Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

dalyvaujant A. K., jo atstovui adv. pad. Romui Žvirbliui,

išnagrinėjusi A. K. (A. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Juodšilių k., Vilniaus r., dirbančio pagal individualios veiklos pažymėjimą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 23:10 val., Juodšilių k., B. V. g., vairavo automobilį „VW CARAVELLE“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 16 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo automobilį:

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d.

A. K. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad iš darbo grįžo apie 22 val., pavalgė namie, o kadangi darbovietėje suveikė signalizacija, nusprendė važiuoti patikrinti į Dariaus ir Girėno g. 25, ten yra garažas. Tarp 22-23 val. išgėrė apie 0,33 l „Utenos“ šviesaus alaus ir maždaug po minutės sėdo važiuoti. Išvažiuodamas, buvo įsitikinęs, kad nuo tokio kiekio alaus alkotesteris negalėtų parodyti neblaivumo. 10 m nuo vartų stovėjo policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė, paprašė dokumentų, o jiems paklausus pasakė, kad išgėrė stiklinę alaus. Kai jis atėjo į tarnybinį automobilį, jam padavė alkotesterį, o įpūtus pasakė, kad jis gėręs. Jis pats antgalio nelukšteno. Tada jis su policijos pareigūnais išlipo iš tarnybinio automobilio ir surūkė dvi cigaretes, o už 10 min. dar kartą pūtė. Tiek pirmą, tiek antrą kartą jis pūtė į tą pačią „tūtelę“, pareigūnai jam sakę, kad viskas patikrinta, viskas nustatyta. Jis nesutiko su matavimu, nes negėrė, todėl prašė vežti jį į narkologinį centrą. Policijos pareigūnai jam sakė: „važiuok, pasitikrink“. Žmona jį nuvežė į narkologinį centrą, tačiau priėmime jam atsisakė imti kraują, kadangi pagalvojo, kad tai ne jis, galbūt dėl to, kad jis buvo purvinais drabužiais. Jis 36 minutes laukė policijos, kuri patikrino jo asmenybę, o po to moteris paėmė kraują. Nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai svarbus, kadangi reikia važinėti į Vilniaus miestą.

L. S. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sunkiai prisimena įvykį, negali tvirtinti, kad matė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Nurodė, kad išoriškai apžiūrint sunku pasakyti ar asmuo neblaivus, nuo žmogaus priklauso, ar tai matosi. Išoriniai požymiai gali būti, bet gali ir nebūti. Per valandą laiko gali išgaruoti apie 0,1-0,2 prom., tai priklauso nuo organizmo savybių. Įmanoma, kad per valandą nuo 0,72 promilių iki 0,00 promilių išgaruotų. Alkoholio koncentracija kraujyje gali sumažėti ir be papildomų pastangų. Ji neprisimena įvykio, kad atvykus asmeniui, būtų kviečiami pareigūnai, kad nustatytų jo asmenybę.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo tamsu, tarp 22-23 valandos, jie patruliavo, važiavo nuo Juodšilių link Eišiškių plento. Prie pat kaimo pabaigos pastebėjo autobusą, kuris juos pamatęs stabtelėjo, tai jiems sukėlė įtarimų. Jie leido minėtam automobiliui įsukti į pagrindinę gatvę ir tada iš karto tą automobilį sustabdė. Prie vairuotojo nuėjo jo kolega, kuris grįžęs po minutės pasakė, kad juntamas alkoholio kvapas. Vairuotojas jiems sake, kad dienos bėgyje vartojo alaus. Jie nusprendė jam duoti papūsti į alkotesterį, uždėjo naują antgalį. Alkotesteris parodė apie 0,70 prom. girtumą. Vairuotojas minėjo, kad prieš porą minučių gavo skambutį, jog jam suveikė signalizacija Dariaus ir Girėno g., turėjo skubiai važiuoti, o prieš pat išvažiavimą išgėrė dar porą gurkšnių alaus. Tada jie nusprendė palaukti 15 minučių, per kurias asmuo nei rūkė, nei gėrė. Po 15 minučių davė antrą kartą papūsti ir tada keliomis šimtosiomis parodymai buvo mažesni. Po antrojo pūtimo, vairuotojas pasakė, kad taip negali būti, teigė, kad serga kažkokia liga, kur kraujas neskaido alkoholio, todėl jis ilgai laikosi organizme. Jie pasiūlė jam kreiptis į priklausomybės ligų centrą. Jis yra praėjęs mokymus ir išklausęs kursus, kaip naudoti alkotesterį. Alkotesterio antgalių apskaitos neveda. Jo praktikoje nėra pasitaikę, kad patruliuojant nebeliktų antgalių, bet jei ir pasitaikytų, tai kitas ekipažas atvežtų juos per 10 minučių. Tuo metu antgalis buvo lagamine. Jis buvo supakuotas, todėl jį išpakavo prie vairuotojo. Kol laukė 15 minučių iki pakartotinio pūtimo, jis rašė protokolą, o pažeidėjas tuo metu sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Panaudoti antgaliai išmetami. Antgaliai laikomi ir bagažinėje, ir kišenėse, jie nėra griežtai registruojami. Nėra tikslo panaudoti tą patį antgalį dviem žmonėms. Asmuo su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Būrio vadas arba vyr. pareigūnas sutikrina, ar kiekvienas pūtimas yra užfiksuotas. Negali būti, kad alkotesterio parodymai nebūtų įrašyti į žurnalą.

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie važiavo pro Juodšilių kaimą ir pastebėjo iš parduotuvės išvažiuojantį autobusiuką, kuris pamatęs juos staigiai stabtelėjo, paskui tęsė judėjimą. Jie sustabdė minėtą autobusiuką ir priėjo prie vairuotojo. Vairuotojas jiems pateikė pasą, bet nepateikė draudimo dokumentų ir vairuotojo pažymėjimo. Šalia vairuotojo sėdėjo jo draugas, kuris taip pat buvo neblaivus. Iš mašinos sklido alkoholio kvapas. Kai vairuotojas atsisėdo į tarnybinį automobilį, jie davė jam pūsti. Asmuo įpūtė 0,70 prom. ir paaiškino, kad prieš važiuojant ar dienos bėgyje išgėrė 2 butelius alaus, o kadangi asmeniui suveikė jo serviso signalizacija, jis privalėjo skubiai vykti apžiūrėti, kas nutiko. Jie palaukė 15 minučių nuo pirmojo pūtimo ir davė pūsti antrą kartą, asmuo pripūtė maždaug 0,60 prom. ar kažkas panašaus. Jie surašė protokolą ir A. K. leidus jo mašiną jis nuvarė į aikštelę, ten ir paliko. Jie A. K. paaiškino, kad jis gali kreiptis į narkologinį, jei nesutinka su alkotesterio parodymais. Kai antgalį išlupo ir įdėjo į alkotesterį, A. K. sėdėjo gale ir matė. Jie nebuvo išlipę iš tarnybinio automobilio kartu su A. K., nesiūlė jam gerti vandens.

Liudytoja apklausta ekspertė L. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad specialisto išvada yra teisinga. Jie ištyrė pateiktą kraują ir pateikė išvadą. Vidutiniškai alkoholis suskyla per 0,15 prom. per valandą. Jeigu yra labai didelis girtumas, tai pradžioje skyla didesnis kiekis, o vėliau apsistoja ties 0,15 prom. Jei girtumas mažesnis, tikėtina kad koncentracija suskyla 0,15 prom. per valandą. Alkotesteriu alkoholio koncentracija nustatoma iškvėptame ore, o jie atlieka kraujo tyrimą.

L. A. (A.) D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 22.30 val. užėjo pas Andrejų. Jie žiūrėdami televizorių išgėrė gal po pusę buteliuko alaus, kai geriant Andrejui paskambino, pasakė, kad darbe suveikė signalizacija. Jie iš karto išvažiavo, kai tik paskambino dėl signalizacijos, praėjo gal 5 min. Už posūkio juos sustabdė policija, kuri patikrino Andrejaus blaivumą. Nuo sustabdymo iki blaivumo patikrinimo praėjo labai trumpas laiko tarpas. Jis matė, kai A. K. iš tarnybinio automobilio buvo išlipęs du kartus, taip pat matė, kaip vieną kartą jis rūkė.

A. K. padaryti pažeidimai taip pat įrodinėjami byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-iojo būrio patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu, alkotesterio parodymais, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, asmens duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus.

Transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumas (girtumas) gali būti nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Tikrinimas – tai policijos pareigūnų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles, asmuo nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais asmuo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Medicininė apžiūra – specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas). Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas, leidžiantis asmeniui savo iniciatyva kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, nenurodo per kokį laiką asmuo turi kreiptis dėl pakartotinio tyrimo. Tačiau šiuo klausimu Lietuvos A. T. yra konstatavęs, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013). Taigi, laikas reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, arba kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje N62-3686/2008, N261-1189/2012). Taigi, sprendžiant transporto priemonės vairuotojo patraukimą administracinėn atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam, būtina nustatyti neblaivumo faktą, o neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai, patys savaime nepaneigia pirminio testavimo techninėmis priemonėmis užfiksuotų duomenų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009, N261-904/2012; N261-833/2012;N575-2452/2011).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad A. K. neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje, teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę (nagrinėjamu atveju alkotesterį „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003), be kitų aplinkybių turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, kas kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės tokio pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, o tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-371/2008). Iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 0435062 matyti, kad minėtas alkotesteris yra tinkamas naudojimui, o patikros sertifikatas galiojo iki 2017-01-11. Taigi konstatuotina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis buvo tinkamas naudoti. A. K. šiuo alkoholio matuokliu 23.17 val. buvo nustatytas 0,70 prom. girtumas, 23.32 val. pakartotinai patikrinus buvo nustatytas 0,62 prom. girtumas, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, A. K. ant jo pasirašė, nenurodė, jog nesutinka su tikrinimo rezultatu, o atvirkščiai, teigė, jog su pažeidimu sutinka, nurodė, kad teises pametė. A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis abu kartus pūtė į alkotesterį, kurį policijos pareigūnai jam davė su jau įdėtu kandikliu, kurio pakeičiant jis nematė. A. K. atstovas adv. R. Ž. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad patikrinti A. K. blaivumą galėjo būti naudojamas jau ankščiau panaudotas alkotesterio antgalis, kuris galėjo iškreipti alkotesterio parodymus. Tokius tiek A. K., tiek jo atstovo argumentus paneigia policijos pareigūnų paaiškinimai teisme, kad alkotesterio antgalį išpakavo matant A. K.. Teismas pažymi, kad iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003, kuriuo buvo tikrintas A. K. blaivumas, panaudojimo žurnalo kopijos, kurioje užfiksuoti alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003 duomenys matyti, kad 2016-09-23, kai A. K. buvo sustabdytas patikrinimui, šis alkotesteris nebuvo naudotas. Pažymėtina, kad minėtas alkotesteris, prieš patikrinant A. K., paskutinį kartą naudotas buvo tik 2016-09-17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad policijos pareigūnai, atlikdami A. K. blaivumo patikrinimą, nepažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Taisyklių ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos metodikos, naudojo tinkamą, sertifikuotą alkotesterį, todėl darytina išvada, jog A. K. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, policijos pareigūnų naudotas alkotesteris buvo tinkamas naudoti, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti šio prietaiso tinkamumu bei patikimumu. A. K. taip pat nurodė, kad prieš antrą kartą patikrinant jam blaivumą, jis, kartu su policijos pareigūnais, buvo išlipęs iš tarnybinio policijos automobilio ir surūkė dvi cigaretes. Pareigūnai teismo posėdžio metu paneigė tokią A. K. versiją, nurodė, kad prieš A. K. pučiant antrą kartą, nei jie, nei pats A. K. nebuvo išlipę iš tarnybinio automobilio. Nors teisminio nagrinėjimo pabaigoje teismui buvo pateiktas 2016-12-13 nutarimas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, kuriame nurodyta, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., dėl to, kad A. K. galimai davė kyšį pareigūnams D. M. ir A. S., siekdamas jų neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, tačiau pažymėtina, kad pažeidimo tyrimo metu minėti pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą, kuris buvo nutrauktas, todėl abejoti pareigūnų parodymų patikimumu ir jais nesiremti nėra jokio pagrindo. Liudytojai D. M. ir A. S. apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir jais nesivadovauti. Pareigūnų parodymai, yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Be to pažymėtina, kad iš teismui pateiktų alkotesterio „Alcotest 7510“ Nr. ARDJ-0003 naudojimo instrukcijos matyti, kad A. K. nurodyta aplinkybė, jog jis prieš antrą kartą pasitikrindamas blaivumą surūkė dvi cigaretes, negalėjo turėti įtakos neblaivumo laipsnio nustatymui, kadangi instrukcijoje prie reikalavimų tikrinamam asmeniui, nėra nurodyta, kad rūkymas gali iškreipti alkotesterio parodymus. Nors pažeidimo tyrimo metu A. K. sutiko su padarytu pažeidimu, nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo savo noru kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl alkoholio kiekio ištyrimo jo kraujyje. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1084 matyti, kad konstatuota, jog A. K. yra blaivus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekartą savo nutartyse yra konstatavęs, jog laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Išklausius proceso dalyvių paaiškinimus ir ištyrus administracinės bylos rašytinę medžiagą, įvertinus išdėstytų įrodymų visumą darytina išvada, jog A. K. 2016 m. rugsėjo 23 d., apie 23:10 val., Juodšilių k., B. V. g., vairavo automobilį „VW CARAVELLE“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,70 promilės neblaivumo laipsnis bei patikrinimui nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Jo padarytos veikos surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir 124¹ str. 8 d. tinkamai.

Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK) įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. ir pakeitė iki tol galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. P. A. nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalį iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Teismui perduota nagrinėti administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies nuostatą atitinka (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis. Kadangi ANK už analogišką pažeidimą numatyta griežtesnė nuobauda nei ATPK, todėl vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, pagal atitinkamą ANK straipsnį veika neperkvalifikuojama. Už A. K. padarytą nusižengimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 8 dalį yra griežtesnė, įsigaliojus naujam kodeksui, todėl vertinant minėtas ATPK nuostatas šiuo atveju, ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatytos sankcijos lengvina pažeidėjo teisinę padėtį. Remiantis išdėstytu, A. K. veika neperkvalifikuojama. Minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu administracinis teisės pažeidimas nebuvo perkvalifikuotas remiantis šiame įstatyme numatytomis taisyklėmis, tai teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. T. visi klausimai šioje byloje sprendžiami, vadovaujantis iki 2017-01-01 galiojusio ATPK normomis.

A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus. (ATPK 32 str. 8 d.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir pavojingumą visuomenei, nes važiavimas neblaiviam, kėlė didelį pavojų tiek pačiam vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams, į pažeidėjo asmenybę, kuris nebaustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 8 d. padarė būdamas neblaivus.

Posėdžio metu A. K. teigė, jog vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui.

Pažymėtina, jog Lietuvos A. T., administracinių teisės pažeidimo bylose yra konstatavęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byloje Nr. 2AT-42-2013), t. y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatos (LAT byloje Nr. 2AT-41-2014). Teismas, nagrinėjamoje byloje nenustatė komplekso faktinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas pažymi, kad A. K. nurodomos aplinkybės, kad vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbui, kadangi jis dirba autoservise Vilniaus rajone, o visos auto dalių parduotuvės yra Vilniaus mieste, nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo klausimą. A. K. padarytas pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 1 s. priskiriamas prie pavojingiausių, šiurkščių administracinių teisės pažeidimų, kuris kelia pavojų kitų žmonių saugumui, sveikatai ir gyvybei. Teismo vertinimu, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, A. K. sukėlė realią grėsmę transporto eismo saugumui, eismo dalyviams, kartu važiavusiam draugui A. D. bei sau pačiam. Teismas sprendžia, kad A. K. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta sankcijose yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad A. K. nesilaikydamas visuomenėje priimtų normų, elgdamasis itin lengvabūdiškai, pablogino savo padėtį, yra tik jo paties netinkamo ir neatsakingo elgesio rezultatas. Teismas konstatuoja, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo dabinei veiklai, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Teismų praktikoje panašiose bylose pirmenybė teikiama įstatymo keliamiems tikslams ir visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Taigi administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar žymiai švelninti. Taigi apibendrinant konstatuotina, jog išdėstytos aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad straipsnių sankcijose numatytos minimalios nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pasieks LR ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 124¹ str. 8 d. ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 1 d. – 289 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams,

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 289 EUR (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16061821951.

Išaiškinti A. K., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.