Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3255-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-11-17
Bylos Nr.
1-3255-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-59162-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
Č. L.
Advokatai
Kazimiras Poplovuchinas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3255-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-59162-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajam Č. L. (Č. L.), jo gynėjui advokatui Kazimirui Poplovuchinui,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje Č. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio profesinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės laiką būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, 3 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. L. 2017 m. lapkričio 12 d., apie 17.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis), namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu smurtaudamas prieš savo sugyventinę A. K., sudavė pastarajai vieną smūgį ranka į kaktos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Šiais veiksmais Č. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Č. L. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad sugyventinė norėjo, kad jis atneštų degtinės, o jis nenorėjo, todėl jai ir sudavė. Įvykis buvo sugyventinės bute Pergalės g., lapkričio 12 d., maždaug po pietų. Sugyventinė paprašė alkoholinio gėrimo, jis jai pasakė, kad užtenka, nes reikės eiti į darbą, reikia atsitokėti, bet ji vis tiek sakė atnešti. Jį suėmė pyktis ir sudavė jai į kaktos sritį, pastūmė taip ranka. Nežino, ar sudavimas buvo stiprus. Gal ir galėjo skaudėti. Abu buvo išgėrę. Blogai vertina savo elgesį, gailisi dėl to. Mano, kad geriau būtų negyventi su ja, bet jis turi apribojimų, jam yra probacija, todėl turi gyventi tame bute. Nukentėjusioji kitose bylose buvo ta pati sugyventinė. Daro išvadas, šį kartą jau gana. Neturi priklausomybės alkoholiui, į mėnesį išgeria gal du kartus. Dirba, sugyventinė neseniai irgi pradėjo dirbti. Tai, kad šiais metais jau trečias smurto atvejis, yra abipusė kaltė. Konfliktai kyla tuomet, kai abu būna neblaivūs. Reikia užsikoduoti. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Gailisi, kad taip pasielgė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji A. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 17.45 val., buvo namuose (duomenys neskelbtini). Kartu su sugyventiniu Č. L. gėrė alkoholį, žiūrėjo televizorių. Butą nuomojasi, už buto nuomą moka kartu. Kai kartu su Č. žiūrėjo televizorių, staiga be jokios priežasties jis sukėlė konfliktą, kurio metu vieną kartą rankos delnu trenkė jai į veidą, į kaktos sritį tarp akių. Kadangi toks smurto atvejis ne pirmas, dėl to Č. anksčiau buvo nuteistas, pas juos lankėsi Vilniaus probacijos įstaigos atstovai bei pasakė jai, kad jeigu smurtas iš Č. pusės jos atžvilgiu pasikartos, ji iškart skambintų policijai. Po to, kai Č. jai trenkė, jis išėjo į virtuvę parūkyti, o ji griebė telefoną ir iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai išvežė Č. į policijos komisariatą. Medikų pagalbos jai nereikėjo. Jai ant veido liko sumušimo žymė, kurią užfiksavo, t. y. nufotografavo policijos pareigūnai, kai įformino įvykį. Į teismo medikus nesikreips. Jos sugyventinis niekada dėl alkoholizmo nesigydė, ligoninėse dėl piktnaudžiavimo alkoholiu negulėjo, psichiatrinėse įskaitose neįrašytas. Gyvena kartu apie 10 metų, konfliktuoja nedažnai, kai Č. blaivus, jis yra visiškai ramus ir nekonfliktiškas žmogus, tačiau, kai išgeria alkoholio, kardinaliai pasikeičia bei tampa agresyvus (b. l. 19–20).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), pranešėjos A. K. sugyventinis Č. L. smurtavo prieš ją. Smurtas pasireiškė, kai išgertuvių metu nepasidalino, kuriam pirmam gerti ir Č. L. ranka trenkė sugyventinei į nosį. Ant A. K. nosies matėsi paraudimas. Abu buvo neblaivūs (b. l. 5–7).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 17.59 val. užregistruotas įvykis, jog pranešėjos neblaivus sugyventinis namuose grasina pranešėjai susidorojimu (b. l. 8–9).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–17).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2017 m. lapkričio 12 d. 19.17 val. Č. L. nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis (b. l. 44).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad jis, būdamas neblaivus, konflikto metu su sugyventine sudavė jai į kaktos sritį. Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai: nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir alkotesterio pažyma.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad Č. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 promilių girtumo laipsnis), namuose konflikto metu smurtaudamas prieš savo sugyventinę A. K., sudavė pastarajai vieną smūgį ranka į kaktos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinė, su kuria jis kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, kuri, atsižvelgiant į BK 248 straipsnio 2 dalyje pateiktą sąvoką, laikytina kaltinamojo šeimos nare, todėl kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę Č. L., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) nesunkus nusikaltimas, veika baigta), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybė sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, teistas 3 kartus (b. l. 45–46), visus 3 kartus už analogiškas veikas, baustas administracine tvarka (b. l. 53–54). Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja Č. L., rodo jo požiūrį į moralės ir teisės normas bei jų laikymąsi. Iš ankstesnių kaltinamojo teistumų matyti, kad jam buvo skirtos pakankamai švelnios bausmės (laisvės apribojimas), tačiau, kaip matyti, jos buvo neveiksmingos, nes nepadarė kaltinamajam teigiamo poveikio.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam Č. L. už padarytą nusikaltimą skirtina prokuroro pasiūlyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į tai, kad ši byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Č. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausmės dalimi, laisvės apribojimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keičiant laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam Č. L. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Jis dirbantis, teisiamajame posėdyje visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, teigė, kad geriau jam išvykti gyventi į sodybą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Č. L. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Taigi teismas konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus kaltinamajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus.

Dėl kitų klausimų

Iš bylos medžiagos matyti, kad BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka Č. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. lapkričio 12 d. 18.45 val. (b. l. 26) iki 2017 m. lapkričio 14 d. 13.00 val. (b. l. 32), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu Č. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., (b. l. 33–35) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Č. L. (Č. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Č. L. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir Č. L. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, Č. L. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš savo namų, jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti Č. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. lapkričio 12 d. 18.45 val. iki 2017 m. lapkričio 14 d. 13.00 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. baudžiamajame įsakyme nurodytus įskaitytus laikotarpius.

Č. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant jį nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nesilankyti bute (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš