Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui R. J., įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Sauliui Petroniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei J. L. dėl netesybų nepriteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškovės atstovas ir įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai parodė, kad atsakovės elgesį kreipiantis į Darbo ginčų komisiją vertina kaip nedraugišką, nes su atsakove buvo sutarta, kad galutinis atsiskaitymas su ja įvyks vėliau dėl prastos įmonės finansinės padėties ir ši aplinkybė apie prastą įmonės finansinę padėtį atsakovei buvo žinoma. Atsakovė žinojo, kad įmonė nebebus pajėgi laiku jai mokėti darbo užmokesčio, todėl savanoriškai pateikė prašymą išeiti iš darbo ir ieškovė šį prašymą tenkino iš karto sutarus, kad su atsakove bus atsiskaityta, kai pagerės įmonės finansinė padėtis. Sunki įmonės finansinė padėtis susiklostė dėl įmonės vykdomų darbų sezoninio pobūdžio, o dėl COVID 19 pandemijos ir su ja susijusių ribojimų ne sezono metu ši padėtis dar labiau paaštrėjo. Tiksliai atsakovei išmokėto darbo užmokesčio dydžio 2021 m. rudenį nežino, nes visus su darbo užmokesčio apskaita susijusius klausimus tvarko buhalterija, ieškovės atstovas užtikrindavo, kad atsakovė gautų sutartus 600 Eur į rankas. Ieškovės atstovą atsakovės kreipimasis į Darbo ginčų komisiją itin nemaloniai nustebino, nes santykiai su atsakove buvo draugiški, be to, ir pati atsakovė ne visada tinkamai atlikdavo savo darbo funkcijas, yra pakenkusi ieškovei sugadindama ieškovės interneto tinklapį, tačiau ieškovė šias aplinkybes stengėsi nutylėti, draugiškas pastabas darydavo tik žodžiu. Be to, ieškovė sudarė sąlygas atsakovei studijuoti, išleisdavo į paskaitas. Visus susitarimus su atsakove dėl darbo tvarkos sudarydavo žodžiu. Susitarimą dėl vėlesnio galutinio atsiskaitymo patvirtina tiek liudininko I. B. parodymai, tiek ta aplinkybė, kad pati atsakovė tik baigiantis terminui kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė nebuvo ir nėra linkusi geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją dėl netesybų.

4. Atsakovė ir jos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu savo procesinę poziciją palaikė, papildomai parodė, kad darbo pradžia buvo sklandi, tačiau tarpusavio nesutarimai prasidėjo, kai pradėjo vėluoti atlyginimai. Atlyginimai pradėjo vėluoti nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Darbdavys nurodė, kad reikės algos palaukti, todėl atsakovė savo noru išėjo iš darbo. Atsakovei ieškovės direktorius ir gamybos vadovas paskutinę darbo dieną žodžiu nurodė, kad perves atsakovei atlyginimą ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau vėliau, t. y. iki šv. Kalėdų. Atsakovei šios sąlygos tiko. Darbo užmokestis ir priklausančios išmokos iki šv. Kalėdų nebuvo išmokėtos, todėl atsakovė po Naujųjų Metų ėmėsi aktyvių veiksmų ir pradėjo skambinti į buvusią darbovietę teiraudamasi, kada bus išmokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos, tačiau buvo tik žadama, o pinigai nebuvo pervedami, ne visada ir atsiliepiama, jei būdavo skambinama telefonu. Atsakovei įmonės finansinė būklė buvo žinoma tik iš ieškovės direktoriaus paaiškinimų, tačiau stengėsi suprasti susidariusią situaciją ir laukė darbo užmokesčio ir kitų priklausančių išmokų. Kokia reali padėtis atsakovė nesidomėjo, nes mano, kad tai nebuvo jos darbo pareiga. Taip ir nesulaukusi atsiskaitymo su ja, atsakovė galiausiai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir po šio kreipimosi jai buvo išmokėtas darbo užmokestis ir kitos priklausančios išmokos, tačiau nebuvo sumokėtos netesybos už uždelstą atsiskaityti laiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Teismas nustatė, kad ieškovė MB (duomenys neskelbtini) su atsakove J. L. 2021 m. rugpjūčio 10 d. sudarė darbo sutartį Nr. 0002, pagal kurią atsakovė pas ieškovę buvo įdarbinta marketingo specialiste bei sutarta, kad bus mokamas 911,72 Eur darbo užmokestis (e. b. l. 9-12). Ieškovės MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ATL-2 atsakovė J. L. atleista iš užimamų pareigų nuo 2021 m. gruodžio 3 d. pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, t. y. pačiai prašant, ir pavesta vyriausiajam buhalteriui priskaičiuoti priklausantį darbo užmokestį bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (e. b. l. 25). Atsakovei J. L. priskaičiuotas 774,96 Eur darbo užmokestis ir 35,76 Eur išmoka dėl ligos už 2021 m. lapkričio mėnesį, nurodant, kad išmokėtina suma 553,75 Eur. 2021 m. gruodžio mėnesį atsakovei J. L. priskaičiuotas 124,33 Eur darbo užmokestis bei 272,98 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, nurodant, kad išmokėtina suma yra 310,30 Eur (e. b. l. 26-27). Ieškovė MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario 17 d. išmokėjo atsakovei J. L. 802,86 Eur (e. b. l. 48). Teismas taip pat nustatė, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas žodžiu, jog su atsakove galutinai bus atsiskaityta vėliau nei paskutinę darbo dieną dėl ieškovės prastos finansinės padėties, tačiau ieškovės atstovas R. J. ir liudytojas I. B. nurodo, kad nebuvo sutarta dėl konkretaus atsikaitymo termino, bet apibrėžta sąlyga: pagerėjusi įmonės finansinė padėtis, o atsakovė nurodo, jog buvo sutarta atsiskaityti su ja iki šv. Kalėdų (2022 m. gegužės 30 teismo posėdžio garso įrašas: 6 min. 9 sek. – 6 min. 20 sek., 18 min. 43 s. – 19 min 01 s., 20 min. 35 s. – 20 min. 46 s., 29 min 29 s. – 29 min. 46 s.).

6. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar atsakovė J. L. turi teisę į netesybas ieškovei MB (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. L. paskutinę darbo dieną žodžiu sutarus, kad ieškovė atsiskaitys su atsakove pagerėjus ieškovės finansinei padėčiai. Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl atsakovei išmokėto darbo užmokesčio dydžio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, kadangi atsakovė J. L. nesikreipė į teismą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės Darbo ginčų komisijai 2022 m. kovo 1 d. sprendimu nustačius, kad ieškovė 2022 m. vasario 7 d. pervedė atsakovei galutinį atsiskaitymą, ir Darbo ginčų komisijos 2022 m. kovo 1 d. sprendimas DGKS-882 šioje dalyje laikytinas įsiteisėjusiu. Pati atsakovė J. L. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pretenzijų dėl išmokėto galutinio darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų dydžio neturi (2022 m. gegužės 30 teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 25 s. – 21 min. 59 s.).

7. DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Tinkamą šios normos taikymą užtikrina DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisinės pasekmės už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021). Taigi, DK 146 straipsnio 2 dalis imperatyviai reguliuoja atsiskaitymo su darbuotoju tvarką ir jos keitimo ribas pasibaigus darbo sutarčiai, nes DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos darbdavio pareigos pažeidimo.

8. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas pažymi, jog darbdavio ir darbuotojo susitarimai dėl atsiskaitymo su darbuotoju tvarkos pasibaigus darbo santykiams negali pakeisti DK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto imperatyvo, numatančio konkretų terminą, kurio ribose šalys gali sutarti dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo vėliau nei darbo santykių pasibaigimo dieną. Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis tiek ieškovės atstovo R. J. paaiškinimais, tiek atsakovės paaiškinimais, tiek liudytojo I. B. parodymais, konstatuoja, kad buvo susidarytas susitarimas žodžiu su atsakove J. L. dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo diena - 2022 m. gruodžio 3 d. Vis dėlto, šalys negalėjo susitarti, kad su atsakove bus atsiskaityta vėliau nei 2022 m. gruodžio 17 d. Būtent 2022 m. gruodžio 17 d., nustačius, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas susitarimas žodžiu dėl vėlesnio atsiskaitymo nei paskutinė darbo diena, buvo ta diena, kada ieškovė turėjo atsiskaityti su atsakove siekiant išvengti DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos už pavėluotą atsiskaitymą su darbuotoju. Ieškovei MB (duomenys neskelbtini) to nepadarius, atsakovė pagrįstai turi teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. vasario 17 d. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, kadangi nustatyta, jog atsakovė turi teisę į netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį ne nuo 2021 m. gruodžio 3 d., o nuo 2021 m. gruodžio 18 d.

9. Teismas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ieškovės nurodomos aplinkybės apie palankias sąlygas atsakovei derinti darbą ir studijas, atsakovės nepakankamai gerai atliktas pareigas, ieškovės sunkią finansinę padėtį, atsakovei nepritaikytą dvidešimties dienų įspėjimo terminą neturi teisinės reikšmės. DK 146 straipsnio 2 dalyje nėra numatytos kokios nors išlygos, leidžiančios darbdaviui ir darbuotojui susitarti dėl kitokio atsiskaitymo termino nei ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Taigi, darbdavys privalo laikytis šio termino nepriklausomai nuo darbuotojo darbo funkcijų atlikimo kokybės, darbdavio nuolaidų darbuotojui ar kitų aplinkybių, tuo atveju jei buvo susitarimas su darbuotoju dėl atsiskaitymo ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Pačios atsakovės kaltė dėl laiku neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nenustatyta, kadangi ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės kaltę dėl laiku jai neišmokėto darbo užmokesčio. Juo labiau, kad atsakovė nuolat komunikavo su ieškovės atstovais dėl laiku neįvykusio galutinio atsiskaitymo.

10. Konstatavus, kad atsakovė J. L. pagrįstai reikalauja priteisti netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. vasario 17 d., Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka apskaičiuotinas atsakovės J. L. vidutinio darbo užmokesčio dydis. Vadovaujantis Aprašo 5.1 punktu vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpis yra 2021 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesiai. Per šį laikotarpi pagal Aprašo 3.1 punktą atsakovė J. L. gavo 2 383,30 Eur (870,28 Eur + 738,06 Eur + 774,96 Eur) į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įskaičiuojamas pajamas ir dirbo 60 dienų (22 + 18 (neįskaičiuotos 3 nedarbingumo dėl ligos dienos) + 20 (neįskaičiuotos 2 nedarbingumo dėl ligos dienos)) (e. b. l. 99-101). Taigi, atsakovės J. L. vidutinis dieninis darbo užmokestis yra 39,72 Eur (Aprašo 5.4, 5.8 punktai). Laikotarpis, už kurį atsakovei priklauso netesybos, yra nuo 2021 m. gruodžio 18 d. iki 2022 m. vasario 17 d. ir jį sudaro 42 darbo dienos, kas atitinka du mėnesius. Atsižvelgiant į tai, atsakovei J. L. iš ieškovės priteistina 1 668,24 Eur (39,72 Eur/ d. d. x 42 d. d.) netesybų (neatskaičius mokesčių) (DK 147 straipsnio 2 dalis).

11. Teismas vėlgi atkreipia dėmesį, kad ieškovės nurodomos tos pačios aplinkybės apie palankias sąlygas atsakovei derinti darbą ir studijas, atsakovės nepakankamai gerai atliktas pareigas, ieškovės sunkią finansinę padėtį, negali būti vertinamos kaip pagrindas mažinti atsakovei pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priklausančių netesybų dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką dėl DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos normos aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad DK 147 straipsnyje nustatyto reguliavimo tikslas yra užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimą (išmokėjimą) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymą su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo. Lingvistiškai aiškinant DK 147 straipsnio 2 dalies normą, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobūdžio, joje vartojama sąvoka „privalo mokėti netesybas“ rodo įstatymų leidėjo ketinimą nustatyti pareigą darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimui, 2) vėlavimui atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Toks imperatyvus minėtos teisės normos pobūdis ir jos aiškinimas leidžia įgyvendinti ir pagrindinius darbo teisiniams santykiams taikomus teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principus (DK 2 straipsnio 1 dalis). Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų šešių mėnesių terminą, už kurį turi būti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiškumas, nes abi darbo teisinių santykių šalys gali aiškiai numatyti, kokia sankcija gali būti taikoma darbdaviui pažeidus pareigą tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Nustatyti DK 147 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022). Nagrinėjamu atveju tiek darbo santykių pabaigos faktas, tiek vėlavimo atsiskaityti su darbuotoju ne dėl jo kaltės faktas yra nustatyti ir šios aplinkybės yra pakankamos priteisti atsakovei iš ieškovės DK 147 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka apskaičiuotą netesybų dydį.

12. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 51 Eur dydžio žyminis mokestis už ieškinį ir 45 Eur dydžio žyminis mokestis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e. b. l. 55, 104), o atsakovės – 350 Eur išlaidos advokato pagalbai (e. b. l. 61-62). Teismo vertinimu ieškovė pareikštu ieškiniu siekė išvengti 2 253,16 Eur dydžio netesybų mokėjimo, tačiau sprendimu nustatyta, kad ieškovė privalo mokėti 1 668,24 Eur dydžio netesybas. Taigi, buvo patenkinta 26 proc. ieškinio reikalavimų ((2 253,16 Eur - 1 668,24 Eur)/ 2 253,16 Eur x 100 proc.). Esant šiai proporcijai ieškovei MB (duomenys neskelbtini) atlygintina bylinėjimosi išlaidų dalis yra 13,26 Eur (51 Eur x 26 proc.), o atsakovei J. L. – 259 Eur (350 Eur x 74 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų sudengimą, atsakovei iš ieškovės priteistina 245,74 Eur (259 Eur – 13,6 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas, nes šis prašymas buvo atmestas (e. b. l. 65-66).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovei J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), iš ieškovės mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), 1 668,24 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 24 ct) netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ir 245,74 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, išsiųsti sprendimo nuorašą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.