keliaujančiam vaikui vykstant į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 302 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo redakcija) patvirtinto „Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei, tvarkos aprašo“. Laikantis šiame nutarime įtvirtintos tvarkos, vaikui, su vienu iš tėvų vykstančiam į užsienio valstybę, nepriklausančią Šengeno erdvei, antrojo tėvo sutikimo tam, kad vaikas išvyktų, nereikia. Ieškovė nenurodė teismui įstatymo, kuriuo remiantis reikalingas raštiškas tėvo sutikimas vaikui laikinai vykstant į užsienio valstybę.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnamečio šalių vaiko G. A. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina – ieškove. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio, todėl suteikti tėvui galimybę bendrauti su dukra yra motinos, pas kurią gyvena dukra, pareiga. Ji neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 3 d.). Teismo sprendime, kuriuo nutraukta šalių santuoka ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (14-15 b. l.), taip pat nurodyta, jog vienas iš tėvų, gyvenantis skyrium nuo savo vaiko, turi teisę ir privalo dalyvauti vaiko auklėjime ir po santuokos nutraukimo, o kitas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neturi tam kliudyti. Ieškovės reikalavimas leisti jai be tėvo žinios ir sutikimo išvežti vaiką neribotam laikui į bet kurią valstybę yra akivaizdus tėvo interesų vaiko atžvilgiu nepaisymas.
Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl teismo leidimo išveržti vaiką į užsienio šalį be rašytinio tėvo sutikimo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Todėl ieškinį dėl išlaikymo priteisimo patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), priteistinas iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.) (500x12x3%=180).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Kadangi ieškinio reikalavimas dėl tėvo valdžios apribojimo atmestas, todėl už šį reikalavimą ieškovės sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Šalių atstovai advokatai atstovavimo išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl teismas šių išlaidų atlyginimo šalims klausimo nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.194 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, CPK 178, 185, 259, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti dalinai.
Priteisti iš M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai G. A., gimusiai 2007 m. liepos 12 d., periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Lt (penkis šimtus litų) nuo 2013 m. spalio 8 d. iki vaiko pilnametystės.
Nustatyti, kad G. A., gimusios 2007 m. liepos 12 d., išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina D. K., gimusi 1985 m. lapkričio 13 d.
Ieškinį dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir teismo leidimo išvežti vaiką į užsienio valstybę be rašytinio tėvo sutikimo atmesti.
Priteisti iš M. A. 180 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.