- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- e2-2660-904/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00241-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“
- Advokatai
- Lina Šimė, Aivaras Gilys
- Kategorijos
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 242 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 242 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur išieškojimo išlaidų, 17,00 Eur žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovė 2018-11-26 sudarė techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. EPC00851 (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą (toliau – projektą) ir vykdyti šio projekto vykdymo priežiūrą. Sutarties vykdymo metu, 2020-07-07 atsakovė kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl papildomų projektavimo paslaugų atlikimo. Siekdama pagerinti atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo rezultatą, atsakovė pageidavo, kad ieškovė papildomai suprojektuotų karšto vandens cirkuliacinėje linijoje šildytuvų („gyvatukų“) pakeitimą, t. y. atliktų sutartyje bei jos priede Nr. 1 nenumatytas paslaugas. Ieškovė parengė daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto B laidą, kurioje buvo suprojektuoti ieškovės pageidauti karšto vandens cirkuliacinėje linijoje šildytuvų („gyvatukų“) pakeitimai. Užsakytoms paslaugoms apmokėti ieškovė pateikė atsakovei 2020-08-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20-47 242 Eur sumai. Atsakovė nesutinka apmokėti PVM sąskaitos faktūros, nurodydama aplinkybę, kad neturi su ieškove pasirašyto papildomo susitarimo dėl atliktų projekto pakeitimų. Akivaizdu, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Projekto pakeitimus ieškovė atliko atskiru atsakovo užsakymu (prašymu). Ieškovė, atlikusi ir perdavusi atsakovui papildomų paslaugų rezultatą, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad už tuos darbus bus gautas atlygis. Ieškovės veiksmai visiškai atitiko atsakovės interesus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, o atsakovė – prievolę sumokėti už atliktą darbą. Kadangi atsakovė iki šio ieškinio pareiškimo dienos neapmokėjo PVM sąskaitos faktūros Nr. 20-47, ji yra skolinga ieškovei 242 Eur, kurie turi būti priteisti ieškovės naudai. Nurodo, nors šiuo atveju, kaip numatyta sutartyje (sutarties 3.1.2 punktas), tarp šalių atskiras raštiškas susitarimas dėl papildomų paslaugų atlikimo nebuvo sudarytas, tačiau, įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, konkliudentiniai šalių veiksmai patvirtina, jog šalys dėl papildomų darbų buvo susitarusios, papildomos paslaugos atliktos atsakovo iniciatyva (užsakymu), todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti. Faktas, kad šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl papildomų paslaugų, mano, kad turi būti vertintinas kaip formalus veiksmas, kurio neatlikimas savaime negali būti laikomas pagrindu nepripažinti ieškovės atliktų paslaugų fakto, taip pat nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti. Nurodo, kad atsakovė savo veiksmais (tikrindamas parengtus projekto pakeitimus, sprendinius) patvirtino papildomų projektavimo paslaugų užsakymą. Priešingu atveju, kiltų klausimas, kokiu tikslu tuomet atsakovė priėmė iš Ieškovės atliktų darbų rezultatą susipažinti, teikė dėl jo pirmines, o ir vėliau papildomas pastabas. Jeigu, kaip teigia atsakovė, jis neužsakė šių paslaugų, kam tuomet jis naudojo savo žmogiškuosius resursus, tikrino ieškovės atliktų ir jam perduotų papildomų darbų rezultato kokybę. Jei papildomų darbų nebuvo jokio poreikio atlikti ir ji jų neužsakė, nė vienas protingas ir apdairus užsakovas nebūtų to (rezultato) vertinęs, nurodęs projektuotojui ištaisyti nustatytus trūkumus. Jau tuomet būtų atmetęs, kaip jam neaktualias ir neužsakytas papildomų projektavimo darbų paslaugas, tačiau atsakovė to nedarė. Atsakovės 2020-07-07 raštu išreikštas nurodymas dėl techninio darbo projekto neesminių pakeitimų buvo visiškai aiškus ir detalus, iš esmės susijęs su naujais darbais, t. y. naujų projekto sprendinių laidų išleidimu. Jame būtent ir nurodyta, kad informacija teikiama „dėl papildomų projektavimo paslaugų“. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, prašo priteisti minimalaus dydžio išieškojimo išlaidų kompensacija, t. y. 40 Eur.
Ieškovo atstovas advokatas Aivaras Gilys teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovė, kreipdamasi į ieškovę dėl papildomų darbų nenurodė, kad prašo pateikti pasiūlymą, buvo suformuluotas prašymas suprojektuoti karšto vandens cirkuliacinėje linijoje šildytuvų pakeitimą. Prašymas buvo konkretus ir aiškus, ieškovės atsakymas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais – rengiant projekto pakeitimus. Patvirtino, kad rašytinio susitarimo dėl kainos nėra, nurodė, kad buvo tartasi žodžiu. Dėl to, kad buvo kreiptasi ir dėl balkonų sprendinių, nurodė, kad tai buvo darbai iš kito projekto. Nurodė, kad dėl papildomų darbų buvo tariamasi žodžiu. Kada ginčo PVM sąskaita faktūra buvo pateikta atsakovei, negali atsakyti. Ar buvo ginčo sumai siųstas paslaugų priėmimo – perdavimo aktas, negali atsakyti. Laikosi pozicijos, kad raštiškai buvo suderintos šios papildomos paslaugos, nes atsakovė kreipėsi į ieškovę raštu su konkrečiu prašymu atlikti papildomas paslaugas. Prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad šalių pasirašytos sutarties priedas Nr. 1 nustatė sutarties kainą, kuri buvo lygi 7603,30 Eur + PVM, arba iš viso 9199,99 Eur. Sutarties kaina buvo fiksuota – tai nustatė sutarties 3.1, 3.1.1, 3.2 punktai. Jie reglamentavo, kad į sutartą paslaugų kainą įeina visos tiekėjo išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos, o paslaugų kaina gali būti keičiama tik tuo atveju, jei keičiasi pridėtinės vertės mokesčio tarifas. 2019-06-11 šalys pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo atsakovė priėmė ieškovės parengtą projektą. 2019-06-14 atsakovė raštu pritarė ieškovės parengto projekto sprendiniams ir pažymėjo, kad projektas atitinka techninės užduoties reikalavimus. 2019-09-24 Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išdavė leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą Nr. LAP-34-190924-00002, kuriuo leido atlikti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus pagal ieškovės parengtą projektą. Tokiu būdu baigėsi pirmasis sutarties vykdymo etapas (projekto rengimas) ir prasidėjo kitas sutarties vykdymo etapas (statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugos). Rangovas ėmėsi vykdyti statybos darbus pagal projektą ir jam išduotą statybos leidimą. Atliekant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) darbus, dalis gyventojų išreiškė norą pakeisti tam tikrus cirkuliacinio vamzdyno T4 sistemos atnaujinimo sprendinius. Atsakovė 2020-07-07 raštu kreipėsi į ieškovę, pateikdama paklausimą dėl dviejų sprendinių pakeitimo projekte. Ieškovė į šį raštą nieko neatsakė – nei žodžiu, nei raštu. Atsakovė tikėjosi gauti kainos už papildomas projektavimo paslaugas pasiūlymą, tačiau iš ieškovės jo taip ir negavo. Atitinkamai, atsakovė nepakeitė pirminės techninės užduoties, nesudarė jokio papildomo susitarimo su ieškove ir neužsakė atlikti papildomų projektavimo paslaugų. Atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, kaina yra esminis klausimas užsakant bet kokias paslaugas daugiabučiam namui. Nors ieškovės PVM sąskaita faktūra papildomoms paslaugoms (242 Eur) yra datuojama 2020-08-17, tačiau ieškovė šią sąskaitą atsiuntė atsakovei tik 2021 m. gruodžio mėnesį. Pažymėtina, kad atsakovė priimti ir pasirašyti ieškovės siunčiamą paslaugų perdavimo – priėmimo aktą bei ieškovės 2020-08-17 PVM sąskaitą faktūrą 242 Eur sumai, nurodydama, kad atsakovė nepakeitė techninės užduoties, negavo iš ieškovės kainos pasiūlymo, nesudarė su ieškove papildomo susitarimo ir papildomų paslaugų neužsakė. Taigi ieškovė nei teikė atsakovei kainos pasiūlymą, nei paprašė pakeisti techninę užduotį, nei inicijavo papildomo susitarimo pasirašymą su atsakove, todėl atsakovė nepriima ieškovės atliktų papildomų darbų (kurie nebuvo užsakyti) ir nesutinka jų apmokėti. Atkreipė dėmesį, kad 2020-07-07 raštu atsakovė teiravosi ieškovės dėl galimybės pakeisti du sprendinius – sprendinį dėl ginčo namo cirkuliacinio vamzdyno T4 sistemos atnaujinimo ir sprendinį dėl ginčo namo balkonų aptaisymo. Tampa neaišku, kodėl ieškovė nusprendė savavališkai įgyvendinti tik vieną iš sprendinių, dėl kurių atsakovė 2020-07-07 pateikė paklausimą, mano, kad ieškovės pozicija yra nenuosekli. Pažymėjo, kad atsakovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), administratorė, veikia ne savo interesais ir ne savo lėšomis, o atstovaudamas daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų interesus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, užsakydama papildomas paslaugas, pirmiausia privalo sužinoti paslaugų kainą ir tik tuomet spręsti, ar sudaryti sutartį dėl papildomų paslaugų suteikimo. Nurodo, kad tarp šalių nebuvo susitarta dėl papildomų paslaugų ir jų apmokėjimo nei žodžiu, nei raštu, nei konkliudentiniais veiksmais. Nurodė, kad sutarties 3.7. p. šalys buvo susitarusios, kad papildomos paslaugos, kurios nėra raštiškai suderintos su užsakovu, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių suteiktos (jei taip įvyktų), užsakovo apmokamos nebus.
Atsakovės atstovė direktorė Patricija Smailytė-Charitonova teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad norint atlikti papildomus darbus, kurie nėra numatyti investiciniame projekte, atsakovė privalo organizuoti gyventojų susirinkimą, šiems papildomiems darbams gyventojai turi pritarti, tik tokiu atveju gali būti sudaromas papildomas susitarimas ir apmokama iš gyventojų lėšų. Šiuo ginčo atveju buvo atliktas pirmasis žingsnis – gautas gyventojų noras suprojektuoti gyvatukus ir atsakovė standartiškai kreipėsi su prašymu į ieškovę, prašymo tikslas buvo, kad ieškovė pateiktų pasiūlymą, kurį gyventojai galėtų apsvarstyti. Užklausa buvo duota jau vykdant rangos sutartį, kurioje numatyti griežti darbų atlikimo terminai, todėl buvo nutarta nebelaukti atsakymo iš ieškovės ir šie darbai nebuvo atliekami. Tik vėliau gauta buvo PVM sąskaita faktūra iš ieškovės už papildomus darbus. Nurodo, kad ieškovė šioje srityje dirba jau ilgą laiką ir žino, kad papildomiems darbams reikia gauti gyventojų pritarimą. Gyventojams gautas pakeistas projektas nebuvo teikiamas. Visi papildomi susitarimai daromi raštu, nes objektai renovuojami Europos Sąjungos lėšomis ir gyventojų lėšomis, visos išlaidos turi būti pagrįstos raštiškai. Kituose objektuose taip pat buvo sudaromi papildomi susitarimai raštu.
Atsakovės atstovė advokatė Lina Šimė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovė ieškovės papildomų paslaugų neužsakė, šių paslaugų nepanaudojo, renovacijos darbai nėra atlikti pagal B laidos techninį projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.
Ieškovė (tiekėjas) ir atsakovė (užsakovė) 2018-11-26 sudarė techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. EPC00851, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir vykdyti šio projekto vykdymo priežiūrą. Sutarties 2.2.11 p. šalys susitarė, kad tiekėjas įsipareigoja paslaugų teikimo metu, esant poreikiui, suteikti papildomai užsakovo nurodytas papildomas paslaugas, raštiškai suderinus su užsakovu jų kainą. Paslaugų kainos nesuderinus, informuoti užsakovą apie informacijos, duomenų, dokumentų poreikį. Sutarties 3.1., 3.1.1. p. nurodyta, kad pagrindinės sutarties kainodara susideda: pagrindinės sutarties 1 priede nurodytos paslaugų kainos. Į paslaugų kainą yra įskaičiuotos visos tiekėjo išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos (3.1., 3.1.1. p.). Papildomų paslaugų kaina turi būti raštu suderinta su užsakovu ir pagrįsta tiekėjo faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais (sutarties 3.1.2 p.). 3.2. Paslaugų kaina gali būti keičiama tik pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio (toliau — PVM) tarifui. Naujas PVM tarifas taikomas visoms po oficialaus naujo PVM tarifo įsigaliojimo momento suteiktoms Paslaugoms. Paslaugų kainos perskaičiavimas dėl kitų mokesčių pasikeitimo, bendro kainų lygio kitimo ar kitais atvejais nebus atliekamas (sutarties 3.2. p.). Papildomos paslaugos, kurios nėra raštiškai suderintos su užsakovu, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių suteiktos (jeigu taip įvyktų), užsakovo apmokamos nebus (sutarties 3.7 p.). Sutarties 7.1. p. šalys susitarė, kad pagrindinės sutarties sąlygos pagrindinės sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos rašytiniu šalių sutarimu.
2019-06-11 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas techninio projekto perdavimo – priėmimo aktas.
2019-06-14 atsakovė ieškovę informavo, kad ji pritaria ieškovės parengto projekto sprendimas ir parengto projekto teikimui ekspertizei. Pažymėjo, kad projektas atitinka techninę užduotį ir iškeltus reikalavimus.
2019-09-24 pagal parengtą techninį projektą buvo išduotas statybos leidimas.
2020-07-07 atsakovė raštu „Dėl techninio darbo projekto neesminių pakeitimų“ kreipėsi į ieškovę, kuriame nurodė: „siekiant pagerinti atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo rezultatą, teikiame Jums informaciją dėl papildomų projektavimo paslaugų: - dėl cirkuliacinio vamzdyno T4 sistemos atnaujinimo, numatant pakeisti esminius nebefunkcionalius šildytuvus („gyvatukus“) – prašome papildomai suprojektuoti karšto vandens cirkuliacinėje linijoje šildytuvų („gyvatukų“) pakeitimą; <...>.“
2021-12-13 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas Statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugų priėmimo ir perdavimo aktas.
Ieškovė parengė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto B laidą. 2020-08-17 ieškovė išrašė PVM sąskaitą faktūra 242 Eur sumai už cirkuliacinio vamzdinio sistemos atnaujinimo, numatant pakeisti karšto vandens šildytuvus, projektą, adresu Klaipėdos g. 36, Gargždai.
2022-01-18 ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu „Dėl vengimo priimti atliktas paslaugas“, kuriame nurodė, kad 2021-12-13 ieškovė informavo atsakovę apie atliktas paslaugas, pateikė atliktų paslaugų priėmimo – perdavimo aktą ir atsakovė privalo sutartyje nustatyta tvarka priimti ieškovės atliktas paslaugas.
2022-01-20 atsakovė, atsakydama į 2022-01-18 ieškovės paklausimą atsakė, kad už ieškovės suteiktas paslaugas pagal sutartį yra atsiskaityta ir, kad atsakovė neturi papildomo susitarimo ir atnaujintos techninės užduoties dėl ieškovės rašte minėtų pakeitimų.
Sutarties laisvės principas garantuoja kiekvienam asmeniui teisę laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jei tai neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalis). Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė už netinkamą prievolės įvykdymą – asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iš dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sąlygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Nagrinėjamu atveju šalys 2018-11-26 sudarė Techninio darbo projekto ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. EPC00851, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parengti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) techninį darbo projektą ir vykdyti šio projekto vykdymo priežiūrą. Ginčas tarp šalių yra kilęs iš projektavimo darbų rangos teisinių santykių.
Projektavimo ir tyrinėjimo rangos darbus reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus 4 skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos.
Sutarties šalių rangovo ir užsakovo pareigos nustatytos CK 6.702 ir 6.704 straipsniuose. Rangovas privalo atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus (CK. 6.702 straipsnio 1 dalies 1 punktas), užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus iš karto arba dalimis už sutartyje numatytus ir atliktus darbų etapus; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių (CK 6.704 straipsnio 1, 4 punktai) ir kt.
CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta: jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.
Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42-44 punktai nurodo, kad projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Projekto keitimus ir (ar) papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas, parengiant naujos laidos projektą ar projekto sprendinių dokumentą (-us). <...> Kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyti esminiai projekto sprendiniai ir rengiamas naujos laidos projektas, turi būti atlikta pakeisto projekto ekspertizė, pakeistas projektas patvirtintas, pakeistam projektui gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Visais kitais atvejais, nenurodytais reglamento 43 punkte, atliktiems projekto sprendinių pakeitimams turi pritarti statytojas.
Kaip nustatyta bylos nagrinėjamo metu, objektas, dėl kurio buvo pasirašyta projektavimo darbų rangos sutartis, buvo renovuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir gyventojų lėšomis, visos išlaidos turėjo būti pagrįstos raštiškai. Pažymėtina, kad sutartis tarp šalių pasirašyta įvykdžius viešąjį pirkimą per Centrinę perkančiąją organizaciją. Sutartyje šalys susitarė dėl fiksuotos paslaugų kainos, nurodė, kad į paslaugų kainą yra įskaičiuotos visos tiekėjo (ieškovės) išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos.
Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
Kokia tvarka turi būti įgyjamos papildomos paslaugos šalių sudarytoje sutartyje išsamiai neaptarta. Sutartyje nurodyta, kad papildomų paslaugų kaina negali būti didesnė nei 30 proc. pagrindinės sutarties kainos ir tai, kad papildomų paslaugų kaina turi būti raštu suderinta su užsakovu ir pagrįsta tiekėjo faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Sutartyje tiekėjas įsipareigojo paslaugų teikimo metu, esant poreikiui, suteikti papildomai užsakovo nurodytas papildomas paslaugas, raštiškai suderinus su užsakovu jų kainą. Paslaugų kainos nesuderinus, informuoti užsakovą apie informacijos, duomenų, dokumentų poreikį. Taip pat sutartyje šalys susitarė, kad už papildomas paslaugas, kurios nėra raštiškai suderintos su užsakovu, tačiau tiekėjo dėl kokių nors priežasčių suteiktos (jeigu taip įvyktų), užsakovo apmokama nebus. Šioje situacijoje svarbu paminėti, kad atsakovė, norėdama įsigyti iš ieškovės papildomus darbus, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir šiuos darbus įsigyti neskelbiamų derybų būdu arba atlikti sutarties keitimą, neatlikdama naujos pirkimo procedūros (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 5 dalis, 89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė nurodė, kad visiems sprendimams dėl papildomų darbų ir jų apmokėjimo turi būti gautas ir visuotinio gyventojų susirinkimo pritarimas. Su tokia atsakovės pozicija sutiktina, nes bet kokie sutarties kainos pokyčiai įtakoja gyventojams tenkančios mokėti renovacijos kainą. Įrodymų, kad dėl ginčo papildomų paslaugų įsigijimo buvo kviestas visuotinis gyventojų susirinkimas, pateikta nėra. Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad atsakovės 2020-07-07 atsiųstą raštą „Dėl techninio darbo projekto neesminių pakeitimų“ laikė kaip įpareigojimą pateikti techninio projekto pakeitimą, su tokia pozicija negalima sutikti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė yra verslininkė, projektavimo rangos darbai užsiimanti jau daugelį metų, su atsakove ir kitais klientais turinti ne vieną sutartį, pasirašytą įvykdžius viešąjį pirkimą, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad dėl papildomų paslaugų atlikimo būtina su atsakove sudaryti papildomą susitarimą arba laukti kvietimo dalyvauti neskelbiamose derybose, taip kaip numato Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas. Aplinkybė, kad ieškovė gavo iš atsakovės raštą, kuriame buvo suformuluotas prašymas „papildomai suprojektuoti karšto vandens cirkuliacinėje linijoje šildytuvų („gyvatukų“) pakeitimą“ nesudarė pagrindo ieškovei tikėtis, kad papildomas paslaugas ji galės suteikti, neatlikus aukščiau nurodytų privalomų procedūrų ir neįforminus papildomų paslaugų raštu. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad ieškovės atsakymas buvo duotas konkliudentiniais veiksmais – rengiant projekto pakeitimus, kadangi tokie veiksmai neatitinka šalių pasirašytos sutarties nuostatų, kad papildomų darbų kaina turi būti suderinta raštu, pagrįsta faktiškai patirtas išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Svarbi aplinkybė ir tai, kad ieškovės parengta techninio projekto B laida atsakovė nesinaudojo, renovacijos darbai pagal ją nebuvo atliekami. Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis šalių sudarytos sutarties 2.2.11 p. ir 3.7. p., kuriuose šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad papildomų paslaugų kaina turi būti raštiškai suderinta, taip pat už papildomas paslaugas, kurios nėra raštiškai suderintos su užsakovu (atsakove), tačiau tiekėjo (ieškovės) dėl kokių nors priežasčių suteiktos (jeigu taip įvyktų), užsakovo (atsakovės) apmokamos nebus. Įvertinus nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieškinys kaip nepagrįstas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovė pateikė duomenis, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 294,70 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškinio ir jo priedų analizė, atsiliepimo parengimas, tripliko parengimas, atstovavimas teismo posėdyje ir kt., šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gargždų būstas“ priteisti 1 294,70 Eur (tūkstantis du šimtai devyniasdešimt keturis eurus 70 ct) ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sunprojektai“.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.