Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. S. (pagal santuokos liudijimą V.), jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, neturtinės žalos ir kompensacijos už tenkančią mažesnę turto dalį priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nutraukti santuoką, sudarytą 2014 m. rugsėjo 26 d. Širvintų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp V. S. ir J. V., dėl atsakovės kaltės;priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1000 eurų neturtinės žalos; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę – S.;priteisti iš atsakovo 500 eurų kompensaciją už tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, t.y. už automobilį, kuris po santuokos atitenka atsakovui ir jo vertė yra 1000 eurų; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos priteisimo.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tie patys padariniai, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje tiek ieškovės, tiek atsakovo parodymais nustatyta, kad nepraėjus nei mėnesiui po santuokos nutraukimo atsakovas į namus parsivedė kitą moterį, o ieškovei liepė susirinkti daiktus ir važiuoti pas savo motiną. Tai teismo vertinimu, aiškiai rodo, kad dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis buvo neištikimas ir iki šiol gyvena su kita moterimi.

Nors atsakovas nurodo, kad tikroji santuokos iširimo priežastis yra tai, kad ieškovė nuolat girtauja ir jį įtraukė į girtavimą bei nesirūpina jo ligota motina, šios aplinkybės nelaikytinos santuokos iširimo priežastimi. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškove gyvena daugiau kaip keturis metus ir visus šiuos metus ji girtavo. Santuoką atsakovas su ieškove sudarė beveik po penkių metų bendro gyvenimo, t.y. jam buvo žinomas ieškovės gyvenimo būdas, jis jį tenkino ir atsakovas laisva valia sudarė su ieškove santuoką. Todėl nemanytina, jog praėjus mažiau kaip mėnesiui po santuokos sudarymo ieškovės alkoholio pavartojimas buvo santuokos iširimo priežastis. Priešingai kitos moters parsivedimas namo, praėjus tokiam trumpam laikui po santuokos sudarymo rodo, kad atsakovas buvo nelojalus sutuoktiniai ir jai neištikimas, todėl santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Kaip jau minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1000 eurų neturtinę žalą, kurią pasak jos sudaro negauta socialinė pašalpa, o taip pat išgyvenimai, patirti nemalonumai, nes dėl to ieškovė susipyko su savo šeima.

Šiuo atveju teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia į tai, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra labai bloga, į tai, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neigiamus išgyvenimus, nes jai esant jos vyras parsivedė kitą moterį, į tai, kad sunkesnių pasekmių dėl netinkamo atsakovo elgesio neatsirado, į santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trumpą trukmę, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, į teismų praktiką panašaus pobūdžio civilinėse bylose ir sprendžia, kad šiuo atveju ieškovei iš atsakovo turi būti priteisiama 200 eurų neturtinė žala. Toks žalos dydis atitinka ir protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų sprendimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas jokių nekilnojamųjų daiktų santuokos metu neįgijo (b.l. 7-23). Šalys nurodė, kad kilnojamuosius daiktus yra pasidaliję. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas santuokos metu įsigijo automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 eurų. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti jai 500 eurų kompensaciją už automobilį, o automobilį priteisti atsakovui, tačiau teismo posėdžio metu šio reikalavimo atsisakė. Remiantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, ieškovė turi tokią teisę, teismas priima ieškinio atsisakymą šioje dalyje ir bylos dalį dėl kompensacijos priteisimo nutraukia. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nereiškia reikalavimo dėl kompensacijos už automobilį priteisimo ir sutinka su atsakovo pozicija, jog automobilis pirktas už atsakovo mamos pinigus, automobilis Volvo S40 priteisimas atsakovui.

Šalys nurodė, kad jokių kreditorių neturi.

Ieškovė nereikalauja išlaikymo iš atsakovo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama ikisantuokinė pavardė – S.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 50 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 50 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei buvo suteikta antrinė garantuojama teisinė pagalba, kuri pagal byloje pateiktą antrinės teisinės pagalbos išlaidų pažymą sudaro 141,06 Eur, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisima 75,53 Eur atstovavimo išlaidų. Be to, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteisina 61 Eur žyminio mokesčio (žyminio mokesčio dalis už patenkintus ieškinio reikalavimus).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 268 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

J. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 2014 m. rugsėjo 26 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 92), nutraukti dėl sutuoktinio J. V. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę: S.

Priteisti V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti asmeninės nuosavybės teise J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) automobilį Volvo S40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti ieškovės V. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinio reikalavimo dėl 500 eurų kompensacijos priteisimo iš J. V. už jam atitenkantį automobilį atsisakymą ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 61 eurą žyminio mokesčio.

Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,53 eurus atstovavimo išlaidų. Ši suma mokėtina į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.