- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-26
- Bylos Nr.
- II-274-825/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00931-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo P. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2018 m. gegužės 15 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo teisenos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2018 m. gegužės 15 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) nutarta nepradėti administracinio nusižengimo pažeidimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį I. R. atžvilgiu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. S. pateiktu skundu prašė atnaujinti tyrimą dėl I. R. netinkamo ir galimai pažeidžiančio vaiko teises, pagal LT administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį, elgesio. Skunde P. S. nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatui pateikė pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojos netinkamo elgesio ir bendravimo su mažamečiais, kaimynystėje gyvenančiais, vaikais. 2018 m. gegužės 9 d. apklausta I. R. pateikė būsto ir priskirto žemės sklypo nuosavybės dokumentus ir kaltino kaimynus jos teritorijoje įrengus krepšinio aikštelę, tačiau toks teiginys neatitinka tikrovės. Dokumentų planuose (duomenys neskelbtini), Kaune, buto sklypo riba baigiasi su namo riba. Naudojama krepšinio aikštelė yra bendro naudojimo teritorijoje. I. R. netinkamas ir vaikus bauginantis elgesys sukėlė vaikų nerimą ir nuolat jaučiamą baimę. Tiriant pareiškimo duomenis ir faktus nebuvo apklausti nukentėję vaikai, nebuvo atsižvelgta į anksčiau padarytus I. R. nusižengimus, netirti ir nenustatyti faktai dėl nuosavybės teisių pažeidimo, nepateiktas joks paaiškinimas dėl kieme žaidžiančių vaikų filmavimo ir fotografavimo telefonu, bei šių veiksmų tikslai. I. R. patvirtino, kad ji drausima vaikus ir liepia jiems būti atokiau nuo jos teritorijos.
Teismas atkreipia dėmesį, kad P. S. nurodytas teiginys, jog prašo atnaujinti tyrimą dėl atsakovės I. R. netinkamo ir galimai pažeidžiančio vaiko teises, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį, elgesio. Įtraukiant į aplinkybes vaikų liudijimus, I. R. prisipažinimą dėl neblaivumo pareiškimo pateikimo dieną, ir užfiksuoto incidento viešumoje, bei tyrėjui patvirtinto fakto apie kamuolio atėmimą iš kieme žaidusių vaikų, atsižvelgiant į bylos kontekstą, laikytinas kaip pareiškėjo prašymas panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atsiliepime į P. S. skundą nurodo, kad su P. S. skundu nesutinka ir prašo nutarimą palikti nepakeistą. Skunde pažymima, kad tikslinant pareiškimuose (P. S., D. M., R. G.) išdėstytas aplinkybes, nebuvo tikslinga apklausti mažamečius vaikus, nenorint sukelti jiems streso. Pagal gautus pareiškimus ir pagal patikslinimo metu pateiktą informaciją buvo pakankamai duomenų sprendimo priėmimui. Pareiškėjai pareiškimuose, apie tai, kad galimai buvo pavogti jų ar jų mažamečių vaikų daiktai nenurodė, todėl vagystė nebuvo tiriama. Patikslinimo metu negauta objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad I. R. vaikus fotografavo ar filmavo. I. R. kieme galimai naudojosi savo mobilaus ryšio telefonu asmeniniais tikslais ir nenaudojo savo telefono tikslu nufotografuoti ar nufilmuoti vaikus. Nutarimas buvo priimtas teisėtai, pagrįstai, laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
P. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko. Kadangi apie teismo posėdžio laiką ir vietą P. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato atstovui buvo pranešta laiku ir tinkamai (b. l. 8, 9), P. S. pranešė, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, prašė arba atidėti teismo posėdį, arba nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, teismas bylą nagrinėjo pareiškėjui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika. Iš šios teisės normos formuluotės matyti, jog ji yra blanketinė, tai yra pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiama už kituose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir laisvių pažeidimą. Vaiko teises apibrėžia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas numato, kad vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatą bei poreikius. Vaikas turi teisę žaisti, kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, sporto žaidynėse ir jo amžių bei brandą atitinkančiuose kituose renginiuose (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalys). Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas, tai yra visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Kita vertus negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą. Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, turi būti nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose.
Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi, administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymo šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 29 d. P. S., D. M. ir R. G. kreipėsi su pareiškimais į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą. P. S. pareiškime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 20.00 val., vaikams žaidžiant kieme, kaimynė I. išėjusi iš savo buto pradėjo reikšti nepasitenkinimą vaikų žaidimo vieta. Pradėjo filmuoti telefonu ir pareiškė, kad vaikai žaidžia jos kieme, nors vaikai žaidė bendro naudojimo zonoje. Tokio pobūdžio incidentai vyksta dažnai, vaikai terorizuojami, filmuojami, kad bėgtų namo. Atiminėjami vaikų žaislai. Vaikai nuolat jaučia baimę ir įtampą (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3). D. M. pareiškime nurodė analogiškas aplinkybes, paminėdama, jog dažniausia iš pažiūros kaimynė I. atrodo neblaivi (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5). R. G. pareiškime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d., apie 20.00 val., į bendrą kiemą atėjusi kaimynė I. R. ėmė vyti vaikus rėkdama ,,valinkit iš čia į savo kiemą“ iš kiemo, sakydama, jog vaikai žaidžia jos privačioje teritorijoje. I. nuolat bendroje teritorijoje būna pusnuogė. 2018 m. balandžio 29 d. išėjusi į bendrą kiemą pripylė neaiškios kilmės baltos spalvos miltelių. Bendradarbiauti kaimynė nesutinka, nesiekia rasti bendro kompromiso. vaikai įbauginti, bijo būti kieme, kadangi I. vaikus filmuoja, fotografuoja (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7). 2018 m. gegužės 4 d. buvo paimtas I. R. paaiškinimas. Po ko buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu patikrino byloje esančią medžiagą ir daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad I. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad buvo nagrinėjami P. S., D. M. ir R. G. pareiškimai.
2018 m. gegužė 4 d. iš I. R. paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie namo būsto yra žemės plotas priskirtas namo nuosavybei. Savo teritoriją prižiūri, todėl atsiradus skruzdėms, ant trinkelių barstė ekologišką druską. Kieme vaikšto basa, apsirengusi tuniką, kuri dengia kelius, todėl nevaikšto apsirengusi nederamai ar iššaukiančiai. Vaikų niekada negąsdino, jų nelietė, tačiau pasakydavo, kad atsargiau žaistų su kamuoliu. Kaimynai jos teritorijoje įrengė krepšinio aikštelę, todėl vaikai nuolatos žaidžia ir kamuolys patenka prie jos namo durų. Pasakydama vaikams, kad šie žaistų savo teritorijoje, tuo sukelia vaikų tėvams pyktį, tuomet pastarieji su ja šiurkščiai kalba ir užgaulioja. Tėvai vaikus skatina laisvai elgtis, eiti į jos teritoriją, sakydami, jog tai bendro naudojimo teritorija (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 8).
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pareigūnas pagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnį. Byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie neabejotinai pagrįstų, kad I. R. tyčia buvo nukreipta į vaikų teisių pažeidimą. Nagrinėjant pareiškimus nustatyta, kad I. R. sudrausima vaikus, kad šie atsargiau žaistų su kamuoliu kieme, tačiau nagrinėjamu atveju, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad I. R. siekė įbauginti vaikus ar kitaip neteisėtai trukdyti vaikiams naudotis jų teisėmis, nėra. Vien ta aplinkybė, kad I. R. norėjo sudrausminti vaikus, nesudaro administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje sudėties, todėl vertinti aptartą I. R. elgesį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalies prasme būtų neadekvatu ir neproporcinga. Pareiškėjai ir I. R. nurodė, kad tarp jų, dėl vaikų elgesio, konfliktai ir nesusikalbėjimai vyksta nebe pirmą kartą. Teismo nuomone ta aplinkybė gali įtakoti ir pareiškėjo siekį, kad I. R. būtų patraukta administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjas nurodė, kad I. R. elgesys sukėlė vaikams nerimą ir nuolat jaučiamą baimę, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Vien tai, jog pareiškėjo netenkina policijos pareigūno priimtas nutarimas, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus byloje surinktus duomenis, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2018 m. gegužės 15 d. nutarimas paliktinas galioti, o P. S. pateiktas skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas
nutaria:
P. S. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato 2018 m. gegužės 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.