Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Savicko ir Laimutės Sankauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo K. M. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-172- 233/2007 pagal K. M. pareiškimą dėl tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Pareiškėjas K. M. Rokiškio rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad nuo 2006 m. birželio 7 d. gyveno kartu su D. B., kuri dabar yra nėščia. Kilus abejonėms, ar jis yra gimsiančio vaiko tėvas, prašo paskirti teismo ekspertizę, kurios išvada būtų pagrindas tėvystei nustatyti.

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2007 m. sausio 17 d. nutartimi K. M. pareiškimą atsisakė priimti. Teismas konstatavo, kad pagal CK 3.14 str. tėvystę gali nustatyti teismas, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta. Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu (CK 3.147 str.). CK 3.143 str. numato, kad, jeigu yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, vyras, laikantis save pradėto, bet dar negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos vaiko mamos gyvenamąją vietą paduoti notariškai patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Kol vaikas nėra gimęs, teismas tėvystės nustatyti negali, todėl K. M. pareiškimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir jo pareiškimą išspręsti teigiamai. Nurodo, kad su teismo nutartimi nesutinka, nes atsižvelgiant į tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, jis pats siekia sužinoti būsimo vaiko kilmę iš tėvo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino jo prašomo dalyko. Teismo ekspertizės būdu nustačius, kad jis yra gimsiančio vaiko tėvas, gimus vaikui, jis siektų, kad vaikui būtų suteikta tinkama pavardė ir nebūtų ribojamos jo, kaip tėvo, teisės visapusiškai vaikui padėti.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CK 3.143 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu yra aplinkybių, dėl kurių vaikui gimus nebus galima paduoti pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo, vyras laikantis save pradėto, bet negimusio vaiko tėvu, kartu su būsima vaiko motina gali civilinės metrikacijos įstaigai pagal būsimos vaiko motinos gyvenamąją vietą paduoti pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo vaiko motinos nėštumo laikotarpiu. Pareiškimas turi atitikti CK 3.142 str. 1 d. jam keliamus reikalavimus, taip pat būti patvirtintas notaro. Šiame straipsnyje nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kai tėvystę galima pripažinti tik vaikui gimus ir padarius jo gimimo įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.142 str.). Pagrindinė tėvystės nustatymo teismine tvarka sąlyga atsiranda, kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta. Tokiu atveju vyras, laikantis save vaiko tėvu, gali pareikšti ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo (CK 3.147 str. 1 d.). Nesant šios sąlygos, tėvystę galima nustatyti tik nuginčijus gimimo įrašo duomenis apie tėvą. Teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą tik esant šalių tarpusavio ginčui (CPK 387 str. 1 d.). Jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą (CK 3.146 str.). Taigi tėvystės pripažinimo pareiškimas, dar vaikui negimus, paduodamas administracinei įstaigai, o ne teismui. K. M. nurodo, kad D. B. yra nėščia, laukiasi vaiko. Todėl iki vaiko gimimo tėvystės nustatymo klausimas gali būti sprendžiamas paduodant pareiškimą civilinės metrikacijos įstaigai pagal D. B. gyvenamąją vietą. Tokiu būdu K. M. pareiškimas dėl negimusio vaiko kilmės iš tėvo (pareiškėjo K. M.) nustatymo bei teismo medicininės ekspertizės vaiko kilmei nustatyti paskyrimo pareiškėjo reikalaujamu pagrindu teisme nenagrinėtinas.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, reguliuojančias tėvystės nustatymą iki dar vaiko gimimo, priėmė pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

nutar ė:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.