Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-331-290/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-14
Bylos Nr.
1S-331-290/2016
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-01256-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Valdas Vitunskas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-331-290/2016
Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01256-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo S. M. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 6 d. nutarimą Nr. 357-2 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad S. M. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 ir 9 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 243 straipsnio (4 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2015-06-02, o pabaiga – 2016-12-17. Neatlikta bausmės dalis 11 mėnesių 11 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2016 m. sausio 6 d., dieną).

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2016-01-06 nutarimu Nr. 357-2 nutarė taikyti nuteistajam S. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-01-28 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nutarimas priimtas balsų dauguma (penki „už“, trys „prieš“), taip pat nors yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, tačiau susipažinęs su pateikta nuteistojo asmens byla, apylinkės teismas nustatė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė (51 balas), smurtinio elgesio rizika vertinama taip pat kaip vidutinė (16 balų). Pirmos instancijos teismas atkreipė dėmesys į tai, kad prievartos tarp sutuoktinių rizika vertinama kaip aukšta (14 balų), tačiau nuteistasis planuoja grįžti gyventi į tą pačią vietą, kur su sugyventine įvyko konfliktas, dėl kurio jis ir buvo nuteistas. Nors tam tikri dalykai rodo teigiamą nuteistojo elgesio pokytį, tačiau apylinkės teismo manymu, tai negali būti pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taip pat įvertintini ir kriminogeniniai veiksmai. Alytaus apylinkės teismo nuomone, šiuo metu nuteistąjį S. M. lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.

Šalies argumentai

Nuteistasis S. M. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį, prašo ją naikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo jam taikytas lygtinis paleidimas. Skunde nuteistasis nurodo, kad pačioje nutartyje nurodyta, kad yra pagrindas paleisti jį lygtinai. Teismas savo nutartį netaikyti jam lygtinio paleidimo argumentavo remdamasis „OASys“ ir kitokių metodikų išvadomis, nors nepateikia jokių tyrimo duomenų, o jis nurodo, kad pats į jokius socialinius ar kitokius pokalbius kviečiamas nebuvo ir juose nedalyvavo.

Skunde teigia, kad siekdamas pažangos, aktyviai dalyvauja ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas programos priemones. Teigia, kad Komisija nutarimą priėmė gerai susipažinusi su jo būdu, socialiniu gyvenimu, todėl nutarimas yra sąžiningas.

Nors teismas nurodė kaip blogybę, kad jis grįš gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, tačiau skunde teigia, kad jis su sugyventine ilgą laiko tarpą gyvena kartu, veda bendrą ūkį siekiant pagerinti savo socialinį ir materialinį lygį, žada įteisinti santuoką. Mano, kad apylinkės teismas ignoravo jo sugyventinės prašymą, kuriame ji nurodė, kad jam atleidžia iš dalies pripažindama savo kaltę.

Dėl teismo nurodytų argumentų, kad jo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra žymi – pažymi, kad nustatyta, kad jo agresyvumas nėra nustatytas būnant visuomenėje, viešoje erdvėje, o tik artimoje aplinkoje. Atkreipia dėmesį, kad jo sugyventinė, būsima sutuoktinė, yra neįgali, turi I-mos grupės invalidumą, jai reikalinga priežiūra. Kitą mėnesį jai bus atliekama chirurginė operacija, todėl taip pat bus reikalinga priežiūra ir moralinis palaikymas. Atsižvelgiant į tai, prašo jo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. M. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. M. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. M. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 51 balas. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. M. teistas už smurtinius nusikaltimus, paskutinį kartą, kaip paminėta ir apylinkės teismo nutartyje, už smurtą prieš sugyventinę su kuria gyvena. Kaip nurodyta išvadoje, S. M. planuoja grįžęs gyventi ten pat. Pažymėtina, kad S. M. smurtinio elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o prievartos tarp sutuoktinių rizika įvertinta kaip aukšta.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamą veiką atliko būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir nors supranta, kad jo įvykdytiems nusikaltimams darė įtaką alkoholio vartojimas, dėl ko įkalinimo įstaigoje lanko anoniminių alkoholikų pagalbos grupes, tačiau kaltina kaimyną, kuris S. M. teigimu, nuolatos ragina dalyvauti išgertuvėse ar ateina į svečius. Visi šie veiksniai neleidžia teismui daryti išvados, kad S. M. gali būti taisomas paleidus jį lygtinai, o tą pagrindžia ir išvadoje nurodytas argumentas, kad nuteistasis linkęs pažeidinėti teismo rekomendacijas ir įpareigojimus ir nors išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu – yra linkęs gyventi pagal savas taisykles.

Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, ir be jau aptartų jam nustatytų kriminogeninių veiksnių, tokių kaip ankstesni smurtiniai nusikaltimai, grįžimas gyventi į destabilizuojančią aplinką, nustatytas ir dar vienas kriminogeninis veiksnys – nuteistojo mąstymas ir elgesys, kas taip pat leidžia abejoti nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos tam tikros aplinkybės, t. y. kad nuteistasis linkęs savo elgesį pateisinti kaip reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvodamas ir dėl to vėliau gailisi. Nusikaltimuose kartojasi agresijos ir savitvardos praradimo protrūkiai, nusikalsta smurtaudamas prieš kitus asmenis. Nuteistasis turimas problemines sritis atpažįsta, tačiau jas linkęs minimizuoti, žvelgia paviršutiniškai, todėl ne visada pasirenka tinkamas strategijas joms išspręsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. M. stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau ne visada tai pavyksta, nes koncentruojasi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių. Turi realius ilgalaikius ateities planus, turi žinių tiems planams įgyvendinti, tačiau kartais kyla sunkumų suprantant kitų požiūrį ir tik argumentuotai paaiškinus – jį supranta.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. M. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis vadovavosi iš dalies, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai dar akcentavo ir komisijos narių balsavimo rezultatus bei nuteistajam paskirtos individualizuotos bausmės įgyvendinimą ir visuomenės saugumo pusiausvyrą. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visą tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo S. M. skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo S. M. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai: Danutė GiačaitėValdas Vitunskas