Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini) universitete, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), 140 str. 1 d, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Č. 2013 m. sausio 1 d., apie 1 val., prie kavinės „Cafe De Paris“, Didžioji g. 1, Vilniuje, papurškė dujų balionėliu S. B. į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, jai buvo konstatuotas akių junginių ir ragenų nudegimas, nežymiai sutrikdyta jos sveikata.

E. Č. kaltu neprisipažino, duodamas parodymus paaiškino, kad nurodytą dieną prie jo priėjo S. B., paaiškino, jog pametė telefoną. Dažnai atsiranda visokių priežasčių, kad įeiti į barą. E. Č. davė raštelį vaikinui, kuris buvo blaivesnis. S. B. atsisuko į paneles, keikėsi necenzūriniais žodžiais. S. B. su R. susikabino. R. atsitraukė, o S. B. toliau priešinosi, todėl E. Č. į jos pusę purškė dujas. Dujų gavo visi žmonės, jos buvo purkštos, kad tiesiog išskirti. Vaikinas bandė vesti S. B. į tarpuvartę, kuri yra gal pusė metro nuo įėjimo į kavinę. S. B. ten susmuko, tai matė ir kavinės direktorius. S. B. susmuko, E. Č. nubėgo į barą, paėmė staltiesėlių, grįžo, išdalino visiems, kiek atsimena, S. B. vaikinas atsisakė. Nurodytą dieną E. Č. nebuvo gėręs alkoholio. Žmonės, kurių neįleidžia, plūsta į barą. Kadangi viduje nebuvo E. Č. brolio, draugo, jis paprašė pasaugoti duris panelių. Dujos yra specialioji priemonė. Jos naudojamos įspėjant, jeigu delsimas darytų grėsmę klientams, baro, jo paties saugumui. Pavojus grėsė R.. G. P. pasakė E. Č., kad užsieniečiai nederamai elgiasi, jis nuėjo ir išvedė tris asmenis, priešinosi tik vienas. G. P. tuo metu buvo prie durų, E. Č. jai pasakė, kad pastovėtų vietoje jo. Kartu su G. P. buvo R., o E. Č. brolis su M. R. buvo lauke, išėję parūkyti. Merginos tik žodžiais turėjo užtikrinti, kad niekas į barą neužeitų, susitarė, kad jeigu kas nors įsiveržia, jos parodo tuos žmones, E. Č. juos išveda. G. P. pasakė, kas vyksta, E. Č. išėjo į lauką, ten buvo S. B., jis suprato, kad čia ta mergaitė, su kuria kilo konfliktas. G. P. pasakė, kad čia kilo konfliktas su ta panele, paklausė, ko ji dar nori. E. Č. stovėjo lauke, šnekėjo su S. B., merginos buvo tarpduryje, G. P. ir R. buvo su striukėmis. E. Č. paklausė, ko S. B. nori, ji pasakė, kad nori paieškoti bare pamesto telefono. E. Č. jai pasakė, kad dviese į barą nepateks, vaikinas gali įeiti. Jie jau turėjo raštelį, S. B. jau laikė jį rankoje. E. Č. leido vaikinui įeiti. G. P. sėdėjo ant palangės, R. stovėjo. Tuo metu S. B. stovėjo ramiai. E. Č. brolis buvo apie žingsnio atstumu, taip pat M. R., jie rūkė, G. P. brolis buvo netoli. Atėjo S. B. vaikinas, paėmė ją už rankos, S. B. atsisuko į merginas ir pasakė keiksmažodį – „suka“. R., S. B. nusikeikus, pasakė, kad ji pati tokia. G. P. nieko nesakė, tik R.. Tada iš S. B. pusės pasipylė keiksmažodžiai. E. Č. matė, kad gali kilti konfliktas, S. B. neatsitraukinėja. E. Č. stovėjo tarp jų. Matė, kad kitaip konflikto neišspręs, reikės naudoti fizinę jėgą. Balionėlis buvo kairėje kišenėje, G. P. buvo E. Č. už nugaros, R. stovėjo iš dešinės, jis tiesiog papurškė dujų į S. B. pusę. G. P. negavo dujų, gavo M. R. ir E. Č. brolis. E. Č. taikė į S. B.. Dujos purškiamos į veidą, tai ašarinės dujos. E. Č. matė, kad nėra galimybės rankomis merginas atskirti. S. B. jėgos nenaudojo, bet stūmėsi link R.. E. Č. sakė, kad panaudos ašarines dujas, jei toliau priešinsis. Viskas vyko žingsnis nuo durų. Vaikinas S. B. vedėsi į Katedros pusę, S. B. pradėjo naudoti tuos žodžius. S. B. stūmėsi link R., jos stūmėsi viena šalia kitos. Dujas E. Č. naudojo, nes kitaip išskirti merginų buvo neįmanoma.Vaikinas nelindo į konfliktą, jis norėjo išsivesti savo panelę. S. B. tuo metu R. puolė. E. Č. pasakė abiem, kad baigtų konfliktą arba panaudos dujas, jokių atsakymų iš jų nebuvo. Paaiškinimą, b. l. 50, E. Č. rašė pats, čia ne taip išsireikšta, kad panelės vaikinas traukė jį nuo merginos. Iš tiesų jis laikė panelę už rankos. Nuo merginos E. Č. niekas netraukė.

Papildomai kalinamasis E. Č. paaiškino, kad „Cafe de Paris“ buvo pirma darbovietė, kur jis dirbo apsaugoje, dirbo nuo 2012 m. rugsėjo iki 2013 m. vasario. Išsilavinimas – vidurinis. Priimant į darbą pagrindiniai reikalavimai buvo gebėjimas kalbėti anglų kalba, buvo pokalbis apie fizinį pasiruošimą, klausė, kur dirbo anksčiau. Kai darbinosi, pažymėjimo jokio neturėjo, po to turėjo tik darbo pažymėjimą. Instruktažas buvo žodinis, jo metu instruktavo, kokių asmenų neįleisti, kaip bendrauti su klientais, kokias specialiaisiais priemones panaudoti. Iš specialiųjų priemonių buvo tik dujos. Žurnale instruktavimo, kiek prisimena, rašėsi, jį instruktavo, kokių priemonių imtis, ko neįleisti, kaip prižiūrėti tvarką. Specialiųjų priemonių E. Č. negavo, pasakė įsigyti pačiam. Ašarines dujas jis įsigijo parduotuvėje „Oksalis“. Pasakė, kam jam reikalingos, ir pardavė. E. Č. naudojo nedidelį, rankinį balionėlį, pirko vieną kartą. Jam, ką gali daryti, eidamas pareigas, kaip spręsti konfliktus - sakė kiek įmanoma spręsti viską žodžiais, kad nekiltų tiek konfliktas, jog tektų naudoti dujas. Konflikto metu E. Č. naudojo dujas, nes tai mažiausią riziką kelianti specialioji priemonė, beveik visi darbuotojai, kiek E. Č. dirbo, turi, kai kurie turi elektros šokus, bet jam neleido, gal kad grėsmę kelia. Už dujas E. Č. pinigų negrąžino. Per visą laiką, kol dirbo, dujas jis naudojo virš 10 kartų, direktorius, administratorius visada viską žinodavo. Pareiginės instrukcijos, kiek prisimena, nebuvo, viskas buvo žodžiais. Ar rašėsi pareiginę instrukciją, neprisimena. E. Č. žinojo, kas įeina į jo pareigas tiek, kiek pasakė administratorius – saugoti duris, žiūrėti, kad jos visada būtų uždarytos, kad nebūtų triukšmo lauke, klientai neišsineštų bokalų, nepatektų girti asmenys, neatitinkančia apranga, kad jis ribotų klientų srautą į vidų, jei kyla konfliktas viduje – reikia pašalinti jį sukėlusius asmenis iš patalpos, jei neįmanoma išspręsti situacijos kitaip, galima naudoti ašarines dujas, tik ne patalpose, o lauke. Viešosios tvarkos palaikymas baro teritorijoje įėjo į E. Č. pareigas. Baro teritorija yra visas šaligatvis aplink patį barą. E. Č. ne pats apibrėžia, kur yra jo veiklos ribos, jam nurodė, kur turi vykdyti savo funkcijas – ten, kur baigiasi staliukai. Žiemos metu staliukai nestovi, jam aišku, kur baigiasi baro teritorija, nes toje vietoje ateina ir išeina klientai. Nuo durų į abi puses jis apie 5 metrus galėjo paeiti, taip jam pasakė administratorius. Baras atsakydavo už viešosios tvarkos pažeidimus, jeigu žmonės geria, stumdosi prie baro. Su tokia situacija E. Č. yra tekę susidurti, nes dažniausia, jei išveda klientą arba neįleidžia, asmenys būna neblaivūs, kyla konfliktų. Tokiais atvejais reikia išskirti, jeigu neįmanoma, būdavo pultelis, per 10 minučių atvykdavo apsaugos darbuotojai, tačiau toks laikas gana didelis, todėl juos skirdavo E. Č., kol atvykdavo apsauga. Ašarinių dujų poveikis E. Č. yra žinomas, pats jų yra gavęs, naudojo anksčiau ir pats. Apie dujų poveikį administratorius neinstruktavo, paklausė, ar yra naudojęs, pasakė, kad šiame darbe irgi teks naudoti, jei kils didesnis konfliktas. E. Č. žino, kad apie 30 cm, ne arčiau, nuo veido, atviroje patalpoje reikia purkšti, po naudojimo, kad sumažinti poveikį, sausinti akis. Dujas reikia purkšti į veidą, poveikis ir yra tam, kad sutrikdyti regėjimą. Specialių instruktažų nebuvo. Pirmąją pagalbą suteikti jis moka, nes laikė vairavimo teises, tada mokėsi. E. Č. nebuvo jokios instrukcijos, kaip elgtis apsaugos darbuotojui, kai panaudojamos ašarinės dujos, tiesiog iš praktikos tai žino. Prisimena, kad mokykloje buvo panaudoję dujas, medikai sakė, kad reikia sausinti akis, skalauti negalima. Kokie norminiai aktai reglamentuoja apsauginio veiklą, konkrečiai pavadinimų nežino, bet yra skaitęs. Yra skaitęs apie specialiųjų priemonių panaudojimą, kad reikia įspėti apie naudojimą, kad kilius konfliktui naudoti, jeigu delsimas gali sukelti didesnę grėsmę. E. Č. pats savo iniciatyva skaitė straipsnius apie apsaugos darbuotojų veiklą internete. Tai darė prieš pradėdamas dirbti. Jokių įskaitų pradėdamas dirbti nelaikė, darbdavys nereikalavo, kad jis būtų susipažinęs su teisės aktais, viską darė savo iniciatyva. Tarp specialiųjų priemonių panaudojimo vyrams ir moterims skirtumo nėra, kiek žino, jų akys vienodos. Kitokias specialiąsias priemones, be dujų, E. Č. naudojo, kai išvedant klientus reikėjo naudoti fizinę jėgą, ranką įrėmus į nugarą reikia išvesti. E. Č. sportavęs kultūrizmą, ir dabar praktikuoja. S. B. sulaikyti, už rankų palaikyti gal ir galėtų, bet kai tarp dviejų merginų kyla konfliktas, nemano, kad galėtų dar ir R. tuo pačiu laikyti. Antras asmuo, kurį būtų reikėję sulaikyti, buvo R.. Į S. B. purškė dujas, nes, kai pasakė, kad bus panaudotos dujos, ji buvo į R. įsikabinusi. Konfliktas buvo tarp S. B. ir R., jos abi nepaklausė įspėjimo. Kai buvo panaudotos dujos, R. tuo metu nieko nedarė, S. B. buvo įsikibusi į ją. Tik prasidėjo konfliktas, neaišku, ar būtų R. toliau nieko nedariusi, tiesiog matėsi, kad gali kilti grėsmė abiem panelėms. Po to, kai buvo papurkštos dujos, S. B. vaikinas pavedė kelis žingsnius, ji suklupo. E. Č. nuėjo staltiesėlių, kai grįžo, ji klūpėjo ant žemės, S. B. neėmė staltiesėlių. Medikų kviesti nereikėjo, nes S. B. su draugu tiesiog išėjo. E. Č. direktorių informavo žodžiu, nes E. P. buvo išėjęs į lauką, matė S. B. ir tą vaikiną.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistės J. G.- D. išvados duomenimis, S. B. nustatytas abiejų akių junginės ir ragenos cheminis nudegimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, remiantis VšĮ RVUL paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo Nr. 228 kopija ( b. l. 127).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK OVS Vyresniojo postinio A. I. tarnybinio 2013-01-01 pranešimo duomenimis, 2013-01-01, 14.45 val., LGP ligoninės slaugytoja telefonu pranešė, kad 2013-01-01, apie 14.05 val., į ligoninę su GMP dėl abiejų akių cheminio nudegimo buvo pristatyta S. B., kuri paaiškino, jog 2013-01-01, apie 02.000 val., klube, Didžioji g. 1, Vilniuje, apsaugos darbuotojai papurškė dujomis į akis. Suteikus med. pagalbą paleista į namus ( b. l. 48).

Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą duomenimis, 2013 m. kovo 15 d. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos S. B. pareiškimą ( b. l. 46).

Tarpusavyje sutampančiais bylos duomenimis - tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios, liudytojų parodymais nustatyta, jog E. Č. purškė dujų nukentėjusiajai į akis. Nukentėjusios paaiškinimo, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės, specialisto paaiškinimo, specialisto išvados duomenimis nustatyta, kad dėl dujų poveikio nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, dėl cheminio akių nudegimo jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tuo būdu, pačios veikos padarymo faktas abejonių nekelia. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog nukentėjusioji ne iš karto kreipėsi į gydytoją, nedaro jos parodymų apie sužalojimo aplinkybes mažiau patikimais, kadangi nukentėjusioji paaiškino savo elgesio priežastį – tikėjosi, jog dujų poveikis praeis savaime, o duomenų apie jai kitomis aplinkybėmis padarytą analogišką sužalojimą – paveikiant akis, byloje nėra.

Dėl motyvų, kuriais vadovaudamasis E. Č. atliko veiksmą – purškė dujas į veidą S. B., apklausti asmenys davė prieštaringus parodymus. Kaltinamasis, liudytojai A. Č., M. R., G. P., R. V. nurodė, kad E. Č. panaudojo dujas konfliktui išspręsti, dėl S. B. agresyvaus elgesio, nukentėjusioji S. B., liudytojas Š. M. parodė, kad jie, jau pasitraukę nuo kavinės, nuėję apie 10 metrų, patys buvo pasivyti agresyvios grupės asmenų, apstoti, kaltinamasis purškė dujų S. B..

Teismas, vertindamas tarpusavyje prieštaraujančius kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, tiki ir remiasi jais tiek, kiek jie yra patvirtinti kita bylos medžiaga. Taip pat, teismas vertina, kad šios bylos aplinkybėmis būtina nustatyti, ar E. Č. jam inkriminuojamus veiksmus atliko vykdydamas profesines pareigas, ar ši situacija atitinka būtinosios ginties sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jos grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis.

Iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis, tai yra pavojingo, realaus ir akivaizdus, pradėto ar tiesiogiai gresiančio, bylos aplinkybėmis nebuvo. S. B., Š. M. parodė, kad jie patys buvo apsupti agresyvios grupės asmenų, E. Č. purškė dujas į S. B. pro ją apstojusius asmenis. G. P., R. V., M. R., E. Č. parodė, kad tarp R. V. ir S. B. vyko konfliktas, dujas jis panaudojo norėdamas jas išskirti. Nei vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad konflikte būtų dalyvavęs Š. M., kad S. B. būtų naudojusi fizinę jėgą R. V. ar tokios jėgos panaudojimas būtų tiesiogiai grėsęs.

Taip R. V. parodė, kad ji tiksliai neatsimena, kaip vyko konfliktas, jos kažkaip susikibo dėl S. B. žodžių. S. B. nueidama suriko, kad R. V. yra „suka“, jos su G. „sukos“. R. V. priėjo, pasakė, kad jos taip nevadintų. Jos susikibo rankomis, E. Č. priėjo išskirti, pasakė, kad panaudos dujas, R. V. pasitraukė du žingsnius atgal. E. Č. panaudojo dujas į S. B., nes ji toliau šokinėjo ir buvo agresyvi.

G. P. parodė, kad S. B. draugas nunešė raštelį į barą. S. B. pradėjo jas vadinti visokiais žodžiais, R. jai pasakė, kad ji pati tokia, S. B. labai supyko, nusprendė grįžti. Jos su R. susikabino priešais įėjimą, viena ant kitos rėkė. E. Č. bandė jas skirti, bet nepavyko, todėl užpurškė dujų. E. Č. bandė skirti konfliktą atstumdamas vieną merginą nuo kitos, siūlė išsiskirti.

M. R. parodė, kad S. B. priėjo, pradėjo negražiai kalbėti. S. B. priėjo prie R., su ja aiškinosi santykius, tada įsiterpė G., jos ėmė trise aiškintis santykius. E. Č. bandė merginas išskirti, tačiau jam nelabai pavyko. Kai M. R. atsisuko, viskas jau buvo įvykę. M. R. matė tik veiksmą, kaip merginos pradėjo apsistumdyti. S. B. pradėjo žodžiais aiškintis santykius su R.. M. R. iš abiejų pusių turbūt išgirdo keiksmažodžius. Kalbėjosi S. B. ir G. dar ten buvo R..

A. Č. parodė, kad B. pradėjo vartoti keiksmažodžius, nes jos neįleido. Keikėsi ji prieš merginas. S. B. buvo su draugu, draugas bandė išskirti, panelė toliau lindo prie G. ir R.. S. B. turbūt nebuvo įleista, supyko, įsižeidė, pradėjo keiktis. E. Č. teko panaudoti dujas. Dujos buvo papurkštos, nes kitaip konflikto nuraminti neišėjo. E. Č. purškė tikriausiai į S. B..

E. Č. parodė, kad jis taikė į S. B.. Dujos purškiamos į veidą, tai ašarinės dujos. E. Č. matė, kad nėra galimybės rankomis merginas atskirti. S. B. jėgos nenaudojo, bet stūmėsi link R.. E. Č. sakė, kad panaudos ašarines dujas, jei toliau priešinsis. S. B. stūmėsi link R., jos stūmėsi viena šalia kitos. Dujas E. Č. naudojo, nes kitaip išskirti merginų buvo neįmanoma.Vaikinas nelindo į konfliktą, jis norėjo išsivesti savo panelę. E. Č. pasakė abiem, kad baigtų konfliktą arba panaudos dujas, jokių atsakymų iš jų nebuvo.

Š. M. parodė, kad buvo konfliktas, jis nesuprato, dėl ko, jie norėjo įeiti paieškoti telefono, jų nenorėjo įleisti. Š. M. girdėjo, kaip merginos sakė: „ar tu leisi jai taip išeiti, ar nieko nesiimsi?“. Kaltinamojo agresiją Š. M. suprato kaip norą pasirodyti prieš savo merginą.

Tokiu būdu, nei vieno iš apklaustų asmenų parodymais nenustatyta, jog S. B. būtų kėlusi grėsmę R. V., nei vienas iš apklaustų asmenų neparodė, kad S. B. būtų užpuolusi R. V., naudojusi jai fizinę jėgą ar tokios jėgos panaudojimas būtų tiesiogiai grėsęs. Tačiau, bylos duomenimis – S. B. parodymais, E. Č. parodymais, kaltinamasis purškė dujas tiesiai S. B. į veidą. Tai yra, nurodytomis aplinkybėmis E. Č. panaudojo dujas ne gindamas kitą asmenį – R. V., o, kaip pats teigė, norėdamas išspręsti konfliktą, vykdydamas savo darbą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012 pasisakyta, kad pagal BK 28 straipsnio 2 dalį vertybė, kuri yra saugoma baudžiamojo įstatymo bei gali būti ginama, yra ir visuomenės interesai. Neabejotinai visuomenės interesas yra tai, kad viešoje vietoje būtų užtikrinta visuomenės rimtis ir tvarka. Šioje nutartyje taip pat pabrėžta, kad, minėta, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus (šios bylos aplinkybėmis jaunuoliai į namo kiemą sugrįžo be aiškios priežasties, buvo agresyviai nusiteikę, turėjo įrankį, pirmieji panaudojo smurtą ir gavo atkirtį kėsinimuisi nepasibaigus).

Baudžiamosios teisės teorijoje pabrėžiama, kad pavojingu kėsinimusi laikomos tik baudžiamojo įstatymo numatytos veikos. Pavojingas kėsinimasis turi pasireikšti aktyviu veikimu (pavyzdžiui, jei kėsinimasis nukreiptas prieš administracinės teisės ginamus interesus, tuo atveju būtinosios ginties teisėtumo reikalavimus reglamentuoja administracinė teisė), nes būtinosios ginties situacija galima tik prieš tokią žalos grėsmę, kuri pašalinama duodant atkirtį užpuolikui.

Šios bylos aplinkybėmis, dvi merginos dalyvavo žodiniame konflikte. S. B. rašytinio 2013 m. sausio 1 d. paaiškinimo duomenimis, mergina pačiupo S. B. už rūbų ir pradėjo tampyti, R. V., G. P. parodymais – R. V. ir S. B. buvo susikibusios. Tuo būdu, byloje nėra duomenų apie pavojingą kėsinimąsi, prieš kurį būtų galima būtinosios ginties situacija. Sužalojimas nukentėjusiajai padarytas jai nepradėjus ir nesirengus atlikti jokių kėsinimosi veiksmų. Taip pat, šios bylos aplinkybėmis, E. Č. iš anksto, kaip jis pats teigė – darbo funkcijoms atlikti, buvo įsigijęs specialiąją priemonę, dujas, o norėdamas išspręsti konfliktą, jo paties teigimu, įspėjo apie galimą dujų panaudojimą, purškė dujas tiesiai į veidą S. B.. Taigi, nesant pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, kaltinamasis, žinodamas apie dujų poveikį, pavartojo specialiąją priemonę nukentėjusiajai, kaip pats nurodė, vykdydamas savo darbines pareigas.

Vertinant, ar žalą S. B. sveikatai E. Č. padarė vykdydamas profesines pareigas, ar jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų, reikšminga nustatyti kaltinamojo įgaliojimų ribas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-44/2008 dėl profesinių pareigų vykdymo, kaip aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę pasisakyta, kad sutinkamai su Baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 1 dalimi, asmuo pagal šį kodeksą neatsako už žalą, kurią padarė vykdydamas profesines pareigas, jeigu jis neviršijo įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Įstatymas nustato dvi žalos padarymo teisėtumo sąlygas vykdant profesines pareigas. Jų visuma šalina asmens baudžiamąją atsakomybę. Pirma sąlyga nustato, kad žala padaroma vykdant profesines pareigas. Taigi žala padaroma darbo santykių srityje ir žalos padarymas susijęs su profesinių funkcijų vykdymu. Antra sąlyga siejama su veikimu įgaliojimų ribose ir jų neviršijimu. Iš kitos pusės, BK 30 straipsnis nenustato žalos, padaromos vykdant profesines pareigas pobūdžio ir dydžio. Įstatymas daro nuorodas į įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytų įgaliojimų neviršijimą, bet nedaro nuorodos į žalos dydį, kaip tai daroma kitais BK V skyriuje numatytais atvejais, šalinančiais baudžiamąją atsakomybę. Tuo tarpu jokie kiti teisės aktai nenustatinėja kokius sužalojimus gali padaryti pareigūnas vykdydamas profesines pareigas. Dėl to gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad atliekant profesines funkcijas lyg ir pateisinama bet kokia žmogui padaryta žala, svarbu kad tik asmuo nepažeistų teisės aktų nustatytų įgaliojimų. Tačiau sisteminis šio įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad esamoje teisinėje situacijoje klausimas, ar padaryta veika šalina baudžiamąją atsakomybę remiantis BK 30 straipsnio nuostatomis, galėtų būti sprendžiamas tik padarius turtinę žalą ar nežymius, o išimtiniais atvejais, nesunkius sveikatos sutrikdymus. Tokia išvada išplaukia iš šios normos aiškinimo ir santykio su kitomis BK V skyriaus normomis.

Iš 2012 m. rugpjūčio 28 d. darbo sutarties matyti, kad E. Č. buvo priimtas apsaugos darbuotojo/durininko pareigoms. Iš J. R. parodymų, paties E. Č. parodymų, apsaugos funkcijoms atlikti buvo sudaryta sutartis su apsaugos bendrove, iškviesti pagalbai kavinėje buvo pultelis.

Iš apsaugos darbuotojo/durininko pareiginės instrukcijos matyti, kad į E. Č. pareigas, pastebėjus asmenis, pažeidusius viešąją tvarką patalpose ar šalia jų, neleistinai prasiskverbusius į įmonės patalpas ar besikėsinančius į įmonės darbuotojų bei klientų sveikatą, gyvybę ar turtą įmonės patalpose, įėjo apsaugos tarnybos informavimas techninėmis priemonėmis (p. 16). Tarp apsaugos darbuotojo/durininko teisių nebuvo numatytas jėgos ar specialiųjų priemonių panaudojimas. Apsaugos darbuotojo/durininko saugos ir sveikatos instrukcijos, patvirtintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012-10-30, reikalavimais, E. Č. priešingai, buvo draudžiama pačiam imtis veiksmų prieš asmenis, pažeidžiančius viešąją tvarką ( 20 p.).

Teismas vertina, kad aplinkybė, jog E. Č. pasirašytinai nebuvo supažindintas su pareigine instrukcija ir saugos ir sveikatos instrukcija nėra ginčijama nei kaltinamojo, nei įmonės direktoriaus, tuo būdu, neatmetama galimybė, jog E. Č. ne visiškai tiksliai suvokė savo pareigų turinį ir įgaliojimus. Kaip teigė pats kaltinamasis, jis internete skaitė norminius aktus, reglamentuojančius apsaugos darbuotojo veiklą.

Iš Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos 2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr.IX-2327 6 str. 1 d. matyti, kad apsaugos darbuotoju gali būti Lietuvos Respublikos pilietis (taip pat ES ar NATO narės, EEE susitarimo dalyvės), sulaukęs 18 metų, tinkamos sveikatos, išlaikęs apsaugos darbuotojo egzaminą ir gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimą ( išduoda teritorinės policijos įstaigos – 12 str. 2 d.).

Iš E. Č. parodymų, J. R. parodymų, E. Č. sveikatos patikrinimas nebuvo atliekamas, jis nebuvo laikęs apsaugos darbuotojo egzamino ir nebuvo gavęs apsaugos darbuotojo pažymėjimo, tuo būdu, jis negalėjo būti apsaugos darbuotoju, naudotis Asmens ir turto saugos įstatymo numatytomis teisėmis, tame tarpe, nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, naudoti fizinę prievartą.

Taip pat, bylos aplinkybėmis nenustatyta aplinkybių, kurios atitiktų atvejį, kai tam įgaliotas apsaugos darbuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones: 1) atremdamas pasikėsinimą, gresiantį jo sveikatai ar gyvybei, taip pat pasikėsinimą, kuriuo siekiama atimti iš jo specialiąją priemonę ir (ar) šaunamąjį ginklą; 2) gindamas saugomą subjektą nuo užpuolimo, gresiančio šio sveikatai ar gyvybei; 3) atremdamas saugomų objektų užpuolimą; 4) sulaikydamas įtariamą teisės pažeidėją, jei šis aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 5) pašalindamas iš saugomų objektų, masinių ar kitų renginių asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų (Asmens ir turto saugos įstatymo 16 str. 1 d.).

Teismas pabrėžia, kad E. Č. buvo priimtas ne apsaugos darbuoto pareigoms, apsaugos funkcijoms atlikti buvo sudaryta sutartis su įmone, apsaugos darbuotojams į pagalbą išsikviesti bare buvo pultelis, šią aplinkybę – apie galimybę išsikvieti apsaugos darbuotojus patvirtino ir E. Č.. Taigi, E. Č., neturėjo specialaus pažymėjimo, neatitiko reikalavimų, jam nebuvo išduotos ir specialiosios priemonės. Dujų balionėlį jis buvo nusipirkęs pats, niekas nebuvo jo instruktavęs jomis naudotis, pats priėmė sprendimą jas panaudoti, todėl dėl šios priemonės panaudojimo atsako pats, kaip fizinis asmuo.

Šios bylos aplinkybėmis, E. Č. panaudojo dujas nukentėjusiajai tiesiai į veidą, kaip nurodė pats kaltinamasis – norėdamas numalšinti konfliktą, tai yra, daugiausia, jo paties parodymais, dėl galimo administracinio pažeidimo, neturėdamas tam įgaliojimų, todėl jo veiksmai prieš nukentėjusiąją neatitina būtinosios ginties ar profesinės pareigos vykdymo sąlygų. Aplinkybių, šalinančių E. Č. baudžiamąją atsakomybę, nėra.

Kaltinamasis tyčia, purkšdamas nukentėjusiajai į veidą dujas, sukėlė jai fizinį skausmą, dėl cheminio akių nudegimo buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata. E. Č. kaltė įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.

S. B. byloje pareiškė 5000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 1-3), nurodė, kad išlaidos advokato pagalbai jai kainavo 500 Lt.

Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji nurodė, kad dėl E. Č. neteisėtų veiksmų jai buvo nudegintos akių junginės ir ragenos, sukeltas didelis fizinis skausmas, ji buvo pažeminta kitų asmenų akivaizdoje, patyrė dvasinį sukrėtimą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad ji studijuoja vaidybos meną, praleido daugybę repeticiją. Jai reikia grimuotis, o buvo sužeista, nuo grimo dar labiau sukildavo alergija. S. B. jautėsi labai pažeminta, tai pakenkė jos egzaminų rezultatams. Ji buvo nuvežta į ligoninę, ten buvo apie valandą, gydytojai lašino vaistus į akis. Tik po trijų dienų praėjo akių ir veido deginimas, skausmas, patinimas.

Pinigų priėmimo 2013-07-23 kvito Nr. 6660174 duomenimis, advokatui Č. N. sumokėta 500 Lt ( b. l. 86).

E. Č. kaltės ir ieškinio nepripažino.

S. B. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė : ja siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusius negatyvius padarinius.

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės, nusikaltimu pažeista vertybė, jos reikšmingumas. Kitas reikšmingas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį – žalą padariusio asmens kaltė, veikos pobūdis, jos pavojingumo laipsnis. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

S. B. nusikaltimu patirtos neturtinės žalos dydį pagrindė patirtu fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, pažeminimu, nepatogumais.

Teismas daro išvadą, kad bylos duomenys patvirtina, jog S. B. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo jautė skausmą, dvasinį sukrėtimą, stresą, pažeminimą, jai buvo padaryta neturtinė žala.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vertina, kad nusikalstama veika buvo padaryta žala S. B. sveikatai – nežymiai sutrikdyta jos sveikata, bei su tuo susiję kiti neigiami padariniai, nepatogumai – sužalojimai padaryti matomoje, veido, srityje, tuo apribojant pareiškėjos galimybę grimuotis, dalyvauti repeticijose.

Neturtinė žala šioje byloje padaryta E. Č. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurie atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, E. Č. nedirba, studijuoja, duomenų apie padarytą turtinę žalą nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime byloje Nr. 33/3 suformuluota nuostata, kad vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose. Jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į apeliacinės instancijos teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo analogiškose bylose.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-875-319/2011, kuriuo S. G. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiajai priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 31 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-534/2011 atmestas nuteistojo pagal BK 140 str. 1 d. skundas. Šioje byloje nukentėjusiajai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-309/2010 atmestas nukentėjusiojo skundas. Šioje byloje P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiojo naudai priteista 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 1A-319-417/2007 atmesti nuteistosios I. Z. ir nukentėjusiosios I. J. apeliaciniai skundai. I. Z. šioje byloje nuteista pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiajai priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo 2007 m. kovo 7 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-191--448/07 atmestas nuteistojo skundas, iš dalies patenkintas nukentėjusiojo skundas. Šioje byloje A. S.. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., nukentėjusiajam priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Įvertinus bylos aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad S. B. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, atlygintina 1500 Lt neturtinės žalos.

S. B. prašė išieškoti iš E. Č. 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas, vertindamas E. Č. turtinę padėtį – studijuoja, į bylos sudėtingumą, daro išvadą, kad pareikštas reikalavimas neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, todėl tenkintinas.

Kaltinamojo E. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. Č., atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. E. Č. neteistas (b. l. 37-38), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 42), į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas ( b. l. 36), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas ( b. l. 33), charakterizuojamas teigiamai ( b. l. 84), studijuoja ( b. l. 85). E. Č. teisiamas pirmą kartą už nesunkų nusikaltimą, yra jauno amžiaus, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam, taip pat skiriant įpareigojimą, galintį padėti pasiekti bausmės tikslus, teigiamai paveikti jo elgesį.

E. Č. kardomoji priemonė nepaskirta, neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas

nusprendžia:

E. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., skirti bausmę - laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

S. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisti iš E. Č. S. B. 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., išieškoti iš E. Č. S. B. 500 Lt dydžio išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Medžiagą Nr. 14-At-000763-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.