Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), (šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vidurinio išsilavinimo, teistas dvidešimt kartų (paskutinius 4 kartus):

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (penki epizodai), paskirta galutinė 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2022 m. rugpjūčio 18 d. paleistas atlikus bausmę);

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę,

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, sudėjimo būdu subendrintu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nuosprendžiu, paskiriant 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę (atlieka bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.)

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. pasikėsino neteisėtai įgyti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, bei pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą - jis, 2023 m. sausio 7 d., apie 10.50 val., užėjęs pro neužrakintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, koridoriuje iš rankinės „Xiaomi“, ištraukęs nukentėjusiajai R. N. priklausančią piniginę iš piniginės pagrobė pinigus - 45 Eur ir keturias R. N. vardu išduotas banko korteles: „Debit“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), „Revolut Lt“ „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB SEB „OK Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), o nukentėjusiajai išbėgus į bendrojo naudojimo koridorių ir pradėjus vytis, jis suprasdamas, kad banko mokėjimo kortelės bus užblokuotos, todėl bevertės, jas paliko minėto namo koridoriuje tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, ant palangės, tokiu būdu pasikėsino neteisėtai įgyti keturias svetimas mokėjimo priemones pakankamas finansinei operacijai inicijuoti ir pagrobė svetimus nukentėjusiosios R. N. priklausančius grynuosius pinigus – 45 Eur.

Tokiais savo veiksmais A. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, bei 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. D. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 7 d. atvyko į (duomenys neskelbtini), užėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę ir įėjo į nukentėjusiosios R. N. butą, kuris buvo neužrakintas. Užėjęs į butą, koridoriuje rado rankinę iš kurios paėmė piniginę. Tą piniginę patikrino vietoje ir rado 45 Eur bei banko korteles. Nepamena kaip jį pastebėjo nukentėjusioji, tačiau supratęs, kad kortelės bus užblokuotos, išbėgdamas paliko jas laiptinėje. Nurodė, jog į daugiabutį atvyko vogti, todėl tikrino butų duris. Sutiko su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu ir dėl savo veiksmų labai gailisi (t. 2, b. l. 91-93).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, ir 178 straipsnio 2 dalyje yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, taip pat jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis A. D. jam inkriminuotu laiku ir vietoje iš rankinės ištraukęs nukentėjusiajai R. N. priklausančią piniginę iš piniginės pagrobė pinigus - 45 Eur ir keturias R. N. vardu išduotas banko korteles (SEB, Swedbank, Revolut ir „OK“ SEB), o nukentėjusiajai išbėgus į bendrojo naudojimo koridorių ir pradėjus vytis, jis suprasdamas, kad banko mokėjimo kortelės bus užblokuotos, todėl bevertės, jas paliko minėto namo koridoriuje tarp (duomenys neskelbtini) aukštų, ant palangės, tokiu būdu pasikėsino neteisėtai įgyti keturias svetimas R. N. priklausančias mokėjimo priemones pakankamas finansinei operacijai inicijuoti ir pagrobė svetimus nukentėjusiosios R. N. priklausančius grynuosius pinigus - 45 Eur. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis A. D. pasikėsino neteisėtu būdu įgyti nukentėjusiajai R. N. priklausančias elektroninio mokėjimo priemones, tačiau aptariamos nusikalstamos veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – vykdomo nusikaltimo pastebėjimo fakto, nebaigė, tačiau kartu pagrobė ir nukentėjusiajai R. N. priklausančias 45 Eur vertės pinigines lėšas. Tokiu būdu pastarasis realizavo visų jam inkriminuotų ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) numatytų nusikalstamų veikų sudėtis, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Teismas pagrindo sutikti su šiais teisiamojo posėdžio metu prokurorės išsakytais teiginiais neturi, kadangi nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 178 straipsnio 3 dalies redakcija, kriminalizuojanti vagystės nusikaltimą, įsibrovus į patalpą, kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagrindų nekeičia. Įstatymų leidėjas naujojoje BK 178 straipsnio redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2023 m. birželio 1 d., svetimo turto vagystę, įsibrovus į patalpą ar saugyklą, iš BK 178 straipsnio 2 dalies perkėlė į BK 178 straipsnio 3 dalį. Kita vertus, jokiu kitu aspektu minėta vagystės nusikaltimo sudėtis nebuvo pakeista. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas už šio nusikaltimo padarymą nenumatė švelnesnių ar griežtesnių bausmių arba nesumažino ar padidino skirtinos laisvės atėmimo bausmės trukmės, taip pat nebuvo priskirti jokie aptariamo nusikaltimo sudėties požymiai, kokiu nors kitu būdu švelninantys ar griežtinantys asmens, padariusio šį nusikaltimą, teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję pirmiau aptarti BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalies pakeitimai, nelaikytini nuteistojo kaltinamojo A. D. teisinę padėtį švelninančiu įstatymu, todėl pastarajam inkriminuotos ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas paliekamas nepakeistu.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam A. D., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino padaryti vieną nusikaltimą, priskirtiną apysunkio nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 1 dalis ir 214 straipsnio 1 dalis), taip pat padarė vieną apysunkį nusikaltimą ( BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis anksčiau yra ne kartą (aštuoniolika kartų) yra teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą (t. 1, b. l. 122-145). Recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat prokurorė teismo posėdžio metu minėtos kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės neįvardijo. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo klausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką, padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis šioje baudžiamojoje byloje aptariamas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei pusės metų laikotarpiui nuo paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos. Kaltinamasis A. D. baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų – už smulkias vagystes, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 2, b. l. 115-120), (duomenys neskelbtini), duomenų apie pastarojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą priklausomybės ligų įskaitoje nėra, iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo nedirbo (t. 2, b. l. 15).

Visi anksčiau aptarti, kaltinamąjį A. D. charakterizuojantys duomenys leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog jo padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, netinkamai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių, buvo jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Akivaizdu, kad kaltinamasis po priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių išvadų nepasidarė ir nepakeitė savo gyvenimo būdo.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį A. D. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydžiai nustatytini mažesni nei sankcijose numatytų minėtų bausmių vidurkiai:

1. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, kaltinamajam A. D. skirtinos bausmės, esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, bendrintinos apėmimo būdu – griežčiausia bausme apimant švelnesnę ir kaltinamajam paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal minėto straipsnio taisykles bausmė skiriama ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“, kaltinamasis A. D. šiame nuosprendyje aptariamas nusikalstamas veikas padarė iki kito jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. priimto nuosprendžio, kuriuo kaltinamajam už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Aptariamas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. birželio 16 d.

Atsižvelgiantį į tai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis subendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, paskirta 2 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (9 mėnesius) ir A. D. paskiriant galutinę subendrintą 3 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šį bausmės laiką, vadovaujantis 63 straipsnio 9 dalimi, įskaitytinas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendyje įskaitytas laikas ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktas laikas.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. N. pateikė civilinį ieškinį dėl 45 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš nukentėjusiosios R. N. 2023 m. sausio 7 d. buvo pagrobtas 45 Eur vertės turtas, o būtent – 45 Eur vertės piniginės lėšos. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami kaltinamojo A. D. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 45 Eur vertės turtinės žalos bei A. D. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teisme nukentėjusioji nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaikė. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. D. civilinį ieškinį pripažino, o pastarojo pagrobtų objektų vertę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nuoseklūs nukentėjusiosios R. N. parodymai (t. 1, b. l. 36-40, 41, 58-61). Teismas minėtų aplinkybių kontekste konstatuoja, kad 45 Eur suma priteistina iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiosios R. N. naudai.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. birželio 30 d. pateikė pažymą Nr. APD-2023-11522, kuria prašo išspręsti klausimą dėl kaltinamajam A. D. taikytos teisinės pagalbos išlaidų, o būtent – 240 Eur, atlyginimo (t. 2, b. l. 86-90).

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie, kaip jau minėta, įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, kad tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui.

Teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o gynėjas kaltinamajam paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais – atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu pagal kitą apkaltinamąjį nuosprendį atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo galimybės susirasti gynėją yra ribotos. Taigi, visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas ne todėl, kad jo pageidavo kaltinamasis, bet pakankamos ir veiksmingos procesinės garantijos pagrindu, užtikrinant asmens, kaltinamojo padariusio nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Teismo vertinimu, pastarasis jam šios tenkančios teisės savarankiškai negalėjo realizuoti ir dėl jo pakankamai sudėtingos materialinės padėties. Kaip bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė pats kaltinamasis jis šiuo metu nedirba - atlieka laisvės atėmimo bausmę, iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo taip pat nedirbo, pastovios gyvenamosios vietos neturėjo, todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir ribotą galimybę įsidarbinti, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, konstatuoja, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo padėtį, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2023 m. gegužės 12 d. nutarimu kaltinamajam A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 42-45), naikintina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjime.

Baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas nebuvo taikytas, proceso išlaidų nėra, kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui - daktiloskopinės plokštelės, įdėtos į voką, kuris užantspauduotas spaudu „daktiloskopinių tyrimų centras“ ir užklijuotas lipnia skaidria juosta, esančios baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 75), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), ir paskirti jam 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, A. D. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. D. paskirti 2 (dvejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu A. D. paskirtą 1 (vienerių) ir 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės – 9 (devynis) mėnesius, ir A. D. paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į šios bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nuosprendyje, įskaitytą laiką ir pagal minėtą nuosprendį paskirtos bausmės atliktą laiką.

A. D. skirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Visiškai tenkinti civilinės ieškovės R. N. civilinį ieškinį 45 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš A. D. R. N. naudai priteisti 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl išlaidų priteisimo iš A. D. netenkinti.

Daktiloskopines plokšteles, įdėtas į voką, kuris užantspauduotas spaudu „daktiloskopinių tyrimų centras“ ir užklijuotas lipnia skaidria juosta, esančias baudžiamojoje byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.