Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Stasio Gagio,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Atkirtos ranga“ atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. S., R. S. (R. S.) ir G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. S., R. S. ir G. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei ,,Atkirta“ (nuo 2008-07-10 uždaroji akcinė bendrovė „Atkirtos ranga“) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai V. S. ir R. S. (T. S. (T. S.) teisių perėmėjas) skundu (T 1, b. l. 1 – 2), kurį patikslino (T 1, b. l. 169 – 171; T 2, b. l. 110 – 112; T 3, b. l. 54 – 55), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 134 500 Lt turtinės žalos ir 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat teismo išlaidas ir 2 000 Lt, sumokėtų turto vertintojui. Pareiškėja G. S. patikslintu skundu (T 3, b. l. 54 – 55, 72 – 73) prašė priteisti iš atsakovo 200 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjai nurodė, kad V. S. ir žuvusiam jos sūnui T. S. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė namų valda, kurioje yra 0,0537 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkio pastatai ir kiti statiniai. Pažeisdamas įstatymus, norminius statybos techninius dokumentus, atsakovas 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1361V patvirtino greta nurodyto žemės sklypo esančio kito žemės sklypo detalųjį planą, o 2003 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 262V – detaliojo plano papildymą. Patvirtinus detaliojo plano sprendinius, pažeidžiant jų interesus, visiškai šalia jų sklypo buvo pastatytas 9 aukštų pastatas su gyvenamosiomis ir komercinėmis patalpomis bei požeminiais garažais. Pažymėjo, jog dėl savo teisių pažeidimų V. S. ir T. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl detaliųjų planų panaikinimo. Teismas 2004 m. sausio 26 d. sprendimu panaikino atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 262V. Pabrėžė, kad atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys visiškai ignoravo jų šeimos teisėtus interesus, nepaisė teisės aktų reikalavimų, todėl padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą, o T. S., neatlaikęs grubaus interesų pažeidimo ir visiško nesiskaitymo, net nusižudė. Pareiškėjai nurodė, kad pastačius paminėtą pastatą žymiai sumažėjo jų namų valdos vertė, kadangi žemės sklypas pakliuvo į šešėlį. Turto vertintojas nustatė, jog namų valdos rinkos vertė sumažėjo 134 500 Lt. Be to, nesilaikyta leistinų atstumų tarp pastatų bei tarp pastatų ir sklypo ribos. Neteisėta statyba visai šalia jų sklypo sukėlė jiems išgyvenimus, depresiją ir kitus nepatogumus (triukšmas, tarša). Kaip minėta, T. S. net ryžosi savižudybei, o dėl to pablogėjo ir jo motinos, žmonos bei vaiko sveikata. Pareiškėja G. S. nurodė, kad šeimos interesų nepaisymas, iš esmės pabloginęs gyvenimo sąlygas, sukėlė didelius nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikata, šeima neteko maitintojo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 96 – 100; T 2, b. l. 149 – 152; T 3, b. l. 90 – 93) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad neįrodyta, jog pareiškėjams padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pareiškėjų pateikta turto vertinimo ataskaita yra klaidinga, be to, ją parengė nežinoma įmonė, todėl galima abejoti jos objektyvumu. Niekuo nepagrįsti pareiškėjų teiginiai dėl jų gyvenimo kokybės pablogėjimo. Teigė, jog iš jo neturtinė žala negali būti priteista, nes jis neatliko kokių nors veiksmų ar neveikimo, kurie būtų galėję tokią žalą sukelti. Pabrėžė, kad jokių statybų šalia pareiškėjų sklypo nevykdė, statybos darbus vykdė uždaroji akcinė bendrovė ,,Atkirta“ (toliau – UAB ,,Atkirta“). Šiai bendrovei buvo išduotas statybos leidimas. Pareiškėjai nesikreipė į teismą dėl šio statybos leidimo panaikinimo bei statybų sustabdymo. Pats teismo procesas negali būti traktuojamas kaip paskata nusižudyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 123 – 126; T 2, b. l. 141 – 144) su skundu nesutiko.

Vilniaus apskrities viršininko administracija nurodė, kad ginčo atveju tinkamai atliko teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą. Tikrinant pareiškėjų nurodomus detaliuosius planus, buvo atsižvelgta ir į kaimyninių sklypų savininkų nusiskundimus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Atkirta“ atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 86 – 90; T 3, b. l. 82 – 88) su skundu nesutiko.

UAB ,,Atkirta“ nurodė, kad turtinės žalos buvimas neįrodytas, nes pateikti tik tikėtini netiesioginių nuostolių apskaičiavimai, kurie atlikti netinkamai. Nepateikti įrodymai dėl pablogėjusios pareiškėjų gyvenimo kokybės. Be to, neįrodyta neturtinė žala, nurodytas jos dydis yra nepagrįstas ir nerealus. Neturtinės žalos reikalavimo teisės perleidimas yra negalimas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 17 d. sprendimu (T 3, b. l. 129 – 136) pareiškėjų skundo nepatenkino.

Teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais. Teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjai reikalauja priteisti žalos atlyginimą apskaičiuojant žalą, kuri pasireiškia kaip jų esamos turtinės vertybės – sklypo – vertės sumažėjimas. Teismas nustatė, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklauso tik pareiškėjai V. S. Pažymėjo, jog tai, kad pareiškėjai žalos atsiradimą siejo su statytojų neteisėtais veiksmais (statyba pradėta be leidimo), nėra pagrindas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo. Šis ginčas kilo dėl to, kad teismas panaikino Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimą Nr. 262V, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano papildymas, ir žalos atlyginimo pagrindu gali būti tik šiuo neteisėtu sprendimu pareiškėjams padaryta žala. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1361V patvirtintas detalusis planas, kuriuo žemės sklype (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 6 aukštų pastatas su 25 vietų automobilių stovėjimo aikštele po pastatu bei 9 vietų antžemine automobilių stovėjimo aikštele, liko nepakeistas. Teismas pažymėjo, jog turto vertintojas, nustatydamas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) rinkos vertę, neįvertino, kad sklypas (duomenys neskelbtini) bus ne tuščias, todėl nesirėmė pareiškėjų pateikta V. Č. turto vertės nustatymo pažyma, nes joje nustatyti duomenys yra netikslūs ir nepatikimi. Teismas taip pat pažymėjo, jog argumentuotai pagrįsti rinkos vertės negalėjo ir teismo paskirtas ekspertas, nes nėra patvirtinto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano. Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala. Tokiu atveju nėra būtinos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis. Pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodė, kokio įstatymo pagrindu jie siekia neturtinės žalos atlyginimo. Teisminio nagrinėjimo metu jų atstovas nurodė, kad reikalavimą grindžia tik CK normomis. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio nuostatomis. Nurodė, jog dėl oro taršos, apšvietimo pablogėjimo ir padidėjusio triukšmo pareiškėjai jokių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad padidėjusi oro tarša ir triukšmas būtų turėję poveikį kurio nors iš jų sveikatai. Pareiškėjai nenurodė, kokio dydžio neturtinė žala kompensuotina dėl paminėtų aplinkybių. Pažymėjo, kad pareiškėjų argumentas dėl T. S. savižudybės tiesioginio ryšio su statybomis ir panaikintu detaliuoju planu taip pat neįrodytas. Yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl T. S. mirties fakto, nesant nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 133 straipsnyje, sudėties. Atlikus teismo ekspertizę, nustatyta, jog T. S. psichikos sutrikimai nebuvo siejami su statybomis gretimame sklype. Savižudybės priežasčių ekspertai nustatyti negalėjo. T. S. išgyvenimai, depresinė būsena sietini su patirta galvos smegenų trauma. Teismas padarė išvadą, kad neteisėtas savivaldybės valdybos aktas niekaip negalėjo būti T. S. mirties tiesioginė priežastis, o tuo pačiu kitų pareiškėjų emociniai išgyvenimai dėl šios mirties šiame konkrečiame ginče negali būti pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas atsakovui yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Kadangi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.), todėl pareiškėjai neturi teisės reikalauti proceso išlaidų atlyginimo (ABTĮ 44 str.).

III.

Pareiškėjai apeliaciniu skundu (T 3, b. l. 138 – 139) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Turtiniai praradimai yra akivaizdūs – pasikeitė namų valdos turtinė padėtis, t. y. sumažėjo jos vertė, kurią nustatė ekspertas, tačiau teismas neaptarė šios išvados teisingumo ir neargumentavo jos patikimumo. Neturi galimybės vykdyti statybų savo sklype, todėl detalusis planas ir nebuvo parengtas, nesuteikta galimybė apsvarstyti šį klausimą. Teismas neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties įpareigojimo nustatyti padarytos žalos dydį. Teismo paskirtiems ekspertams nesugebėjus nustatyti žalos dydžio, būtina apsvarstyti galimybę dėl kitų vertintojų paslaugų.

2. Grubus atsakovo jų interesų nepaisymas ir visiškas nesiskaitymas, iš esmės pabloginęs gyvenimo sąlygas, šeimai sukėlė didelių nepatogumų (sklypas pateko į šešėlį, atsirado taršos šaltiniai ir pan.). Tokio žalingo poveikio nereikia įrodinėti (ABTĮ 58 str. 1 d.). Šie faktoriai sukėlė dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikata, sūnus puolė į depresiją ir nusižudė. Teismas neteisingai įvertino ambulatorinės pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvadas.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 148 – 153) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Žemės sklypo savininkė yra tik pareiškėja V. S., todėl pareiškėjas R. S., mirusio T. S. teisių perėmėjas, nepagrįstai reikalauja turtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos atlyginimas jam taip pat negali būti priteistas, nes šių teisių perėmimas yra negalimas. Mirus T. S., administracinė byla jo atžvilgiu turėjo būti nutraukta (ABTĮ 101 str. 1 d. 4 p.).

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys neįrodo, jog pareiškėjams buvo padaryta turtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjams nepriteistas pagrįstai, kadangi taip pat nėra įrodytas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB ,,Atkirta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 3, b. l. 142 – 147) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė turtinės žalos fakto, dydžio bei priežastinio ryšio tarp atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimo Nr. 1361V (neteisėto veiksmo) ir tariamos pareiškėjų prašomos priteisti turtinės žalos sumos. Pareiškėjai neįgyvendino savo procesinės pareigos įrodyti būtinąsias sąlygas taikyti civilinę atsakomybę.

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė jų nurodytų aplinkybių, su kuriomis sieja neturtinės žalos atsiradimą: tariamas atsakovo netinkamas elgesys su pareiškėjais, jų interesų ignoravimas, padidėjusi oro ir gyvenamosios aplinkos tarša, sumažėjęs sklypo ir gyvenamojo namo natūralus apšvietimas, padidėjęs triukšmas, pareiškėjų sveikatos pablogėjimas, T. S. savižudybės tariamas ryšys su neteisėtais atsakovo veiksmais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė - turtinės ir neturtinės žalos dėl neteisėtų viešojo administravimo subjekto (Vilniaus miesto savivaldybės valdybos) veiksmų jam vykdant jo kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas (teritorijos detaliojo plano tvirtinimą) atlyginimas. Teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio žalos atlyginimo reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio (šiai bylai aktuali 2002-12-10 įstatymo Nr. IX-1281 redakcija), pagal kurį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK tvarka. Todėl (nors pareiškėjų skunde ir nėra nuorodos į Viešojo administravimo įstatymo 39 str.), nagrinėjant šį ginčą, būtina vadovautis CK normomis dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. CK 6.271 ir 6.250 straipsnių nuostatomis.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Iš šios teisės normos matyti, kad viena iš deliktinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlyga – žalą padariusio asmens kaltė - joje nenurodyta. Todėl pareiškėjų nurodytos žalos atlyginimui pakanka, o tuo pačiu ir būtina, nustatyti kitų trijų sąlygų atlyginti turtinę žalą visumą, t. y. būtina nustatyti, ar pareiškėjų nurodyti atsakovo veiksmai gali būti laikomi neteisėtais aktais CK 6.271 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo prasme, ar (pripažinus nurodytus veiksmus neteisėtais) pareiškėjai patyrė turtinę žalą, numatytą CK 6.249 straipsnyje, (nustačius dvi nurodytas sąlygas) ar tarp atsakovo veiksmų neteisėtumo ir pareiškėjų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys CK 6.247 straipsnio taikymo prasme.

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. sausio 26 d. sprendimu buvo panaikintas vienas iš šioje byloje pareiškėjų nurodytų kaip neteisėtų sprendimų – Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 262V, kuriuo buvo patvirtintas gretimo su pareiškėjai V. S. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu 1 170 kv. m dydžio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Kolegija pažymi, kad toks teismo sprendimas buvo priimtas pagal pareiškėjų skundą dėl jų pažeistų teisių gynimo. Tai reiškia, kad šiame teismo sprendime nurodyti (konstatuoti) teisės aktų (statybos reglamentų) nustatytų minimalių atstumų tarp (iš vienos pusės) pareiškėjų statinių bei V. S. minėto žemės sklypo ir (iš kitos pusės) detaliuoju planu numatytų užstatymo zonos, garažų, statinio šiaurinės sienos pažeidimai laikytini atitinkamų minėtų statybos reglamentų saugomų pareiškėjų teisių pažeidimais. CK 6.271 straipsnio taikymo požiūriu, tai taip pat reiškia, kad atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimas Nr. 262V laikytinas neteisėtu aktu.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad prašomos atlyginti turtinės (ir neturtinės) žalos atsiradimą pareiškėjai sieja su jų nekilnojamojo turto vertės sumažėjimu (dvasiniais išgyvenimais ir dvasiniu sukrėtimu), kuris atsirado pastačius minėtu detaliuoju planu (patvirtintu atsakovo 2003-02-13 sprendimu Nr. 262V) leistą statyti minėtą 9 aukštų pastatą. Kolegija pažymi, kad pareiškėjų teisių gynimo kontekste leidimo statyti nurodytą pastatą išdavimas bei pati šio pastato statyba yra minėto atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano padariniai. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjai nesiekė panaikinti nurodyto statybos leidimo ir pašalinti nurodytų pažeidimų natūra, tokiu būdu apginant savo pažeistas teises, o pareiškė teismui reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Toks pareiškėjų pasirinktas savo teisių gynimo būdas yra įstatymo leistinas, t. y. priklauso nuo pačių pareiškėjų apsisprendimo. Todėl kolegija konstatuoja, kad aplinkybė, jog pareiškėjai teismine tvarka neginčijo minėtai statybai vykdyti išduoto leidimo, nepanaikina (nepaneigia) jų teisės siekti savo teisių apgynimo žalos atlyginimo būdu. Kaip pažymėta aukščiau, statybos leidimo išdavimas ir pati šio leidimo pagrindu įvykdyta pastato statyba yra atsakovo 2003 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtinto detaliojo plano padariniai. Todėl galima daryti išvadą, kad šio atsakovo sprendimo aukščiau aptartas neteisėtumas ir žalos atsiradimas CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu siejami tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Taigi nagrinėjamai bylai yra aktualu ir reikšminga nustatyti pareiškėjų patirtos ir atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad tai yra nurodyta ir pareiškėjų paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal šio straipsnio 4 dalies 2 punktą, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Kolegija pažymi, kad pareiškėjų nurodytas žemės sklypo (tariamas) vertės sumažėjimas (jį įrodžius) CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu laikytinas turto (dalies jo vertės) netekimu. Tai iš esmės nurodyta minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualu, o ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo prasme reikšminga, nustatyti tokio (tariamo) turto vertės sumažėjimo dydį, t. y. nustatyti atlygintinos dėl minėto pareiškėjai V. S. priklausančio žemės sklypo vertės sumažėjimo žalos dydį. Faktinės bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos įvertinant įrodymus administracinėje byloje pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 57 straipsnyje. Nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartyje yra pateiktas pareiškėjų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo 2004 m. spalio 10 d. surašytos ataskaitos Nr. 04-10-04 (T. 1, b. l. 32) įvertinimas ir yra pripažinta, kad ši ataskaita neturi šioje byloje įrodomosios reikšmės. Šioje apeliacinėje administracinėje byloje nėra pagrindo kvestionuoti tokio šio įrodymo įvertinimo. Todėl šiuo klausimu apeliantų nurodyti argumentai kolegijos pripažintini nepagrįstais. Iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. nutarties nurodymus bei atitinkamus įpareigojimus, nustatytus teismui ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje, 2007 m. birželio 18 d. nutartimi paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę bei, gavus eksperto 2007 m. lapkričio 6 d. išvadą apie negalimumą atsakyti į jam pateiktus klausimus, 2007 m. lapkričio 12 d. nutartimi pasiūlė (pareikalavo), kad pareiškėjai pateiktų naujus jų reikalavimų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (T.3, b. l. 78-79, 99-100, 103). Tačiau nauji įrodymai pareiškėjų nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad pareiškėjai ir toliau savo reikalavimą dėl 134 500 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimo grindė minėta nekilnojamojo turto vertinimo 2004 m. spalio 10 d. ataskaita. Iš teismo 2008 m. sausio 7 d. posėdžio protokolo matyti, kad pareiškėjai nepateikė teismui argumentuoto prašymo suteikti jiems papildomą laiką naujiems (papildomiems) įrodymams pateikti (T. 3, b. l. 117-127). Esant išvardintoms aplinkybėms, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjai neįrodė turtinės žalos padarymo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateikta 2008 m. kovo 27 d. turto vertės nustatymo pažyma Nr. A 08/03-18 negali būti pripažinta ir vertinama kaip įrodymas administracinėje byloje, nes ji nebuvo teismui pateikta ABTĮ 57 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta įrodymų pateikimo (laike) tvarka, o pareiškėjai nenurodė priežasčių, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau (ABTĮ 138 str. 3 d.). Kolegija taip pat pažymi, kad nagrinėjamuoju atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl galimybės pačiam teismui nustatyti nuostolių dydį bei taikyti šio straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatos dėl susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu protingų išlaidų įskaičiavimo, nes pareiškėjai iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kuriems esant būtų galima spręsti šių nuostatų taikymo klausimą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kolegija, atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą neturtinės žalos dydžio nustatymo specifiką, t. y. teismui suteiktą diskreciją dėl neturtinės žalos konkrečioje situacijoje pasireiškimo būdo ir dėl jos dydžio nustatymo, ir šiuo atveju sutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais bei išvada apie priežastinio ryšio tarp pirminio pareiškėjo T. S. mirties ir atsakovo aukščiau aptartų veiksmų nebuvimą, atsižvelgia į tai, kad: 1) pastarųjų veiksmų neteisėtumo faktas yra nustatytas, 2) priežastinis ryšys tarp šio atsakovo neteisėto veiksmo ir pareiškėjų patirtos (tačiau neįrodytos dydžio aspektu) žalos taip pat yra nustatytas, 3) pareiškėjai nuosekliai nuo 2003 m. balandžio 11 d. (skundo dėl minėto atsakovo 2003-02-13 sprendimo panaikinimo padavimo teismui laikas) siekia apginti savo pažeistas teises teisme, ir iš dalies tai jiems pavyko, 4) pareiškėjų teisės yra pažeistos negrįžtamai (kaip pažymėta aukščiau, pažeistų teisių atstatymo natūra būdas yra išnykęs), ir šie pažeidimai yra trunkamojo pobūdžio, 5) neturtinės žalos nepriteisimo atveju pareiškėjų pažeistos teisės iš esmės liktų neapgintos, t. y. nebūtų pasiektas kertinis teisinės valstybės principas dėl pažeistų teisių teisminio gynimo, daro išvadą, jog šioje konkrečioje situacijoje, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjams V. S. ir R. S., kaip namų valdos ((duomenys neskelbtini)) bendraturčiams, o pareiškėjai V. S., ir kaip žemės sklypo savininkei, turi būti atlyginta neturtinė žala kiekvienam po 10 000 Lt.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo kolegijos pripažintina nepagrįsta dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo. Todėl sprendimas yra keistinas priteisiant pareiškėjams V. S. ir R. S. neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam po 10 000 Lt. Kita teismo priimto sprendimo dalis kolegijos paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. sausio 17 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjams V. S. ir R. S. (R. S.) iš Vilniaus miesto savivaldybės neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam po dešimt tūkstančių litų (po 10 000 Lt).

Kita teismo sprendimo dalis kolegijos paliktina nepakeista.

Nutartis neskundžiama.