- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- e2-19642-454/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12820-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Atsakovas
- E. D., D. V.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovams E. D. ir D. V. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų E. D. ir D. V. lygiomis dalimis po 2257,88 Eur.
Atsakovui E. D. adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. rugsėjo 18 d. viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Atsakovui D. V. adresuoti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. rugsėjo 4 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka administruoja Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Fondo administratorius, įstatymo nustatyta tvarka kompensavęs smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jei šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek išmokėjo nukentėjusiems asmenims ar jų sutuoktiniams bei išlaikytiniams. Buvo gautas P. B. prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Išnagrinėjus gautus dokumentus buvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu nustatė, kad E. D. ir D. V. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje. Smurtinis nusikaltimas buvo padarytas 2005 m. Kaune, už žalą atsakingi asmenys savanoriškai neatlygino žalos, t. y. konstatuotos visos privalomos sąlygos kompensuoti žalą. Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartimi P. B. iš E. D. ir D. V. solidariai priteista 57924 Eur (200000 Lt) neturtinės žalos. Teisingumo ministerija 2012 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-2079 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo ir 2012 m. balandžio 18 d. išmokėjo 4515,76 Eur (15592 Lt), t. y. 4156,05 Eur (14350 Lt) neturtinės žalos ir 359,71 Eur (1242 Lt) vykdymo išlaidų. Kadangi valstybė atlygino dalį atsakovų padarytos žalos pareiškėjui, valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, įgijo teisę reikalauti nurodyto dydžio žalos atlyginimo iš atsakovų regreso tvarka ir prašo reikalaujamą sumą – 4515,76 Eur iš atsakovų priteisti lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2257,88 Eur.
Iš teismui pateiktų dokumentų nustatyta, kad ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nuostatomis kompensavo smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, ir įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę į už žalą atsakingą asmenį, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais; 2) teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta; 3) prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.280 straipsnio 1 dalis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Nuosprendžiu yra konstatuota, kad atsakovai atliko kaltus neteisėtus veiksmus – padarė nusikaltimą, dėl kurio, esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui, atsirado žala. Nustačius visas deliktinės atsakomybės sąlygas, ieškinys yra tenkintinas ir iš atsakovų E. D. ir D. V. ieškovei priteistina lygiomis dalimis 4515,76 Eur žalos atlyginimo, t. y. po 2257,88 Eur iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio – 102,00 Eur (CPK 83 straipsnio 1 dalis 10 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis), todėl valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina po 51,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Iš atsakovų valstybei priteistina 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, po 4,17 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kodas 188604955, buveinės adresas Gedimino pr. 30, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „SEB banke“, iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 2257,88 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 88 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti ieškovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kodas 188604955, buveinės adresas Gedimino pr. 30, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „SEB banke“, iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 2257,88 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt septynis eurus 88 ct) žalos atlyginimo.
Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Priteisti iš atsakovo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 4,17 Eur (keturis eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.