- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-158-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-59474-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė
- Nuteistasis
- G. K.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.13Kiti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo klausimai
- 1.1.10.4Kiti bausmės vykdymo atidėjimo ir atleidimo nuo bausmės klausimai
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 281 straipsnio 7 dalį 51 MGL (1 920,66 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 280,44 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, G. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –automobilio „M. B.“ konfiskavimas.
Iš G. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 50,58 Eur proceso išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
G. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 prom. alkoholio, t.y.,2017 m. rugsėjo 22 d. apie 15.42 val., Širvintų r., kelyje Vilnius-Panevėžys 46 km, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „M. B.“, kurio v.n. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta 1,84 prom. alkoholio.
Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, perduodant laiduotojos G. J. atsakomybei be užstato, konkrečiam teismo nustatytam laidavimo terminui ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nepanaikintų 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio ir netaikytų laidavimo, prašo sumažinti jam paskirtą 1280,44 Eur dydžio baudą, kadangi paskirta bauda kartu su transporto priemonės konfiskavimu yra per griežta bausmė. Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutinka ir šioje dalyje nuosprendžio neskundžia.Nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jis savo kaltę pilnai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, išsamiai paaiškino visas įvykio aplinkybes, anksčiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, niekada nėra turėjęs problemų dėl alkoholio, Priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas.Pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laidavimą ir laiduotoja paskirti jo gyvenimo draugę, su kuria kartu gyvena 5 metus, veda bendrą ūkį. Įvykio dieną G. J. net nepagalvojo, kad jis gali išvažiuoti transporto priemone būdamas neblaivus, nes toks elgesys jam nėra būdingas. G. J. prašė teismo pripažinti ją tinkama laiduotoja, paaiškino, kad jo elgesys nepasikartos, nes ji juo pasitiki.Nesutinka su skundžiamame nuosprendyje pateikta teismo išvada, jog G. J. yra netinkama laiduotoja. G. J. yra verta teismo pasitikėjimo, jos stiprios charakterio bei asmeninės ir dalykinės savybės leidžia jam daryti tik teigiamą poveikį. G. J. sprendimas laiduoti už jį buvo jos savarankiška sprendimas.Teismui netaikius jo atžvilgiu laidavimo, jis, dėl savo teistumo, bus atleistas iš darbo ir negalės sumokėti baudos, išlaikyti šeimos, mokėti paskolos (pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį moka po 400 eurų), kadangi dirba apsaugos darbuotoju-stažuotoju, dirbant tokį darbą viena iš sąlygų yra teistumo nebuvimas.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis kaltės bei veikos kvalifikavimo neginčija, prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Netenkinus prašymo dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo, sumažinti jam paskirtos baudos dydį. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra tapatus asmens išteisinimui, kai daroma išvada, jog asmuo iš viso nepadarė nusikalstamos veikos. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarė išvadą apie didesnį apelianto asmenybės pavojingumą, taip pat sprendė, kad prašymą paskirti laiduotoja pateikusi G. J. neatitinka BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų. Su šiomis teismo išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.Byloje nustatyta, kad G. K. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, žala nebuvo padaryta. Minėtos aplinkybės patvirtina BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų buvimą. Ketvirta būtinoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga nurodyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte - pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Taigi, minėta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra vertinamojo pobūdžio. Teisminėje praktikoje pripažįstama, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas BK numatytų nusikalstamų veikų požymius ir nustatydamas sankcijas už šias nusikalstamas veikas, taip pat baudžiamojo poveikio priemonių taikymo galimybes, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Nusikalstamas veikas daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Iš bylos duomenų matyti, jog G. K. anksčiau nėra teistas, t.y. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l. 27), po įvykio iš karto prisipažino ir gailėjosi (b.l. 32), kritiškai vertina savo elgesį. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pripažino apelianto atsakomybę lengvinančia. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto vairavimo stažas - 28 metai (b.l. 115), galiojančių nuobaudų neturi, paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2015 metais, padaryti pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir nebuvo susiję su alkoholio vartojimu (b.l. 30). Iš kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateiktų dokumentų matyti, jog G. K. nuo 2017 m. lapkričio 20 d. dirba UAB „E.“ apsaugos darbuotoju, šiam darbui Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyrius išdavė pažymėjimą (b.l. 111). Šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, o padaryta nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, kas rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje, pats baudžiamasis procesas apeliantui turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininku. Byloje nustatyta, kad G. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1.5 promilės alkoholio, todėl akivaizdu, jog tinkamu ir galinčiu daryti jam teigiamą poveikį laikytinas toks laiduotojas, kuris pats būtų itin rūpestingas ir atidus, laikytųsi teisės reglamentuojamų ir visuomenėje priimtų taisyklių, t. y. rodytų tinkamą pavyzdį nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė paskirti laiduotoja G. J., kilus abejonėms dėl jos autoriteto įtakos apeliantui. Teisėjų kolegija, įvertinusi G. J. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, daro priešingą išvadą.Asmuo, sutinkantis būti laiduotoju, G. J. neteista (b.l. 86), nebausta administracine tvarka (b.l. 87), byloje nėra jokių G. J. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš byloje esančios lopšelio-daželio „A.“ charakteristikos matyti, jog G. J. turi pedagoginį išsilavinimą, nuo 2002 metų dirba lopšelyje-darželyje „A.“ meninio ugdymo pedagogu. Yra baigusi Lietuvos muzikos akademijos fortepijono ir muzikologijos fakulteto vargonų ir klavesino studijas, įgijusi vargonininko ir choro vadovo pedagogo menų magistro kvalifikacinį laipsnį, 2013 m. gruodžio 13 d. suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija, darbovietėje charakterizuojama išimtinai teigiamai (b.l. 85). Teisiamajame posėdyje G. J. paaiškino, kad su G. K. kartu gyvena 5 metus, laiduoja už jį, nes tiki, kad daugiau jis taip nepasielgs, anksčiau niekuomet nesėsdavo prie vairo neblaivus (b.l. 96). Teisėjų kolegija, įvertinusi G. J. prašymo turinį, ją charakterizuojančius duomenis, turimą pedagoginį išsilavinimą, veiklos pobūdį, konstatuoja, jog šių reikšmingų duomenų visetas duoda pagrindą išvadai, jog G. J. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo BK 40 straipsnio 3 dalies prasme, kuri darys teigiamą įtaką G. K.. Tokiu būdu yra nustatytos visos BK 40 straipsnyje numatytos būtinos sąlygos taikyti G. K. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra pagrindas manyti, jog G. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl G. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį G. J. atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas yra optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai. Pirmosios instancijos teismo paskirtos BK 68 bei 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurių apeliantas neginčijo, nagrinėjamu atveju, bus pakankamos sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, t. y. asmuo nėra besąlygiškai atleidžiamas nuo atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą, privalo spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, aukščiau nurodytus duomenis, apibūdinančius apelianto asmenybę, laiduotojos G. J. veiklos pobūdį ir asmenybę, nustatytinas dvejų metų laidavimo terminas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 34 MGL (1 280,44 eurų) dydžio bauda ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970 m. balandžio 1 d., atsakomybei 2 (dvejų) metų terminui be užstato.
Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. K. ir laiduotojai G. J., kad:
laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.