Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-08-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-557-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-06
Bylos Nr.
1A-308-557-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Zigmas Pocius, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudž. byla Nr. 1A-308-557/2009Teisėja L. Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija1.2.6.1.; 2.1.7.4.1. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugpjūčio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Zigmo Pociaus ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Veronikai Poškuvienei,nuteistajam M. P. ir jo gynėjui Alvydui Kvaščevičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-04-17 nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal BK 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams, BK 64 str. 1 ir 3 d. nustatyta tvarka šios bausmės dalį pridėjus prie Tauragės rajono apylinkės teismo 2007-09-17 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalies, galutinai nubaustas laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugsėjo 5 d. apie 21 val. Tauragės raj. Kunigiškių k. prie autobusų stotelės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neteisėtai atėmė laisvę nepilnametei I. A., tai yra paimdamas ją už liemens nusinešė prie L. V. priklausančio automobilio „Ford Fiesta“, įdėjo ją į automobilio bagažinę ir uždaręs nuvažiavo. Pavežęs apie 10 minučių iki netoliese esančio miško, M. P. atidarė automobilio bagažinę ir iškėlė iš jos I. A..

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir todėl padarė neteisingas išvadas apie tariamo nusikaltimo padarymą. Visa įvykių seka ir aplinkybės traktuotinos kitaip, nei teismo išdėstytos nuosprendyje. Jam atvykus su draugais Kunigiškių kaime prie autobusų stotelės, ten buvo jaunimas, kuris, atrodo, vaišinosi alkoholiu. Jo draugai buvo kažkiek išgėrę alaus, tačiau jie girti nebuvo. Jis buvo blaivus, nes vairavo automobilį. Visus žmones, kurie buvo autobusų stotelėje, jis pažinojo. Stotelėje buvo I. A. sesuo ir jų draugė bei jam pažįstamas vaikinas A.. Su merginomis jis kalbėjosi, juokavo. Pasigavęs I. A., jis ją užkėlė ir pasodino ant automobilio stogo. Tokioje padėtyje jis toliau bendravo su I. ir kitais jaunuoliais. Sakė, kad jie ketina važiuoti pasėdėti prie tvenkinio. Tiek pati I., tiek jo sesuo jį vadino vardu, ir tai rodė neginčijamą faktą, kad autobusų stotelėje buvęs jaunimas jį pažįsta ir žino, kas jis toks ir kur gyvena. I. sėdint ant automobilio stogo, jis kalbino ją važiuoti su jais prie tvenkinio. Ji sakiusi, kad automobilyje nėra vietos, nes jie jau buvo trys keleiviai, o dar mašinoje ant sėdynės buvo sudėti daiktai. Kadangi važiuoti yra netoli, tai jis pasiūlė I. sėsti į bagažinę. Ji nieko suprantamo neatsakė, ir toliau sėdėjo ant automobilio stogo. Kokių nors prašymų ar reikalavimų iš pačios I. ar jos sesers, kad I. reikia paleisti ir nukelti nuo automobilio stogo, nebuvo. Nutarus važiuoti prie tvenkinio, jis nukėlė I. nuo automobilio stogo ir, atidaręs automobilio bagažinę, įsodino ją į vidų. Pasipriešinimo ar nepasitenkinimo veiksmų nei iš I., nei iš jos sesers ar draugės pusės jis neišgirdo. Tiek I. sesuo, tiek jų draugė buvo šalia automobilio, ir suprato tai kaip eilinį jo pokštą. Nuo autobuso stotelės iki tvenkinio yra labai netoli. Nuvažiavus jis sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir, atidaręs bagažinę, iš jos iškėlė I.. Baigiant šį procesą, motoroleriu prie automobilio privažiavo A. L.. Jie su I. abu parėjo prie autobusų sustojimo vietos. Dabartiniu metu I. suprato, kad tikrai jos pagrobti ar iš jos atimti laisvę niekas nenorėjo ir to nesiekė. Ji jokių pretenzijų jam neturi. Taigi visuma aplinkybių ir įrodymų neleidžia padaryti neabejotinos išvados, kad jo tyčia buvo nukreipta į tai, kad neteisėtai I. A. atimti laisvę. Neteisėtas laisvės atėmimas yra suponuojamas kitų tikslų siekimu. Šiuo atveju jo tikslą galima būti įvardinti kaip norą pabendrauti su gražia mergina. Nei I., nei jis nesuvokė, kad toks pasivažinėjimas yra nusikaltimas, ir įvardinamas kaip neteisėtas laisvės atėmimas. Pagaliau kaltininkas aiškiai turi suprasti ir žinoti, kad jis ruošiasi nukentėjusiam neteisėtai atimti laisvę, o nukentėjęs aiškiai ir nedviprasmiškai leidžia kaltininkui suprasti, jog jis ten vykti nenori ir taip bus suvaržyta (atimta) jo laisvė. Šiuo atveju yra jaunimo bendravimo išraiška, pokštavimas, merginai dėmesio ir palankumo jai reiškimo būdas. Todėl, įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad nusikaltimas nebuvo padarytas, nes nėra nusikaltimo įvykio.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 146 str. 1 d. kaip neteisėtą laisvės atėmimą. Nustatydamas įvykio aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė išsamiais ir nuosekliais tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme duotais nukentėjusiosios I. A. parodymais, jog 2008-09-05 apie 21 val. kartu su seserimi I. A., draugais L. S. ir A. L. buvo Kunigiškių kaimo autobusų stotelėje. Jokių alkoholinių gėrimų negėrė. Į stotelę automobiliu atvažiavo M. P. kartu su dviem jai nepažįstamais jaunuoliais. M. P. pažinojo tik iš matymo, su juo buvo bendravusi maždaug prieš septynerius metus. M. P. priėjęs prie jų elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, gėrė alų, švietė į akis žiebtuvėliu, švaistėsi peiliu, kalbėjo, kad automobilyje turi “beisbolkę”. Ji norėjo eiti namo, tačiau M. P. jai neleido. Paėmęs ją per liemenį pasodino ant automobilio stogo. Ji priešinosi jam, norėjo nušokti nuo automobilio, tačiau M. P. neleido, sakė, kad įdės į bagažinę. Ji sakė jam, kad nenori, galvojo, kad jis tik nesąmones kalba. Tačiau paėmęs ją per liemenį, atidarė bagažinę ir ten įdėjo, iš karto ją uždarė. Ji pradėjo klykti, šaukti, tačiau automobilis pajudėjo, jautė, kad važiuoja žvyrkeliu, nes labai kratė. Važiuojant girdėjo, kaip automobilyje šūkavo trys vaikinai. Maždaug po 10 minučių automobilis sustojo. M. P. atidaręs bagažinę ją iškėlė. Ji pamatė, kad buvo atvežta prie miško, kur tiksliai, nežino. M. P. pasakė jai, kad tuoj ją parveš atgal, liepė sėsti į automobilį, kurį pats vairavo. Atvežė ją prie tvenkinio, esančio netoli Kunigiškių kaimo. Išlipus iš automobilio, M. P. draugai liepė jai bėgti, tačiau M. P. sulaikė, sakė jos vienos nepaleis. Einant link autobusų stotelės, M. P. sakė, kad nieko neatsitiko. Parėjusi prie stotelės sutiko sesę ir L. S. ir tuoj pat grįžo namo, kur apie įvykį papasakojo mamai. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais nėra jokio pagrindo - nors ji pažinojo M. P., tačiau su juo jokių santykių, kurių buvimas būtų priežastimi apkalbėti nuteistąjį, nepalaikė, be to, nukentėjusioji byloje nepareiškė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo ir M. P. atleido. Iš aptartų nukentėjusiosios parodymų matyti, kad, priešingai nei teigia pats nuteistasis, jog jis su nukentėjusiąja ir kartu su ja buvusiais draugais elgėsi draugiškai kaip su pažįstamais asmenimis, M. P. iš pat pradžių buvo pakankamai agresyvus, kėlė grėsmę stotelėje buvusiai kompanijai, vėliau prieš nukentėjusiosios valią ją pasodino ant automobilio, o po to ją įkišo į bagažinę ir nuvažiavo. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie M. P. agresyvų elgėsi patvirtina ir iš dalies papildo išsamūs bei tarpusavyje sutampantys liudytojų I. A., L. S. ir A. L. parodymai. I. A. ir L. S. iš esmės vienodai parodė, kad M. P. buvo girtas, jis pradėjo tyčiotis iš I. A., matė, kaip M. P. ją laikė pasodinęs ant automobilio stogo, ši priešinosi, blaškėsi, liepė ją paleisti, tačiau M. P. nepaleido, o ją nukėlęs įdėjo į automobilio bagažinę ir ją užrakinęs kartu su draugais nuvažiavo, jos dar pribėgusios bandė atidaryti bagažinę, tačiau ji neatsidarė. Jos labai išsigando, bijojo, kad tie vaikinai neišprievartautų I.. Nusprendė pagalbos kreiptis į L. S. seserį, dirbančią policijoje. Tai, kad šios liudytojos buvo išsigandusios ir joms nebuvo juokinga, patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, jog jis nematė, kaip I. A. atsidūrė M. P. automobilio bagažinėje, nes tuo metu buvo nuėjęs už autobusų stotelės, tačiau įvykio vietoje nukentėjusiosios sesuo I. A. ir L. S. išsigandusios šaukė, kad M. P. I. išsivežė bagažinėje. Jis nuėjęs pas draugą pasiėmė jo motorolerį ir išvažiavo jos ieškoti. Aptarti liudytojų parodymai rodo, kad M. P. elgesys jiems neatrodė kaip pokštas, priešingai, susidariusi situacija, kai trijų girtų vaikinų kompanija prieš nukentėjusiosios valią ją išveža nežinoma kryptimi automobilio bagažinėje, sukėlė netgi mintis apie galimą sunkų nusikaltimą (išžaginimą) prieš nukentėjusiąją.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme teigė, kad nukentėjusioji pati įlipo į automobilio bagažinę, tačiau apeliaciniame skunde, matyt suvokęs, kad ši jo gynybinė versija yra patikimai paneigta, šios versijos atsisakė ir pasirinko kitą gynybos kelią, teigdamas, jog pati nukentėjusioji prieš ją atliktų veiksmų nesuvokė kaip neteisėto jos laisvės atėmimo. Tačiau ir šis nuteistojo teiginys yra nepagrįstas. Nukentėjusioji parodė, kad šis įvykis ją labai sukrėtė, visą savaitę buvo išsigandusi, negalėjo miegoti, mama budėdavo naktimis. Ta aplinkybė, kad pareiškimas dėl M. P. nusikalstamų veiksmų policijai buvo pateiktas per pusvalandį po įvykio rodo, kad nukentėjusiosios mamai G. A., įvertinus dukros būseną, nekilo jokių abejonių, kad prieš dukrą panaudoti neteisėti veiksmai ją smarkiai sukrėtė ir ji patyrė šoką. Liudytojų I. A. ir L. S. parodymai, jog grįžusi nukentėjusioji buvo išsigandusi ir verkė, minėtą išvadą apie nukentėjusiosios išgyvenimus tik patvirtina.

Beje, iš sugretintų liudytojos V. S. parodymų, jog, paprašyta sesers L. S., ji skambino M. P. ir atsiliepusiam asmeniui pasakė tuoj pat parvežti I. A., o šis atsakė, jog tuoj parveš ir jie tik pajuokavo, nukentėjusiosios parodymų, kad maždaug po 10 minučių, automobilis sustojo, M. P., atidaręs bagažinę, ją iškėlė, pasakė jai, kad tuoj ją parveš atgal ir liepė sėsti į automobilį, bei nuteistojo parodymų, kad važiuojant jam paskambino V. S. ir pasakė parvežti I., darytina neabejotina išvada, kad M. P. savo nusikalstamus veiksmus nutraukė įsikišus policijos pareigūne dirbančiai V. S., nes jo veiksmai po V. S. skambučio iš esmės pasikeitė – jis iškart nukentėjusiąją ištraukė iš bagažinės, pasodino automobilyje, nors salone pagal pirminę versiją nebuvo vietos, nuvežė ją prie tvenkinio ir kartu su ja iki autobusų stotelės parėjo pėsčiomis, tokiu būdu, kolegijos nuomone, akivaizdžiai siekdamas sukurti tariamas įvykio aplinkybes, patvirtinančias jo išgalvotą versiją, neva jis su I. A. elgėsi draugiškai ir ją išveždamas automobilio bagažinėje tik pajuokavo.

Pagal BK 146 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę. Neteisėtas laisvės atėmimas yra suprantamas kaip neteisėtas žmogaus laisvės pasirinkti, kaip elgtis, įskaitant ir laisvę pasirinkti savo buvimo vietą, suvaržymas. Šis nusikaltimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam prieš jo valią objektyviai sudaroma tokia padėtis, kai jis negali lemti savo pasirinkimo. Ši nusikalstama veika padaroma aktyviais veiksmais tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai prieš žmogaus valią apriboja jo laisvę ir to nori.

Iš anksčiau aptartų byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad M. P. prieš nukentėjusiosios valią ją įkišdamas į automobilio bagažinę, nepritaikytą žmonių vežimui, iš kurios pastaroji savarankiškai negalėjo pasišalinti, ir nuvažiuodamas nežinoma kryptimi, sudarė tokią padėtį, kai nukentėjusioji I. A. negalėjo ne tik laisvai pasirinkti savo buvimo vietos, bet ir elgtis savo nuožiūra, jai akivaizdžiai buvo atimta fizinė laisvė savarankiškai judėti, netgi sukeliant grėsmę jos sveikatai, ir ji net nežinojo, kur esanti. Tai, kad nuteistasis suvokė, jog neteisėtai prieš nukentėjusiosios valią apriboja jos laisvę, bei to norėjo parodo ir ta aplinkybė, kad jis nukentėjusiąją įkišo į automobilio bagažinę ir ją dar užrakino, t. y. užsitikrino, kad nukentėjusioji neturės visiškai jokios galimybės išvengti tokio laisvės atėmimo, be to, jos negalės išlaisvinti ir šalia buvusios sesuo ir draugė.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad jis įvykio metu buvo blaivus, tačiau šią jo versiją paneigia ne tik sutampantys nukentėjusiosios ir liudytojų I. A. bei L. S. parodymai, bet ir juos patvirtinantys paties M. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji I. A. ir jos sesuo I. A. parodė, kad iš automobilio išlipo trys vaikinai su atidarytais alaus buteliais, o liudytoja L. S. parodė, kad visi vaikinai buvo neblaivūs, o M. P. labiausiai apsvaigęs nuo alkoholio – tai matėsi iš jo veiksmų, o iš burnos buvo alkoholio kvapas. M. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie turėjo alaus ir jį gėrė, be to, paaiškino, kad neatsimena kai kurių aplinkybių, kadangi buvo neblaivus.

Taigi nuteistojo M. P. kaltė dėl neteisėto laisvės atėmimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino, ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę neteisėtai atėmus laisvę. Apeliacinio skundo argumentai nuteistojo kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nuosprendis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Zigmas PociusRemigijus Preikšaitis