- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-16-334/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. P.
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusios, dirbančios (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustos, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. 2015-10-31 apie 12.43 val. Panevėžyje, ties Aukštaičių g. 88 pastatu, vairuodama automobilį Toyota Celica, valst. nr. (duomenys neskelbtini) manevravo atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė kairiau stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Jos vairuojamas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 226 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 123 str. 5 d., 127 str. 2 d.
L. S. kaltę dėl transporto priemonės apgadinimo pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio – nepripažino ir parodė, kad 2015-10-31 apie 12.43 val. vairuodama automobilį „Toyota Celica“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) manevravo atbuline eiga automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Vasaris“, adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžys. Į veidrodėlius žiūrėjo, nukentėjusiosios automobilį matė, tačiau tikrai nejuto, kad jį kliudė. Pripažįsta, kad galėjo kliudyti nukentėjusiosios automobilį, tačiau tikrai sąmoningai nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Tikrai būtų sustojusi, jei būtų jautusi, kad kliudė. Automobilis priklauso (duomenys neskelbtini). Automobilio draudimo sutartis buvo. Apie tai, kad automobilio draudimo sutartis negalioja, sužinojo tik policijoje. Padarytą žalą atlygins.
Nukentėjusioji K. K. parodė, kad 2015-10-31 apie 12.43 val. automobilis „Volvo“ stovėjo aikštelėje prie parduotuvės „Vasaris“, adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžys. Automobilyje sėdėjo su drauge, vairuotojo vietoje, automobilio variklis buvo išjungtas. Matė, kad iš aikštelės, manevruodamas atbuline eiga, išvažiuoja pilkos spalvos automobilis, kurį vairuoja moteris. Pajuto, kad jos automobilis lengvai susiūbavo. Suprato, kad iš aikštelės išvažiuojantis automobilis atsitrenkė į jos automobilio dešinio šono galinį sparną. Smūgio garso nebuvo. Išlipo iš automobilio, tačiau kitą automobilį vairavusi moteris baigė atlikti manevrą ir išvažiavo iš aikštelės. Automobilio vairuotoja gal ir galėjo nesuprasti, kad kliudė kitą automobilį. Aikštelėje vietos užteko, tačiau moteris nurodo, kad važiavo ne savo automobiliu, gal ir neapskaičiavo. Automobilis „Volvo“ registruotas ne jos vardu, draustas kasko draudimu. Žala apskaičiuota ir pateikta apmokėti „BTA draudimas“. 200 eurų žala neatlyginta, reikia laukti teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo R. P. paaiškino, kad automobilis „Toyota Celica“ priklauso (duomenys neskelbtini). Yra šios įmonės direktorius. Apie įvykį pranešė policija. L. S. sūnaus anyta, automobilį „Toyota Celica“ vairavo su jo leidimu. Kaltas dėl to, kad automobilio draudimo sutartis buvo negaliojanti, kadangi, kaip įmonės savininkas, turėjo žinoti, kad draudimas negalioja. Žalą nukentėjusiajai atlygins.
Liudytojas J. K. parodė, kad yra Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro patrulis. Tikslios datos neprisimena, buvo gautas pranešimas, kad Aukštaičių g., prie PC „Vasaris“, automobilis „Toyota“, manevruodamas atbuline eiga, kliudė automobilį „Volvo“ ir iš eismo įvykio vietos pasišalinimo. Automobilio „Volvo“ valstybinį numerį nurodė nukentėjusio automobilio vairuotoja. Nuvykus įvykio vietoje rastas automobilis „Volvo“, kurio dešinė galinė pusė buvo apgadinta. Tikslių apgadinimų neatsimena. Iš įvykio vietos buvo pasišalinusio automobilio nematė. Automobilio „Volvo“ vairuotoja nurodė automobilio „Toyota“ valstybinį numerį, kad automobilį vairavo moteris. Pagal valstybinius numerius nustatė, kad automobilis „Toyota“ priklauso įmonei. Automobilį „Volvo“ apžiūrėjo, nufotografavo, apgadinimai nebuvo dideli. Aikštelė buvo pilna automobilių, manevruoti atbuline eiga galėjo būti sunku. Gali būti, kad automobilio „Toyota“ vairuotoja, manevruodama atbuline eiga, galėjo nejausti, kad kliudė kitą automobilį, nes „Volvo“ apgadinimai nedideli, nežymūs, kliudė galine dalimi. Nukentėjusioji galėjo jausti, kad automobilis sujudėjo, nes ir su ranka pastūmus jaučiasi, kad automobilis juda. Jei automobilio „Toyota“ vairuotoja būtų manevravusi priekine dalimi, turėjo jausti. Aikštelė grįsta trinkelėmis, duobių nebuvo.
Liudytojas T. S. parodė, kad L. S. yra jo mama. Įvykio dieną su mama išėjo iš parduotuvės, sėdo į automobilį, kuris buvo apstatytas kitais automobiliais. Išvažinėjo iš aikštelės atbuline eiga. Važiavo dviese. Už mamos vairuojamo automobilio stovėjo nukentėjusiosios automobilis. Kadangi vietos aikštelėje buvo nedaug, mama apsisukinėdama manevravo pirmyn-atgal. Automobilyje buvo tylu, muzika negrojo, smūgio ar braukimo garsas tikrai būtų girdėjęsis, tačiau manevruojant nieko nejuto, negirdėjo, todėl iš aikštelės išvažiavo.
Administracinėn atsakomybėn traukiamos L. S. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d., įrodyta teisme ištirtais įrodymais, pačios L. S. parodymais, kur ji patvirtino, kad, manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, galėjo kliudyti nukentėjusiosios automobilį; nukentėjusiosios K. K. parodymais, kad stovėdama aikštelėje matė, jog iš aikštelės, manevruodamas atbuline eiga, išvažiuoja pilkos spalvos automobilis, kurį vairuoja moteris, pajuto, kad jos automobilis lengvai susiūbavo, suprato, kad iš aikštelės išvažiuojantis automobilis atsitrenkė į jos automobilio dešinio šono galinį sparną; liudytojo J. K. parodymais, kad pagal pranešimą nuvykus prie PC „Vasaris“, Aukštaičių g., rastas automobilis „Volvo“, kurio dešinė galinė pusė buvo apgadinta. Automobilį „Volvo“ apžiūrėjo, nufotografavo, apgadinimai buvo nežymūs; liudytojo T. S. parodymais, kad automobiliu „Toyota“ įvykio dieną iš parduotuvės „Vasaris“ automobilių stovėjimo aikštelės važiavo su L. S.. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus patvirtina rašytinė bylos medžiaga: 2015-11-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-42463815-15 (b.l. 5-6); policijos pareigūno J. K. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad Panevėžyje, ties Aukštaičių g. 88 pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilis kliudė stovintį automobilį Volvo, valst. nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10); specialisto M. Č. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad spalio 31 d. automobiliu „Toyota Celica“, priklausančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi L. S.. Apžiūrėjus automobilį „Toyota“, ant galinio bamperio kairės pusės buvo matomas nubrėžimas, kas atitiko automobiliui „Volvo“ padarytą apgadinimą (b.l. 11); eismo įvykio vietos schema (b.l. 12-13); fotonuotraukomis (b.l. 14-17); Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro duomenimis, iš kurių matyti, kad įvykio dieną automobilis Toyota Celica, valst. nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (b.l. 19); 2015-10-31 K. K. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2015-10-31 apie 12.37 val. stovint aikštelėje adresu Aukštaičių g. 88, Panevėžys, kitas automobilis, važiuodamas atbuline eiga, galine kairės pusės dalimi įvažiavo į jos automobilį (b.l. 20); 2015-11-05 L. S. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad ji 2015-10-31 išvažiuodama iš aikštelės atbuline eiga matė automobilį Volvo (b.l. 21); kita rašytine bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir logiškais, vienas kitą papildančiais aukščiau nurodytais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kurie yra neprieštaraujantys, atitinkantys rašytinę bylos medžiagą, todėl jais remiasi. Taigi išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, juos sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs, teismas pripažįsta, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad L. S. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje vairuodama automobilį Toyota Celica, manevravo atbuline eiga, nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė kairiau stovėjusį automobilį bei jį apgadino. Be to, jos vairuojamas automobilis pažeidimo dieną nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Konstatuotina, kad L. S. pažeidė KET 126, 226 p. reikalavimus ir jos padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 5 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtis, pažeidėjos kaltė įrodyta visiškai, todėl ji baustina.
L. S. 2015-11-05 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 50P-42463815-15 surašytas ir už tai, kad ji 2015-10-31 apie 12.43 val. Panevėžyje, ties Aukštaičių g. 88 pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodama automobilį Toyota Celica, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kliudžiusi ir apgadinusi kitą automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo pažeisdama KET 126 p. reikalavimą, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. Taigi pagrindžiant atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., turi būti atskleidžiamas kaltės – tiesioginės tyčios – turinys (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014, 2AT-17-139/2015).
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. S. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio nepripažino, nurodė, kad manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje nukentėjusiosios automobilį matė, tačiau nejuto, kad jį kliudė, sąmoningai nepasišalino iš eismo įvykio vietos, būtų sustojusi, jei būtų jautusi, kad kliudė. Nukentėjusioji K. K. parodė, kad L. S. kliudžius jos automobilį, automobilis nežymiai susiūbavo, smūgio garso nebuvo. Automobilio vairuotoja galimai nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Liudytojas J. K. parodė, kad automobilio „Toyota“ vairuotoja, manevruodama atbuline eiga, galėjo nejausti, kad kliudė kitą automobilį, nes automobilio „Volvo“ apgadinimai nedideli, nežymūs, kliudyta galine dalimi. Nukentėjusioji galėjo jausti, kad automobilis sujudėjo, nes ir su ranka pastūmus jaučiasi, kad automobilis juda. Jei automobilio „Toyota“ vairuotoja būtų manevravusi priekine dalimi, atsitrenkimas turėjo būti juntamas. Liudytojas T. S. parodė, kad važiuojant automobiliu „Toyota“, buvo tylu, muzika negrojo, todėl smūgio ar braukimo garsas būtų girdėjęsis, tačiau manevruojant nieko nejuto, negirdėjo. Iš fotonuotraukų matyti, kad automobilio „Volvo“ ir automobilio „Toyota“ apgadinimas nežymūs, automobilis „Toyota“ į automobilį „Volvo“ atsitrenkė galine dalimi. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad L. S. neparodė jokių požymių, kad ji atsitrenkimą juto, smūgio garso negirdėjo. Šiuo nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo T. S. parodymai, kad smūgio ar braukimo garso negirdėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad L. S. manevruodama automobilių stovėjimo aikštelėje, nejuto, kad kliudė kitą automobilį, todėl nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad L. S. turėjo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, su kuria buvo susijusi. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. L. S. atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą pažeidėjai, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, turtinę padėtį, pažeidimo padarymo motyvus. Atžvelgdamas į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pažeidėja bausta administracine tvarka vieną kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 7-8), neteista (b.l. 9), ir, įvertinęs visas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijaus, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti L. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d. pažeidimus skiriant administracines nuobaudas – artimas sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui. Paskirtos nuobaudos subendrintinos Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30² str., 33 str., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str., 302⁴ str., teismas
nutaria:
- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą;
- už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, L. S. už Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalies ir 127 straipsnio 2 dalies pažeidimus galutinai paskirti administracinę nuobaudą – 30 Eur (trisdešimt eurų) baudą.
L. S. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pavedime nurodant ROIK: 15052958814 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme arba tiesiogiai Panevėžio apygardos teismui.