Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto ir juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonė Turto bankas, Šiaulių miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teisme apklausti liudytojai patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Liudytojai M. Ž. ir P. V. nurodė, kad G. ir D. J. buvo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kooperatyvo nariais, nuo namo pastatymo 1982 metų gyveno (duomenys neskelbtini) bute, kartu su tėvais atsikraustė ir iki šiol tėvų bute gyvena jų sūnus A. J. Liudytoja Di. J., pareiškėjo buvusi sutuoktinė, patvirtino, kad po santuokos įregistravimo 1995 m. ji apsigyveno J. bute, (duomenys neskelbtini), kadangi pareiškėjo tėvas piktnaudžiavo alkoholiu, pareiškėjas mokėjo įmokas už butą, komunalinius mokesčius.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas).

8. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

9. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

10. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnis), o tam, kad nuosavybės teisė būtų įgyjama pagal įgyjamąją senatį, būtina konstatuoti CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumos buvimą.

11. Iš pareiškėjo paaiškinimų, nurodytų aplinkybių, prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų matyti, kad jis siekia įteisinti savo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

12. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruota. Iš tuometinio Šiaulių miesto vykdomojo komiteto 1982 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 20 ir jo priedo matyti, kad įsteigtas (duomenys neskelbtini), kurio narys buvo pareiškėjo tėvas D. J., jo šeimos nariai – žmona G. J. ir sūnus A. J.. 1982 m. vasario 3 d. kvitas patvirtina, kad D. J. į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr. 107 sąskaitą įnešė 2751 rublių. Tuometinio Šiaulių miesto vykdomojo komiteto išduotas orderis suteikė teisę D. J. ir jo šeimos nariams – G. J. ir A. J. apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš 1996 m. vasario 2 d. Šiaulių miesto mero potvarkio matyti, kad (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)2025 m. rugpjūčio 21 d. išduotoje pažymoje nurodyta, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas D. J. už kooperatinį butą yra atsiskaitęs. Gyventojų registro pažyma, kurioje nurodyta, kad D. J. mirė našliu, jo sutuoktinė - G. J., vaikas - A. J., patvirtina, kad D. J. ir G. J. buvo susituokę, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), turėjo vieną vaiką – pareiškėją, jų santuoka pasibaigė G. J. mirus; G. J. mirė (duomenys neskelbtini), D. J. – (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos išduotos pažymos matyti, kad pareiškėjas nuo 1991 m. gegužės 22 d. iki šiol savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini).

13. 1990 m. spalio 16 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ numatė, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Kada tiksliai baigtas mokėti pajus už butą, esantį (duomenys neskelbtini), duomenų nėra, todėl negalima nustatyti, nuo kada kooperatyvo narys D. J. tapo šio buto savininku. Tačiau visuma aptartų įrodymų pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ir jo tėvai teisėtai gyveno bute nuo 1982 metų, tėvai iki mirties, G. J. – (duomenys neskelbtini), D. J. – (duomenys neskelbtini)., pareiškėjas gyvena iki šiol. Jo pateiktos apmokėtos sąskaitos patvirtina, kad pareiškėjas apmoka įvairias paslaugas, teikiamas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nei vienas iš pareiškėjo tėvų (nei kooperatyvo narys, nei jo sutuoktinė), turėdami galimybę, savininkų teisių, kaip buvo numatyta įstatyme „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“, į butą neįteisino. Palikėjams (pareiškėjo tėvams) neįteisinus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, pareiškėjas, nors ir faktiškai naudodamasi tuo turtu, jį valdydamas, neturėjo galimybės turto įstatymo nustatyta tvarka paveldėti.

14. Ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, daiktinių teisių nustatymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1, 9 punktai). Nagrinėjantis bylą ypatingos teisenos tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis). Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013) pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis); ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose teismas turi imtis visų būtinų priemonių, jog būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (CPK 443 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Kadangi ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, pažymėtina, kad teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį.

15. Pareiškėjas neprašo nustatyti fakto, kad jis įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu, tačiau jo paaiškinimai teisme ir suformuluoti reikalavimai akivaizdžiai patvirtina, kad jis, kreipdamasis į teismą dėl juridinių faktų nustatymo, siekia buto nuosavybės įteisinimo savo vardu. Teismui esant aktyviam, įvertinus visumą pareiškėjo pateiktų dokumentų, konstatavus CK 4.68–4.71 straipsniuose nurodytų sąlygų visumą, yra pagrindas pripažinti, kad būtent pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu, todėl teismas savo iniciatyva tokį faktą nustato. Į šį butą nėra įregistruotos nuosavybės teisės jokio kito asmens vardu, taip pat nėra duomenų, jog butas priklausytų valstybei ar savivaldybei, pareiškėjas nėra įgijęs buto jokiu kitu teisiniu nuosavybės atsiradimo pagrindu, valdo jį kaip savą, teisėtai ir nepertraukiamai daugiau nei dešimt metų, todėl yra pagrindas pripažinti pareiškėją įgijusį nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

16. Šioje byloje išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, valstybė nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68, 4.69 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.