Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį, 126 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. 2016-11-05 apie 17.03 val., Vilniuje, Žirmūnų g., vairavo automobilį Mazda 323, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2.68 prom.), kai jai buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, numatytą pažeidimą, tokiais savo veiksmais ji pažeidė Kėlių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Atvykusi i teismo posėdį D. R. pripažino savo kaltę ir gailėjosi. Be D. R. prisipažinimo, jos kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, įrodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, pažyma apie asmens baustumą, iš kurios yra matyti, kad D. R. 2014-05-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubausta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 579 Eur bauda (bauda sumokėta 2014-10-17) ir teisės vairuoti atėmimas 24 mėnesiams (vadovaujantis ATPK 36 straipsniu – D. R. baustumas neišnykęs), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kvitu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, kita bylos medžiaga.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole D. R. veiksmai taip pat buvo kvalifikuoti pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį. Iš teismui pateiktų įrodymų, matyti, jog pagal minėtą straipsnį byla nutrauktina, kadangi veika, kvalifikuojama pagal ATPK 130² straipsnį, apima ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką.

Motyvuojamoji dalis

D. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji dėl padaryto pažeidimo prisipažino ir gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą numatytos nuobaudų rūšys su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už LR ATPK 130² str. numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus; jo įgyvendinimo tvarka bendriausia prasme nustatyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinoje pripažįstama, kad vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala (1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pažeidimo padarymo priemonių (transporto priemonės) konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams (administracinė byla Nr. 2AT-2-2013).

Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl teisės į nuosavybės apsaugą, nustatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Be kita ko, ja gali būti siekiama užkirsti kelią atitinkamos transporto priemonės naudojimui kitų nusikalstamų veikų padarymui kenkiant visuomenei (Yildirim v. Italy, no. 38602/02, decision of 10 April 2003; C.M. v. France, no. 28078/95, decision 26 June 2001). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, turto konfiskavimas patenka į nuosavybės naudojimo kontrolės sritį pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį, kurioje valstybėms suteikiama teisė priimti įstatymus, jų manymu, reikalingus, kad būtų galima kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Tam, kad nuosavybės teisių apribojimas atitiktų šią nuostatą, jis turi būti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto tikslo, o panaudotos priemonės – pagrįstai proporcingos šiam tikslui. Spręsdamas dėl viešojo intereso poreikių ir asmens intereso teisingos pusiausvyros nustatymo, Teismas palieka valstybei plačią vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar šio įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrąjį interesą siekiant atitinkamo įstatymo tikslo. Teisinga pusiausvyra pažeidžiama tuo atveju, kai asmeniui užkraunama „individuali ir pernelyg didelė našta“ (Yildirim v. Italy; Het Financieele Dagblad B.V. v. the Netherlands, no. 577/11, decision of 28 June 2011).

Manytina, kad teismo nagrinėjamoje byloje, pritaikius automobilio konfiskavimą, nurodyta teisinga pusiausvyra nebus pažeista.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę (praeityje ne kartą bausta administracine tvarka už KET reikalavimų pažeidimus), į padaryto pažeidimo pobūdį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra, bei daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti D. R. skiriant įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, sankcijoje numatytas nuobaudas – teisės vairuoti atėmimą minimaliam sankcijoje numatytam terminui bei transporto priemonės konfiskavimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, skirti teisės vairuoti atėmimą 3 (trejiems) metams su transporto priemonės Mazda 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Administracinę bylą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį D. R. nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.