- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-28
- Bylos Nr.
- 1A-85-361/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- V. B.
- Advokatai
- Valdas Rakauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės, Reginos Bertašienės ir Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 250 MGL (12 500 Eur) bauda.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti iš V. B. jam priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 300 Eur valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. B. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė, gabeno daugiau kaip 50 (penkiasdešimt) litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų ir juos realizavo, t. y. 2019 m. gegužės 9 d. vakare, tikslus laikas nenustatytas, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą realizuoti laikė 4 (keturias) plastmasines talpas namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio bendras tūris 103,600 dm3 (litro) ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,6–51,1 procento, ir šį kiekį neteisėtai gabeno minėtose talpose automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš namo (duomenys neskelbtini), iki namo (duomenys neskelbtini), kur 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, minėtą kiekį alkoholio keturiose plastmasinėse talpose už 300 Eur pardavė A. J..
Šalies argumentai
2. Apeliantas skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. sausio 14 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teigia, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, neobjektyviai, neteisingai vertino bylos įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimui aktualius leistinumo ir pakankamumo kriterijus. Teismas padarė nepagrįstas, faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas priėmė neteisėtai surinktais įrodymais, abejonėmis ir prieštaravimais pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.
2.1. Teismas apelianto kaltę grindė neteisėtais liudytojo L. B. ir prieštaringais liudytojo A. J., kuris 2019 m. liepos 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, parodymais. Teismas vadovavosi neteisėtai surinktais, neleistinais įrodymais. Teigia, jog buvo neteisėtai sekamas pareigūno L. B., t. y. neturint ikiteisminio tyrimo teisėjo teismo nutarties, kuria būtų sankcionuotas slaptas jo sekimas. Todėl šio pareigūno slapto sekimo metu surinkti duomenys negali būti naudojami ir vertinami baudžiamojoje byloje, o tokiu kriminalinės žvalgybos veiksmu surinkta informacija yra neteisėta (BPK 160 straipsnis). Teismas nepagrįstai vertino, jog pareigūno L. B. veiksmai, t. y. nuvykimas į įvykio vietą, nelaikytini slaptu sekimu, o yra asmeniui sulaikyti skirti veiksmai. Paaiškina, jog byloje nustatyta, kad liudininkas L. B. dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju tyrėju ir jis 2019 m. gegužės 9 d. apie 19.00 val., persirengęs civiliais rūbais, nežymėtu tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavo prie A. J. gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sustojo netoli pastarojo namo ir sėdėdamas automobilyje stebėjo, kada iš namų išeis A. J., o, jam išėjus ir įsėdus į automobilį bei išvažiavus, L. B. nuvažiavo jam iš paskos į Palangos miesto autobusų parko aikštelę, iš kurios stebėjo A. J.. L. B. stebėjo, kaip A. J. apsikeitė plastikinėmis talpomis su automobilio „Volkswafen Passat“ vairuotoju, ir toliau sekė paskui A. J., t. y. tokiais veiksmais atliko slaptą A. J. sekimą. Taigi teismas apelianto kaltę grindė duomenimis, kurie gauti atlikus neteisėtus neviešo pobūdžio veiksmus – A. J. slaptą sekimą.
2.2. Teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, kylančių iš kaip liudytojo apklausto A. J. parodymų. 2019 m. birželio 11 d. apklausiamas kaip įtariamasis A. J. nurodė, jog naminę degtinę įsigijo iš apie 30 metų amžiaus vaikino, apie 1,80 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Tačiau apklausiamas 2019 m. birželio 27 d. A. J. nurodė, jog naminę degtinę įsigijo iš apelianto ir pirko tris kartus. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaip liudytojas apklaustas A. J. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas „per prievartą“, jam nebuvo pasiūlyta pasinaudoti gynėjo pagalba, neprisimena, kokią sumą sumokėjo už naminę degtinę, taip pat konkrečiai negalėjo nurodyti, ar ją įsigijo iš apelianto. A. J. teisme nurodė, jog apklausose dalyvavo dvi tyrėjos, kurios „liepė“ prisipažinti, o apklausos protokolus surašė, kaip joms reikėjo. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, neturėjo galimybės pasinaudoti advokato pagalba, todėl ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra objektyvūs.
2.3. Byloje esantys telefoniniai pokalbiai taip pat nepatvirtina apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą veiką. Iš 2019 m. gegužės 11 d. telefoninio pokalbio su A. J. galima daryti išvadą, jog pastarasis naminę degtinę įsigijo ne iš apelianto, o iš kito asmens: „Anėj aišku munei sakys išdouk-, nenubausim, ar nedousim ko nors, o kų daryt, blet, aš tiesiog jau nežinau, aš galvoju anam rėk paskombyt, blet“ (A. J.). Apeliantas į tai atsakydamas, pasakė: „Nu, nu. Nu aš manau, kad tu, tu žmogaus neišdousi, aš tep galvoju.“ Aplinkybė, jog apeliantas susitiko su A. J. ir paėmė iš jo plastikines talpas, nepatvirtina apelianto kaltės. Mano, jog A. J. naminę degtinę buvo įsigijęs iki susitikimo su apeliantu. Motyvuoja, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
2.4. Teismas nepagrįstai skyrė apeliantui net 250 MGL dydžio baudos bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės ir 300 Eur konfiskavimą. Už analogišką veiką minėtam A. J. teismas skyrė tik 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Mano, jog net jei ir būtų duomenų, leidžiančių apelianto veiksmus kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, teismo skirta 250 MGL bauda yra per griežta bausmė, kartu su minėto turto konfiskavimo priemone. Toks baudos dydis, apelianto manymu, neatitinka teisingumo principo. Be to, jokių duomenų, kad naminę degtinę A. J. iš apelianto įsigijo už 300 Eur, byloje taip pat nėra. Apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkami pritaikius tiek baudžiamojo, tiek ir baudžiamojo proceso normas, nesivadovaujant teismų suformuota praktika, todėl yra naikintinas.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo V. B. kaltės. Apylinkės teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o nuteistojo kaltę dėl kvestionuojamo BK 201 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina bylos įrodymų visuma. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis, ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
5. Nors apeliantas kaip liudytojo byloje apklausto pareigūno L. B. parodymus vertina kaip surinktus neteisėtais veiksmais, tačiau apygardos teismas tokius apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas nuosprendyje motyvavo, jog pareigūno L. B. veiksmai – nuvykimas į įvykio vietą, kur buvo daromas aktualus nusikaltimas, nelaikytini slapto sekimo, o laikytini asmens sulaikymo veiksmais. Pritardamas tokiam pareigūno veiksmų įvertinimui, apygardos teismas papildomai pažymi, jog pareigūnas L. B. galbūt nusikalstamus A. J. ir, kaip paaiškėjo vėliau, apelianto veiksmus užfiksavo iš karto po to, kai gavo iš kolegų tyrėjų informaciją apie planuojamą A. J. susitikimą 2019 m. gegužės 9 d. apie 19.00–20.00 val. su vyriškiu, kuris jam turi atvežti naminės degtinės. Jis tikrai miesto autobusų parko aikštelėje, būdamas nežymėtame tarnybiniame automobilyje, vizualiai užfiksavo A. J. ir apelianto susitikimą, t. y. matė, kaip A. J. iš savo automobilio „Ford Galaxy“ bagažinės paėmė kelias plastmasines talpas ir jas įdėjo į apelianto automobilio „Vokswagen Passat“ bagažinę, o pastarasis, skubėdamas, iš savo automobilio bagažinės išėmė kelias plastmasines talpyklas ir jas įdėjo į A. J. automobilio bagažinę. Pakalbėję jie sėdo kiekvienas į savo automobilius ir išvažiavo. Taigi, tokio pobūdžio pareigūno L. B. veiksmai, reaguojant į iš kolegų gautą informaciją apie galimą teisės pažeidimą ir vykdant darbo funkcijas, nėra neteisėti ir nėra pagrindo juos vertinti kaip pažeidusius aptarto susitikimo dalyvių ar kurio iš jų teisę į privatų gyvenimą ar neleistinai apribojusių Konstitucijos ir konvencinės teisės saugomas ir ginamas asmenų teises ir laisves.
6. Teisėjų kolegijos nuomone, elgdamasis nusikalstamai ir dar viešoje vietoje, asmuo negali tikėtis likti nepastebėtas pareigūnų, o vėliau ar, paaiškėjus padarytam teisės pažeidimui, gintis tuo, jog pareigūnai neva neteisėtai jį stebėjo ar kitaip fiksavo priešingą teisei jo elgesį. Įstatymas, kuriuo reglamentuojamas slapto sekimo (stebėjimo) priemonių taikymas, susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintų teisių, tokių kaip teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir susirašinėjimo slaptumą, apribojimu. Todėl tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir nurodytos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme, kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu, paisant proporcingumo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad duomenis apie planuojamą asmenų susitikimą pareigūnas L. B. gavo iš tyrėjų, kurie tokią informaciją surinko dar 2019 m. balandžio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, kuria sankcionuotas leidimas klausytis A. J. telefoninių pokalbių, pagrindu. Teismas tokią informaciją leido fiksuoti bei kaupti nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. liepos 11 d. (1 t., b. l. 104–105).
7. Būtent pareigūnas L. B. iš karto po aptarto asmenų susitikimo aikštelėje prisistatė A. J. ir paprašė jo parodyti, kas yra mėlynos spalvos polietileniniuose maišuose, ir užfiksavo, kad abiejuose polietileniniuose maišuose buvo 25 litrų talpos su skaidriu skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, o dar dvi tokios talpos, sudėtos į polietileninius mėlynos spalvos maišus, su skaidriu skysčiu, turinčiu naminės degtinės kvapą, rastos ir A. J. automobilio bagažinėje. Taigi apelianto įžvalgos dėl liudytojo L. B. duotų parodymų neleistinumo atmestinos kaip faktiškai ir juridiškai nepagrįstos. Akivaizdu, jog šiuo konkrečiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nekilo teisė ir pareiga įforminti pareigūno V. B. veiksmus, papildomai priimant nutarimą dėl slapto sekimo, ar dėl tokios procesinės prievartos priemonės taikymo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją (BK 160 straipsnis, 160¹ straipsnio 1 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad duomenys buvo renkami įstatyme nenurodytu būdu ar kad norint juos rinkti reikėjo taikyti specialią rinkimo tvarką. Nors pareigūno L. B. veiksmai fiksuojant galimą teisės pažeidimą buvo panašūs į BK reglamentuojamą slaptą sekimą – būdamas neuniformuotas, stebėjo aktualaus įvykio situaciją iš nežymėto tarnybinio automobilio, tačiau savo turiniu – atlikti viešoje vietoje, truko neilgai, visiškai atitinka pareigūnų įgaliojimus, kuriuos apibrėžia jų veiklą reglamentuojantys dokumentai, t. y. Policijos įstatymo 5, 6, 21, 22, 25, 26 ir kt. straipsniai. Be to, pats savaime kokio nors objekto stebėjimas yra bendrasis pažinimo metodas, ir, jeigu juo nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra draudžiamas veiksmas, nesvarbu, kas – privatus asmuo ar valstybės pareigūnas – tai daro. Jeigu stebint objektą renkama informacija apie Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes, tai toks stebėjimas turi būti atliekamas įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas L. B. stebėjo viešą teritoriją, joje esančias transporto priemones bei asmenis, atvykusius susitikti viešoje vietoje. Šie veiksmai nebuvo fiksuoti naudojant vaizdo ar garso įrangą. Šiais veiksmais nebuvo renkama informacija apie kokio nors žmogaus privatų gyvenimą ar apie kokias nors kitas Konstitucijos ir įstatymų saugomas vertybes. Todėl darytina išvada, kad tokiais veiksmais pareigūnas realizavo jo veiklą reglamentuojančių norminių aktų nustatytą teisę ir pareigą imtis visų priemonių, kad būtų išaiškinta nusikalstama veika ir nustatyti ją įvykdę asmenys (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 164 straipsnio 1 dalis, 165 straipsnio 1 dalis, 171, 172 ir kt. straipsniai). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareigūno L. B. surinkti duomenys ir juolab, prisiekus teisme, duoti parodymai buvo gauti ne įstatymo nustatyta tvarka ar jiems rinkti būtų buvusi reikalinga speciali tvarka.
9. Kvestionuodamas liudytojo A. J. parodymų patikimumą, apeliantas nutyli teisiškai reikšmingas aplinkybes, o būtent tai, jog pastarasis 2019 m. birželio 27 d. atlikto asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas procesinio veiksmo metu atpažino būtent apeliantą kaip asmenį, iš kurio aktualiu atveju įsigijo naminės degtinės. Be to, 2019 m. liepos 8 d. Plungės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. J. nuteistas už tai, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, turėdamas tikslą realizuoti, iš V. B. (apelianto) įgijo keturias plastmasines talpas namų gamybos stipraus alkoholinio gėrimo, kurio bendras tūris 103,600 dm3 (litro) ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,6–51,1 proc., ir visą šį kiekį iš minėtos aikštelės automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki namo (duomenys neskelbtini), kur buvo sulaikytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato policijos pareigūnų. A. J. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2019 m. gegužės 9 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), galbūt prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), prie gatvės yra automobilių stovėjimo aikštelė, joje susitiko su V. B. ir iš jo įsigijo naminės degtinės. Iš V. B. naminės degtinės yra pirkęs tris kartus (2 t., b. l. 28–32). 2019 m. liepos 2 d. prokuroro R. G. nutarimu nutarta ikiteisminį tyrimą dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos atskirti, o dėl V. B. (apelianto) paskirti užduotis specialistams, atlikti tyrimus (1 t., b. l. 24). 2019 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvados duomenimis nustatyta, jog kratos metu pas V. B. rastas skystis bakeliuose yra namų gamybos stiprusis alkoholinis gėrimas, kurio etilo alkoholio koncentracija 43,1–45,2 procento (1 t., b. l. 89, 90). Apeliantas nekvestionuoja pas jį atliktos kratos teisėtumo. 2019 m. birželio 28 d. ikiteisminio tyrimo teisėjos priimta nutartis ir 2019 m. birželio 27 d. kratos protokolo turinys leidžia įsitikinti, jog neatidėliotinu atveju pas V. B. atliktos kratos metu rasta ne vien minėto namų gamybos stipriojo alkoholinio gėrimo, bet ir daug įvairių dydžių plastmasinių talpų (1 t., b. l. 177–181, 187–188). Šių aplinkybių visuma leidžia įsitikinti tuo, jog apeliantas laikė, gabeno ir realizavo (pardavė) namų gamybos stiprųjį alkoholinį gėrimą būtent A. J. kaltinime nurodytoje automobilių stovėjimo aikštelėje.
10. Apelianto teiginiai, jog A. J. buvo verčiamas duoti parodymus prieš save ir (ar) neturėjo galimybės pasinaudoti advokato pagalba, vertinami kaip išgalvoti. Jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, apklausdami A. J. ar atlikdami kitus reikalingus procesinius veiksmus, elgėsi neteisėtai ar piktnaudžiavo tarnyba, byloje nėra ir apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Beje, apklausiamas kaip liudytojas teisiamajame posėdyje apylinkės teisme A. J. patvirtino anksčiau duotus parodymus tyrėjams, t. y. kad naminę degtinę įsigijo iš apelianto, taip pat prisiminė apelianto vardą bei tai, jog tyrėjai išaiškino jam teisę turėti gynėją (2 t., b. l. 124, 125).
11. Aktualaus apelianto susitikimo su A. J. aikštelėje faktą byloje patvirtina ir liudytojos J. B., t. y. apelianto žmonos, duoti parodymai teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 125). Be to, aplinkybę, jog apeliantas į ginčo susitikimą važiavo ne vienas, patvirtina ir liudytojo pareigūno L. B. duoti parodymai, jog automobilyje jis matė moterį (2 t., b. l. 118). Taigi, apelianto teiginys, jog A. J. naminę degtinę galbūt buvo įsigijęs iki susitikimo su juo, neįsikomponuoja į išanalizuotos susitikimo dėl naminės degtinės pirkimo–pardavimo situacijos tikrąjį turinį ir tikslą. Galiausiai selektyviai, epizodiškai vertindamas savo pokalbio telefonu su A. J. turinį, apeliantas neįvertina fakto, jog aptartas jų susitikimas realiai įvyko, buvo tinkamai užfiksuotas ir jo metu jis perdavė (pardavė) A. J. talpas su namine degtine. Beje, analogiško tūrio ir spalvos plastmasinės talpos su naminės degtinės kvapu, iš kurių dviejose rasta po 0,5 litro skysčio, turinčio naminės degtinės kvapą, rastos kratos metu ir pas apeliantą (1 t., b. l. 172–176, 177–181). Aplinkybę, jog būtent 300 Eur dydžio pinigų sumą A. J. sumokėjo apeliantui už įsigytą iš pastarojo namų gamybos stiprųjį alkoholinį gėrimą, patvirtino kaip įtariamasis apklausiamas A. J. (t. 2, b. l. 4). Šios aplinkybės A. J. nuosekliai laikėsi ir pakartojo vėlesnėse apklausose (2 t., b. l. 18, 25). Atsižvelgiant į tai ir kartu įvertinus aplinkybę, jog po aptarto susitikimo A. J. parsivežė į namus keturias plastmasines talpas namų gamybos stipriojo alkoholinio gėrimo, kurio bendras tūris 103,600 dm3 (litro) ir tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 50,6–51,1 procento, kaip nepagrįstas vertinamas apelianto argumentas, jog iš jo nepagrįstai konfiskuoti 300 Eur. Konfiskuota iš apelianto jam priklausanti transporto priemonė „Vokswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes būtent šiuo automobiliu jis atgabeno A. J. daugiau nei 100 litrų namų gamybos stipriojo alkoholinio gėrimo (BK 71 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
12. Kompleksiškai įvertinusi visetą byloje ištirtų įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad apelianto veiksmuose yra subjektyviųjų ir objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 201 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių visuma. Apeliantas, neteisėtai laikydamas, gabendamas bei realizuodamas daugiau kaip 50 litrų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų A. J., suvokė pavojingą tokios nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
13. Apeliantas teigia, jog jam skirta bausmė yra per griežta, nes už analogišką veiką A. J. teismas skyrė tik 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą. Kiekviena bausmė turi būti proporcinga nusikaltimui ir nusikaltėlio asmenybei, individuali. Akivaizdu, jog A. J. asmenybės požymiai (neteistas, pensininkas, našlys) ir jo pozicija pareiškus įtarimą (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi), yra skirtingi nei apelianto (anksčiau teistas, vedęs, dirbantis, teistumas išnykęs, kaltės nepripažino). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas nuteistajam V. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nustatytų BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (apysunkis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę (dirbantis, teistas du kartus pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, paskutinį kartą 2010 m. lapkričio 30 d., baudą sumokėjo, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nustatydamas paskirtos bausmės dydį, teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Bausmės dydis nustatytas tinkamai ir atsižvelgus į visas BK 54 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Už apysunkio nusikaltimo padarymą apeliantui skirta vos 250 MGL dydžio bauda, kuri net nesiekia už tokio sunkumo nusikaltimo padarymą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytos baudos vidurkio (už apysunkį nusikaltimą skirtina nuo 100 iki 4 000 MGL bauda).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.