Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. C. (toliau - pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimo A. C. administracinio teisės pažeidimo byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. C. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015-01-21 apie 08.39 val., Jonavos r., kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 25,11 km, vairuodamas nuosavybės teise turimą automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas esant slidžiai kelio dangai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarosios transporto priemonės vairuotojui stabdant atsitrenkė į jos galinę dalį, padarė turtinę žalą ir nesutaręs dėl įvykusio eismo įvykio aplinkybių, policijos į eismo įvykio vietą nekvietė ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 ir 220 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog automobilis VW Sharan dėl pareiškėjo veiksmų įvykio metu nebuvo apgadintas, A. C. vairuojamo automobilio Toyota Avensis priekinio numerio įlenkimas yra mažareikšmis, todėl pareiškėjo nuomone skundžiamame nutarime konstatuojamo kelių eismo įvykio realiai nebuvo. A. C. pažymi, jog yra apdraudęs savo transporto priemonę civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo būdamas blaivus, jam nebuvo dingsties pasišalinti iš kelių eismo įvykio tyčia, vengti žalos atlyginimo. Pasišalinimas iš įvykio vietos, suvokus, kad apgadino kitą transporto priemonę, būtų nelogiškas ir nepaaiškinamas. Pareiškėjo vairuotojo stažas yra 36 metai, neturi nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

A. C. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Administracine tvarka nubaustas A. C. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad administracinio teisės pažeidimo byloje pakanka duomenų, patvirtinančių jo neva padarytais KET pažeidimais sukeltą grėsmę eismo saugumui. Apelianto teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Pagal ATPK 127 str. 2 d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė vairuotojui kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių nuostatas. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, ir norą taip elgtis (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-10-2014).

Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. C. padarius minėtus administracinius teisės pažeidimus, išsamiai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo ir faktinių bylos aplinkybių. Nors iš A. C. parodymų teisme spręstina, kad jis pripažįsta supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, tačiau teigia, jog pamatęs, kad jokia žala automobiliams nepadaryta, automobilio, į kurį atsitrenkė, vairuotojas jokių pretenzijų jam dėl automobilio sugadinimo ir žalos padarymo neišreiškė, iš eismo įvykio vietos atsisveikinęs pasišalino, tai yra jis teigia, kad automobilių kontaktą pajuto, tačiau pamatęs, kad jokios žalos automobiliui į kurį atsitrenkė nepadarė, iš įvykio vietos pasišalino sutikus automobilio VW Sharan vairuotojui, nesuprasdamas savo veiksmų neteisėtumo. Apylinkės teismas A. C. veiką kaip tyčinę vertino formaliai. Pakankamais duomenimis, įrodančiais jo kaltę, teismas nurodė byloje esančius rašytinius duomenis (administracinio teisės pažeidimo protokolas, fotonuotraukos, eismo įvykio schema ir kt.), kurie, apygardos teismo vertinimu, tik patvirtina eismo įvykio faktą, tačiau nėra pakankami spręsti apie tai, ar A. C., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, suprato, jog apgadino kitą automobilį, juolab, kad nepakankamai išsiaiškintas ir paties autoįvykio – t. y. automobilių kontakto – padarymo mechanizmas. Iš byloje esančių rašytinių duomenų bei pateiktų fotonuotraukų nėra aišku ar ant automobilio VW Sharan matomi sužalojimai atsirado būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu ir būtent pareiškėjo vairuojamu automobiliu. Nebuvo patikrinta ar pareiškėjo ir I. Z. vairuojamų automobilių apgadinimų pobūdis ir lokalizacija atitinka tarpusavyje. Kaip matyti iš transporto priemonės techninės apžiūros akto nustatyti automobilio VW Sharan techniniai defektai - defektuotas automobilio galinis bamperis, galinis dangtis ( b.l. 19-20). Automobilio Toyota Corolla jokių defektų nesimato ( b.l.29-31). Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu VW Sharan vairuotojas I. Z. nurodė, jog buvo padarytas įlenkimas bagažinės dangtyje kairiame kampe, bamperio kairės pusės laikiklis nušokęs, bamperis apibraižytas, galinių durelių pats kampas įlenktas (b. l. 41-42). Tačiau tiek iš transporto priemonės techninės apžiūros akto, kuriuo buvo apžiūrėtas pareiškėjo automobilis Toyota Avensis (b. l. 29), tiek iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 30-31) matyti, jog pareiškėjo automobiliui tik nežymiai deformuotas priekinis valstybinis numeris ir jo plastikinis tvirtinimas, todėl kyla pakankamas pagrindas manyti, jog automobilio VW Sharan apgadinimai, nurodyti I. Z. bei techniniame apžiūros akte, buvo padaryti kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių skundžiamą nutarimą priėmęs teismas nesiaiškino, nagrinėdamas bylą nekvietė į teismo posėdį specialisto, kuris galėtų atsakyti į minėtus klausimus bei nenumatė atlikti atitinkamų veiksmų, galinčių patvirtinti ar paneigti galimą minėtų automobilių kontaktą, apgadinimų pobūdį bei automobilių apgadinimų sulyginimą. Pažymėtina tai, kad ant automobilio VW Sharan yra pritvirtintas priekaboms tempti kablys, kuris savo gabaritais yra pakankamai išlindęs į išorę iš galinio buferio. Taigi, kad padaryti tokius pažeidimus ant VW Sharan buferio, kontakto metu kablys turėjo sulysti į Toyotos Corolla buferį, jį sutraiškyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, tik žinant ar tikrai autoįvykyje dalyvavęs pareiškėjo vairuojamas automobilis Toyota Avensis galėjo padaryti techniniame apžiūros akte nurodytus VW Sharan apgadinimus, galima spręsti apie A. C. kaltę pasitraukiant iš eismo įvykio vietos. Minėtoms aplinkybėms ištirti ir jas įvertinti, apylinkės teismas turėtų spręsti apie specialisto kvietimą į teismo posėdį.

Aukštesniojo teismo nuomone, dėl nepakankamų duomenų, priimant skundžiamą nutarimą, iš esmės buvo suvaržytos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, atimant iš A. C. galimybę gintis nuo jam inkriminuoto kaltinimo, taip pat pažeistas teismų praktikoje suformuotas reikalavimas visas bylai reikšmingas aplinkybes teismo posėdyje ištirti betarpiškai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia savo kaltę (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kaip jau minėta ir kontakto pobūdžio bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan. Šiuo atveju iš byloje esančių įrodymų, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, nėra pagrindo vienareikšmiškai spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas suvokė padaręs žalą I. Z. vairuojamam automobiliui ir iš įvykio vietos pasišalino tyčia, suvokdamas savo veiksmų neteisėtą pobūdį. Visos šios aplinkybės, susijusios su kaltininko subjektyvinės pusės atskleidimu, turi būti ištirtos ir jų pagrindu priimtas pagrįstas ir abejonių nekeliantis procesinis sprendimas.

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl A. C. veiksmų atitikimo ATPK 130 str. 1 d. nuostatoms, nesilaikė ATPK 284 str. 1 d. reikalavimų ir nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o A. C. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi priimamas sprendimas bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, todėl dėl A. C. apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų dėl kaltės ir nuobaudos skyrimo apeliacinės instancijos teismas detaliau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

A. C. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nutarimą ir grąžinti A. C. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.