Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Jūratės Jakubonienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. (toliau – L. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, ši bausmė buvo pakeista 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausme (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai). Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu L. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies – 1 (vienerių) metų 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo, pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, t. y. 20 (dvidešimt) dienų, L. K. paskiriant galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 15 (penkiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 13 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl L. K. paskirtos bausmės matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas. Kaip to reikalauja aukščiau aptartos teisės normos, įvertino L. K. asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje jis ne kartą teistas, atsižvelgė į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Visumos šių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas L. K. skyrė griežčiausią BK 259 straipsnio 2 d. numatytą bausmės rūšį – areštą, jo dydį nustatydamas tik šiek tiek didesnį nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės, galimos skirti už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkis. Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius ir tiek L. K., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Nors apeliantas teigia, jog jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, jog jis padėjo tyrėjams išaiškinti nusikaltimą pagreitintu būdu, tačiau nurodytą aplinkybę pripažinti jo atsakomybę lengvinančia pagrindo nėra. Kaip jau minėta, teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau pagrindo spręsti, jog jis tokiais savo veiksmais padėjo išaiškinti ir nusikalstamą veiką nėra, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, jog nusikalstama veika buvo išaiškinta ne jo iniciatyva, o pareigūnams jį sulaikius su psichotropine medžiaga, kai nusikalstamos veikos padarymo neigimas iš esmės būtų beprasmis. Tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, vėlgi nesudaro pagrindo konstatuoti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi į paminėtą aplinkybę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, turi būti atsižvelgiama skiriant bausmę.

9. Pažymėtina, kad šis teistumas L. K. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų padarymą jis jau buvo teistas ne kartą. Siekiant koreguoti jo elgesį tinkama linkme, praeityje jo atžvilgiu buvo taikytas tiek švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai, piniginė bauda), tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kuris, bylos duomenimis, dėl paskirtų įpareigojimų ir pareigų nevykdymo buvo panaikintas, pasiunčiant nuteistąjį į pataisos namus atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kas visumoje, įvertinus ir skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą, patvirtina, jog teismo parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino ir vėl nusikalto, be kita ko, nusikalsdamas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pataisos namuose metu. Šių aplinkybių visuma L. K. charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai teigti, jog jokių pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai jis iš esmės nedėjo nei būdamas laisvėje, nei atlikdamas jam paskirtą laisvės bausmę pataisos namuose. Darant šią išvadą svarbu paminėti ir tai, kad pataisos namuose, kurių pagrindinis tikslas koreguoti nuteisto asmens elgesį taip, kad išėjęs į laisvę jis daugiau nebenusikalstų ir savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, L. K. elgesys, net ir ignoruojant skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nepasižymi pavyzdingumu. Bylos duomenimis, pataisos namuose nuteistojo adaptacija praėjo neigiamai, L. K. sunkiai prisitaikė prie izoliuotos bausmės ypatumų, bausmės atlikimo metu nesilaikė nustatytos tvarkos, už netinkamą savo elgesį drausmine tvarka buvo baustas 3 (tris) kartus, nerodo didelio susidomėjimo pataisos namuose vykstančiomis socialinės reabilitacijos programomis, neturi savo tvirtos nuomonės, lengvai pasiduoda kitų nuteistųjų blogai įtakai. Šių duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines L. K. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų L. K. nededa. Juo labiau, kad net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės jam paskyrimas, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų, didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl sutikti su L. K. apeliacinio skundo teiginiais, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta arešto bausmė yra per griežta, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, jog pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už baudžiamąjį nusižengimą asmeniui gali būti skiriama iki 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, tuo tarpu L. K. paskirta ženkliai mažesnė nei maksimali bausmė. Kaip jau minėta, bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti L. K. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti L. K. ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

10. Ir vis tik, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodoma, jog L. K. skiriama bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, yra mažintina vienu trečdaliu, tačiau šis pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neatsispindi – paskirtoji bausmė vienu trečdaliu sumažinta nebuvo. Esant šių aplinkybių visumai, neabejojant BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumu analizuojamu atveju, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai) ir skundžiamu nuosprendžiu L. K. paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant L. K. sumažintą 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

11. Nuteistojo atžvilgiu pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, tokiu būdu sumažinus jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, iš naujo spręstinas skirtingais nuosprendžiais L. K. paskirtų bausmių subendrinimo klausimas: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu L. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienai, t. y. 2018 m. lapkričio 13 d.) – 1 (vienerių) metų 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo iš dalies pridedama šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu L. K. paskirtos ir BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu pakeistos į 20 dienų laisvės atėmimo bausmę bausmės dalis, t. y. 15 (penkiolika) dienų, paskiriant L. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

11.1. Bendrinti šias bausmes apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, kaip to prašoma nuteistojo apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi nusikalstama veika, už kurią skundžiamu nuosprendžiu nuteistas apeliantas, buvo padaryta neatlikus anksčiau paskirtos bausmės, bausmės atlikimo metu, todėl bausmių subendrinimui taikytinos BK 64 straipsnio nuostatos. Tokiu atveju, bausmes bendrinant iš dalies jas sudedant (BK 64 straipsnio 3 dalis – būtent šis bendrinimo būdas buvo parinktas skundžiamu nuosprendžiu), prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, arba, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog naują nusikalstamą veiką L. K. padarė 2018 m. gegužės 2 d., t. y. jau po 2018 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžio priėmimo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu L. K. paskirta bausmė su Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme buvo pagrįstai subendrinta BK 64 straipsnio, o ne BK 63 straipsnio tvarka.

12. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su nuteistajam Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžios skaičiavimu nuo 2015 m. gruodžio 8 d. (nuosprendžio įsiteisėjimo diena), teigiant, jog bausmę jis atlieka nuo 2015 m. gegužės 22 d., tačiau šie nuteistojo argumentai nėra pagrįsti. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, minimu nuosprendžiu L. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3, 4 dalimis, subendrinta iš dalies sudedant su 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir iš dalies neatlikta bausme, pridedant dalį neatliktos bausmės (1 metus), paskirtos ankstesniu nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, t. y. skiriant bausmę jau buvo įvertinta atliktos bausmės dalis. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl minimu nuosprendžiu nustatytos aplinkybės, bausmės dydis ir kt. nėra nagrinėjamos bylos apeliacijos dalyku. Kaip matyti iš Liteko sistemoje esančių duomenų, bausmės pradžios skaičiavimo klausimas jau buvo išspręstas 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri vėlgi yra įsiteisėjusi ir nėra šios apeliacijos objektu. Skundžiamu nuosprendžiu, įvertinus neatliktos bausmės dalį, bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. nuo naujo nuosprendžio priėmimo dienos, kuriuo be kita ko, L. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris, remiantis BK 66 straipsniu, yra įskaitomas į bausmės laiką, todėl sutikti su apeliacinio skundo motyvais ir jų pagrindu keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą šioje dalyje, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais, 331 straipsniu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, L. K. paskirtą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nuosprendžiu L. K. paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio priėmimo dienai) – 1 (vienerių) metų 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo iš dalies pridėti šiuo 2019 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu L. K. paskirtos bausmės dalį (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčio pagrindu arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu), t. y. 15 (penkiolika) dienų ir paskirti L. K. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio ir 10 (dešimt) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.