Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Alytuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini) Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. 2018 m. liepos 9 d. apie 8 val. Alytuje, vairuodama kelių transporto priemonę – automobilį „T. C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotą Ž. D. vardu, važiuodama pagrindiniu keliu – Verslo gatve, artėdama link Verslo-Naujosios gatvių sankryžos, ties Naujosios gatvės pažymėtu pastatu Nr. 136, buvo neatidi ir neatsargi, pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157-o ir 158-o punktų reikalavimus: sukdama sankryžoje į kairę, privalėjo duoti kelią prie sankryžos pagrindiniu keliu iš dešinės artėjančiai transporto priemonei – motociklui „K. E.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , vairuojamam E. J., įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio motociklo „K." E., valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui nukentėjusiajam E. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybinių lūžimų, dešinio kelio, blauzdos, čiurnos, pėdos daugybinių žaizdų, dešinės plaštakos žaizdos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Apklausta kaip kaltinamoji, A. D. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2018 m. liepos 9 d., apie 7.50 val. automobiliu „T. C. V.“, kuris priklauso jos vyrui Ž. D., važiavo į darbą. Jai iš Pramonės gatvės reikėjo įvažiuoti į Verslo gatvę prie įmonės UAB „Vitrita“. Tą dieną toje vietoje leistinas greitis buvo 50 km/val. Įvažiavus į Verslo gatvę, jai reikėjo pervažiuoti geležinkelio pervažą ir už tos pervažos už 200-300 metrų yra posūkis į jos darbovietę. Už geležinkelio pervažos ji pavažiavo iki „S. E. L” sargų būdelės, tuomet įjungė laisvą pavarą, kad iš lėto stabdytųsi automobilį (prieš įjungiant laisvą pavarą, jos greitis buvo 30-45 km/val.), laisva pavara nuriedėjo apie 150 metrų ir rodė posūkį, įsitikino, kad jai ir kitiems saugu ir, įjungusi pirmą pavarą, suko į aikštelę. Jos eismo juosta priekyje važiavo krovininis automobilis, paskui šį krovininį automobilį judėjo laisva pavara. Važiavo iki 10 km/h greičiu. Kai įjungė laisvą pavarą, prieš posūkio manevrą sunkvežimis jau buvo prieš ją. Atstumas iki krovininio automobilio buvo toks, kad ji pilnai matė priešpriešinę eismo juostą. Ji lėtai judėjo, visiškai sustojusi prieš keisdama važiavimo kryptį nebuvo, manė, to užteko įsitikinti saugumu, nes matėsi, kad niekas neatvažiuoja, kelyje buvo tuščia. Automobilio nesustabdė prieš sukdama, nes kelyje nebuvo kliūties, nematė tikslo stabdyti. Jos automobiliui sukant į aikštelę, kažkas sušmėžavo prieš akis. Sukantis automobiliui, pajuto smūgį į automobilį. Po smūgio dar pavažiavo kelis metrus, tuomet išlipo iš automobilio pasižiūrėti, kas nutiko, nes iš pradžių nesuprato, kas nutiko. Išlipusi pamatė kažką gulintį ant žemės, nubėgo pažiūrėti, ar viskas gerai, paklausti, kokia situacija. Atvažiavo vyras su statybine mašina-tai buvo liudininkas, kuris liudijo teismo posėdyje. To vyro ji paprašė iškviesti pagalbą, o pati kalbėjo su nukentėjusiuoju, bėgo iki įmonės nukentėjusiajam atnešti gerti ir laukė pagalbos.

Nurodo, kad negali suprasti, kaip viskas atsitiko, nes nukentėjusysis užtikrino, kad jis važiavo leistinu greičiu, o po ekspertizės paaiškėjo, kad galbūt nukentėjusysis viršijo greitį, todėl ji mano, kad eismo įvykis įvyko dėl to, kad jis viršijo greitį, nes jei būtų neviršijęs, ji būtų įvažiavusi į aikštelę ir jie būtų prasilenkę.

Eksperimento metu ji kelis kartus krovininį automobilį perstatinėjo, nes metrais negalėjo pasakyti, kur maždaug buvo tas automobilis, todėl žiūrėjo pagal matomumą, kur automobilį pastatyti.

Ieškinio nepripažįsta, kadangi dėl įvykio, kalta ne tik ji, bet ir motociklininkas. Pripažįsta, kad buvo sugadintas motociklas, o dėl neturtinės žalos pasisako, kad jai neatrodė, kad nukentėjusysis išgyvena, nes kiek matė nukentėjusįjį, jis neatrodė labai pergyvenantis. Nukentėjusysis su ja nenorėjo bendrauti ir apie savo sveikatą jis kalbėti nenorėjo, laukė kažkokio sprendimo.

2018 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuoti išoriniai automobilio „T. C. V.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), sugadinimo požymiai – galinis bamperis, galinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės žibintas ir posūkio žibintas, galinis dešinės pusės ratas. Transporto priemonė yra drausta, draudimas galioja iki 2018 m. rugpjūčio 11 d., techninė apžiūra – iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 32-36).

2018 m. liepos 9 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole fiksuoti išoriniai motociklo „K E.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , sugadinimo požymiai – valstybinis numerio ženklas, visas motociklas. Duomenų apie transporto priemonės draudimą ir techninę apžiūrą nėra (1 t., b. l. 38-42).

Specialistas išvadoje Nr. G 709/2018 (06) nurodo, kad E. J. nustatyta dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybiniai lūžimai, dešinio kelio, blauzdos, čiurnos, pėdos daugybinės žaizdos, dešinės plaštakos žaizda, kas galėjo būti padaryta kietu buku daiktu, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 98-99). Pagal papildomai pateiktus medicininius dokumentus, E. J. sveikatos sutrikdymo mastas nesikeis ir išlieka kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104).

2019 m. vasario 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11-1805 (18) nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V.“ vairuotoja A. B., sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią motociklui „K. E.", važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai ir buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V.“ vairuotojos A. B. veiksmai - sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio motociklui „K.“, važiavusiam per sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai-techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V.“ vairuotoja A. B., duodama kelią motociklui „K. E.", t. y. sankryžoje sukdama į kairę, sustodama ir neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu "K. E.", važiavusiu per šią sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „K. E." vairuotojas E. J., važiuodamas ne didesniu už leistiną (50 km/h) greičiu ir reaguodamas vairuojamos transporto priemonės stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir reagavo važiuodamas 67 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo, nes būtų sustabdęs vairuojamą motociklą, jam neprivažiavus susidūrimo su automobiliu vietos (2 t., b. l. 32-42).

2019 m. balandžio 26 d. matomumo eksperimento protokole fiksuota, kad šis veiksmas buvo atliktas siekiant nustatyti, kokiu atstumu ir kurioje kelio atkarpoje automobilio „T. C. V." vairuotoja gali pamatyti priešpriešais atvažiuojantį motociklą eismo įvykio kelio atkarpoje. Atliekant eksperimentą, dalyvavo įtariamoji A. D., gynėja L. G.. Eksperimentui atlikti buvo naudojamas automobilis „T. C. V.“, motociklas „Y“, vilkikas. A. D. nurodė vietą, kurioje 2018 m. liepos 9 d., jai vairuojant automobilį, priešais ją važiavo ir kurioje apytiksliai vietoje buvo krovininis automobilis. Automobilis „T. C. V.“ paliekamas stovėti jos judėjimo kryptimi Verslo-Naujosios g. sankryžoje, ties įsukimu į Naujoji g. 136, priekinė dalis atsukta į Naująją g., galinė ašis pastatoma lygiagrečiai ties važiuojamosios dalies kraštu, ties sankryža į Verslo-Naujoji g. sankryža, ties Naujosios g. važiuojamosios dalies kraštu. Motociklininkas eismo saugumui užtikrinti naudojo šalme įtaisytas ryšio priemones. Motociklo „Y“ vairuotojui (statistui) ryšio pagalba nurodyta važiuoti Naująja g. bei sukti į Verslo g., toliau Verslo g. link Naujoji-Verslo g. sankryžos, esančios ties 136 pastatu, važiuoti 65~70 km/h greičiu. Automobilyje „T. C. V." už vairo sėdi A. D., gale – jos gynėja L. G.. A. D. pamačius motociklininką ir nurodžius, kad ji mato motociklininką, motociklininkui radijo ryšiu nurodoma mesti maišelį su smėliu su tikslu užfiksuoti vietą, kada pamatomas motociklas ir atstumą iki jo. Statistui davus nurodymą mesti maišelį, maišelis išmestas, maišelis slydo kelio danga, tačiau tiek gynėja L. G., tiek A. D. patvirtino matę vietą, kurioje nukrito maišas. Nuo eismo įvykio vietos nuo automobilio „T. C. V." galinės ašies iki vietos, kur nukritęs smėlio maišelis, išmatuotas atstumas yra 50 m. Tiek A. D., tiek gynėja L. G. parodė vietą, kur nukrito smėlio maišas – ši vieta yra už 4 m nuo sustojusio maišo su smėliu. Nuo šios vietos toliau iki sankryžos, ties Naujoji g. 136 pastato įvažiavimu, matuojamas atstumas, kuris lygiagrečiai sankryžos yra 33 m.

Išanalizavus eksperimento vaizdo medžiagą, matoma, kad smėlio maišas slysta didesnį atstumą, nei vykdomas paskaičiavimas. Vaizdo įraše A. D. motociklininką pilnai pamato ties įvažiavimu į Naujoji g. 136 esantį šalutinį kelią, iki kurio matuotas atstumas yra 54 + 33 m. Bendras atstumas nuo automobilio „T. C. V." galinės ašies iki vietos, kur A. D. pamato motociklininką yra 87 metrų atstumas.

AB „Lietuvos draudimas" pranešime nurodoma, kad žala už nepataisomai sugadintą motociklą „K E.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) , įvertinta 842 eurais (1 t., b. l. 137).

Iš darbingumo lygio nustatymo pažymos DL-1 Nr. 3387 matyti, kad E. J. nustatytas 40 procentų darbingumas nuo 2018 m. gruodžio 27 d. iki 2019 m. gruodžio 26 d. Netektas darbingumas – 60 procentų (1 t., b. l. 86).

Specialisto išvadoje Nr. G 709/2018 (06) nurodyta, kad E. J. nustatyti dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybiniai lūžimai, dešinio kelio, blauzdos, čiurnos, pėdos daugybinės žaizdos galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pėdos, čiurnos, išorinės kulkšnies daugybinių lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( t. 1., b. l. 98-99).

Specialisto išvadose Nr. T-N 1760/2018(01) ir T-N 1759/2018(01) nurodyta, kad tiek E. J., tiek A. D. (B) eismo įvykio metu buvo blaivūs, neapsvaigę nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų (t. 1, b l. 46, 64).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

A. D. veika pagal BK 281 str. 1 d. buvo kvalifikuota tinkamai, ir teisme ištyrus ir patikrinus visus bylos įrodymus, daroma išvada, kad jos kaltė įrodyta.

Įrodyta, kad eismo įvykyje dalyvavo du vairuotojai – A. D., vairavusi automobilį bei E. J., vairavęs motociklą. Jie abu turėjo laikytis atitinkamų KET reikalavimų, ir jiems abiem keliami vienodi KET reikalavimai.

A. D., vairuodama transporto priemonę, dėl neatsargumo pažeidė du kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus: 157-o, kuris nurodo, kad sukdamas į kairę, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, ir 15-o, kuris nurodo, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams, kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą. Kaltinamoji pažeidė šių punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nes važiuodama Verslo gatve pagrindiniu keliu ir link Verslo-Naujosios gatvių sankryžos, ties Naujosios gatvės pažymėtu pastatu Nr. 136 sukdama sankryžoje į kairę, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu iš dešinės artėjančiai nukentėjusiojo E. J. vairuojamai transporto priemonei – motociklui, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir su motociklu susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sužalotas motociklo vairuotojas.

Teisme ekspertas I. G. patvirtino ekspertizės akto išvadas, proceso dalyviams paaiškino momentus, kurie nebuvo aiškūs ar kėlė abejonių: jis nurodė, kad išsireiškimas „motociklas turėjo slystamąjį sąlytį“ reiškia, kad motociklas tiesiog praslydo pro automobilio šoną, blokuojančio smūgio nebuvo. Ekspertas paaiškino ir patvirtino, kad reikalavimas duoti kelią – tai reikalavimas eismo dalyviui sustoti ir nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti važiavimo kryptį arba greitį, tai yra vienareikšmiškas reikalavimas, taigi vairuotoja, duodama kelią, turėjo galimybę išvengti eismo įvykio kilimo, nes ji nebūtų įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą. Kelių eismo taisyklėse numatyta, kad privalu duoti visiems eismo dalyviams, važiuojantiems lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, kaip ir analizuojamoje situacijoje.

Ekspertas patvirtino ekspertizės akte nurodytą išvadą, kad jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, jis turėjo galimybę išvengti susidūrimo. Kelių eismo taisyklės numato, kad jeigu iškilo grėsmė eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas privalo stabdyti vairuojamą transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nagrinėjamu atveju apvažiavimas buvo nepriimtinas, nes automobilis judėjo skersai kelio. Motociklo vairuotojas nesustabdė dėl to, kad važiavo didesniu už leistiną greičiu. Jeigu būtų važiavęs leistinu arba mažesniu greičiu, reaguodamas toje pačioje vietoje, būtų sustabdęs.

Nagrinėjimo teisme metu kilo abejonių dėl motociklo techninės būklės, konkrečiai – jo stabdžių sistemos, nes šis motociklas nebuvo praėjęs techninės apžiūros. Ekspertas nurodė, kad nors motociklas neturėjo techninę apžiūrą patvirtinančio dokumento, tai nereiškia, kad jis techniškai netvarkingas, nes fiksuota, kad motociklas paliko stabdymo pėdsaką, vadinasi, stabdžių sistema buvo veikianti, nes jei ji būtų neveikianti, nebūtų blokuojamas ratas ir neliktų stabdymo pėdsako.

Motociklo vairuotojas privalėjo stabdyti šioje situacijoje, o ne laukti, ar pravažiuos, ar nepravažiuos. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojas prieš važiuojamųjų dalių sankirtą privalo sumažinti transporto priemonės greitį, jį sustabdyti visiškai arba apvažiuoti kliūtį. Galimybę sustabdyti, važiuodamas leistinu greičiu, jis turėjo.

Jeigu automobilio vairuotoja būtų praleidusi atvažiuojantį dideliu greičiu motociklą ir nebūtų stengusi sukti galvodama, kad spės pasukti, įvykis nebūtų įvykęs. Automobilio vairuotoja sudarė kliūtį motociklo judėjimui, o ne motociklo vairuotojas sudarė kliūtį sukančiam į kairę automobiliui. Jeigu automobilis sukdamas būtų praleidęs atvažiuojantį motociklą, nebūtų sudaryta kliūtis eismo judėjimui ir nebūtų sukelta grėsmė eismo saugumui. Važiuodamas 50 km/val. greičiu, reaguodamas toje pačioje vietoje ir stabdydamas motociklas būtų sustojęs prieš kliūtį. Motociklas, tiek važiuodamas leistinu greičiu, tiek važiuodamas 67 km/val. greičiu, būtų turėjęs stabdyti, nes vairuotojas negali važiuoti į kliūtį ir nestabdydamas laukti, kas bus, o gal pravažiuos. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad vairuotojas privalo stabdyti.

Liudytojas M. P. apklausiamas nurodė, kad dėl autoįvykio, jo nuomone, kalta automobilio vairuotoja, kuri, suko į kairę ir nepraleido motociklo, o kadangi prieš ją ta pačia kryptimi važiavo vilkikas, gal ji motociklo nepamatė.

2019 m. vasario 5 d. ekspertizės akte nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V." vairuotoja A. B. (Dambrauskienė) sankryžoje sukdama į kairę, privalėjo duoti kelią motociklui „K. E.", važiuojančiam lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V." vairuotojos A. B. veiksmai- sankryžoje sukdama į kairę, nedavė kelio motociklui „K. E.", važiavusiam per šią sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą, o motociklo „K. E." vairuotojo E. J. veiksmai – važiuodamas apie 67 km/h greičiu, viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to nesustojo iki priešinga kryptimi važiavusio ir į kairę sukusio automobilio „T. C. V.", o važiuodamas ne didesniu už leistiną (50 km/h) greičiu, intensyviai stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, būtų sustojęs iki priešinga kryptimi važiavusio ir į kairę sukusio automobilio „T. C. V." ir tokiu būdu būtų išvengęs susidūrimo juo- techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „T. C. V." vairuotoja A. B., duodama kelią motociklui „K. E.", t. y. sankryžoje sukdama į kairę, sustodama ir neišvažiuodama į priešpriešinio eismo juostą – turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su motociklu „K. E.", važiavusiu per šią sankryžą lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, o motociklo „K. E." vairuotojas E. J., važiuodamas ne didesniu už leistiną 50 km/h) greičiu ir reaguodamas vairuojamos transporto priemonės stabdymui toje pačioje vietoje, kaip ir reagavo važiuojant 67 km/h greičiu- būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „T. C. V.", nes būtų sustabdęs vairuojamą motociklą, jam neprivažiavus susidūrimo su automobiliu

Ekspertas aprašė įvykio eigą: Verslo gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, antra eismo juosta, apie 67 km/h greičiu važiavo motociklas „K. E.", tuo metu jam iš priekio priešinga kryptimi priešpriešinio eismo juosta važiavo ir link jo artėjo automobilis „T. C. V.". Automobilio vairuotoja, sankryžoje sukdama kairėn į Naująją gatvę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir taip sudarė kliūtį jai iš priekio priešinga kryptimi važiuojančio motociklo judėjimui. Motociklas savo dešiniuoju šonu turėjo slystamą sąlytį su automobilio dešiniojo šonu užpakaline dalimi. Transporto priemonių susidūrimas įvyko važiuojamųjų dalių sankirtoje, motociklui judant Verslo gatvės važiuojamosios dalies antra eismo juosta stabdymo režimu ir užpakaliniu ratu esant stabdymo pėdsako pabaigoje, o automobiliui važiuojant Verslo gatve priešinga kryptimi ir sankryžoje sukant į kairę į Naująją gatvę. Po sąlyčio su automobiliu motociklas, nugriuvęs ant kairiojo šono, slydo iš dešinės į kairę įstrižai Verslo gatvės važiuojamosios dalies, kirsdamas priešpriešinio eismo juostą, atsitrenkė į gatvės važiuojamosios dalies bortą ir, slysdamas šalia jo važiuojamosios dalies pakraščiu, sustojo ir liko gulėti ant kairiojo šono padėtyje, kuri užfiksuota 2018 m. liepos 9 d. eismo įvykio plane. Po sąlyčio su motociklu automobilis ir toliau judėjo posūkio į kairę trajektorija, kol vairuotojos buvo sustabdytas ir liko stovėti padėtyje, užfiksuotoje 2018 m. liepos 9 d. eismo įvykio plane.

Tiriant įrodymus teisme, nustatyta (tą patvirtino ir ekspertizės akto išvados), kad nukentėjusysis E. J. važiavo greičiu, viršijančiu maksimalų greitį, leidžiamą toje vietovėje. Taigi ir nukentėjusysis E. J. pažeidė KET punktų reikalavimus, o būtent: 127-o (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus, jos būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūtie, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas); 128-o (atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taigi bylos duomenys rodo, kad tiek A. D., tiek E. J. pažeidė KET reikalavimus. Būtinas BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos objektyvusis požymis-priežastinio ryšio buvimas tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių.

Kai Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių padaryti reikia nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiami KET reikalavimai, būtinąją baudžiamajame įstatyme numatytų neigiamų padarinių kilimo sąlyga turi būti pripažinta tada, kai tokioje pat situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų.

Kaltinamoji A. D. nurodė, kad, sukdama sankryžoje į kairę, nematė pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo, tačiau tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas maksimalų leistiną greitį viršijęs motociklo vairuotojas E. J.. Pagal KET 157-o ir 158-o punktų reikalavimus vairuotojas privalo prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui.

Taigi kaltinamoji A. D., prieš sukdama sankryžoje į kairę, privalėjo įsitikinti tokio savo manevro saugumu, t. y. įsitikinti, kad pagrindiniu keliu iš dešinės nevažiuoja transporto priemonės, kurioms ji galėtų sukliudyti. Kaltinamoji A. D., prieš darydama manevrą, galėjo ir turėjo pareigą numanyti, kad eismo juosta gali artėti transporto priemonės, ji privalėjo visiškai įsitikinti, kad jos manevras bus saugus.

Byloje labai svarbi ta nustatyta aplinkybė, kad kaltinamoji, prieš sukdama į kairę, visiškai nesustojo, nes, kaip pati nurodė, nematė tam būtinumo. Motociklo vairuotojas E. J. taip pat parodė, kad kaltinamoji, jį pamačiusi, pristabdė, bet savo vairuojamo automobilio visiškai nesustabdė, judėjo toliau. Taigi kaltinamoji į sankryžą įvažiavo neįsitikinusi savo manevro saugumu, ji tinkamai neįvertino atstumo iki atvažiuojančio motociklo ir tikėjosi pravažiuoti eismo juostas, tačiau sudarė kliūtį motociklui.

Iš atlikto eksperimento duomenų matyti, kad kaltinamoji A. D. motociklą pamato 87 m atstumu. Akivaizdu, kad šis atstumas yra pakankamas priimti sprendimą ir tinkamai įvertinti situaciją, tačiau nagrinėjamu atveju A. D. priėmė skubotą ir rizikingą sprendimą, rizikavo atlikti posūkį, kol motociklas priartės iki jos automobilio.

Iš bylos duomenų seka, kad kaltinamoji A. D. negalėjo būti įsitikinusi savo manevro saugumu. 2018 m. liepos 9 d. A. D. (B) nurodė, kad prieš ją važiavo sunkiasvoris krovininis automobilis, kas sutrukdė jai matomumą. Taigi A. D. suko į kairę iš esmės gerai nematydama artėjančių transporto priemonių. Tai, kad krovininis automobilis tikrai buvo, patvirtina ir nukentėjusysis E. J., ir liudytojas M. P.. Vėliau gi jau kaltinamoji nurodo (ir atliekant matomumo eksperimentą), kad šis krovininis automobilis matomumui netrukdė. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šis krovininis automobilis ribojo kaltinamajai matomumą, ji savo atliekamo manevro saugumu neįsitikino ir sąmoningai rizikavo, nors galėjo šio manevro padarinius numatyti, bet lengvabūdiškai tikėjosi tų padarinių išvengti.

Eksperto išvadoje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje motociklo „K. E." vairuotojas E. J., važiuodamas ne didesniu už leistiną (50 km/val.) greičiu ir reaguodamas vairuojamos transporto priemonės stabdymui toje pačioje vietoje kaip ir reagavo važiuojant 67 km/val. greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „T. C. V.", nes būtų sustabdęs vairuojamą motociklą, jam neprivažiavus susidūrimo su automobiliu vietos.

Ekspertas patvirtino, kad važiuodamas leistinu 50 km/val. greičiu, motociklą E. J. būtų turėjęs intensyviai stabdyti, todėl motociklo vairuotojas, nestabdydamas ir nesiimdamas KET įtvirtintų reikalaujamų atsargumo priemonių, eismo įvykio nebūtų išvengęs.

Ekspertizės akte fiksuota, kad motociklo greitis buvo ne mažesnis nei 67 km/val., taigi, kaip aukščiau jau ir minėta, ir nukentėjusysis E. J. padarė KET pažeidimą – viršijo maksimalų leidžiamą greitį. Šis pažeidimas techniniu požiūriu sąlygojo neigiamų padarinių kilimą. Taigi jeigu A. D. ir būtų pažeidusi KET, o motociklo vairuotojas būtų pasirinkęs saugų greitį, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir sustabdęs vairuojamą transporto priemonę arba apvažiavęs kliūtį ir išvengęs sužalojimų, o nagrinėjamos bylos atveju nukentėjusysis pažeidė KET ir dėl to jam buvo sukeltas sveikatos sutrikdymas. Tačiau baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už KET pažeidimus, sukėlusius sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui.

Grėsmę eismo saugumui sukėlė ne motociklo vairuotojas E. J., o kaltinamoji A. D., taigi motociklininko veiksmai – motociklo stabdymas, kai automobilis judėjo skersai kelio – buvo būtini, kadangi jei automobilis būtų neišvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nebūtų atsiradę kliūties ir E. J. nebūtų būtinybės stabdyti motociklo. Motociklo vairuotojo E. J. veiksmai – motociklo stabdymas, susidūrimas su kelią jam užtvėrusiu A. D. vairuojamu automobiliu – buvo nulemti ne jo paties padaryto, o automobilio vairuotojos padaryto KET pažeidimo.

Taigi A. D. veiksmai – važiuodama Verslo gatve pagrindiniu keliu ir sukdama sankryžoje į kairę, nedavė kelio prie sankryžos pagrindiniu keliu iš dešinės artėjančiai nukentėjusiojo E. J. vairuojamai transporto priemonei – motociklui, įvažiavo į priešingos krypties eismo juostą – sudarė kliūtį ir sukėlė tiesioginę grėsmę, pavojų kitiems eismo dalyviams. Šie jos veiksmai ir sąlygojo eismo įvykio kilimą ir būtent šie jos veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis. Nors ir nukentėjusysis E. J., viršydamas nustatytą greitį, pažeidė KET reikalavimus, tačiau jo padaryti pažeidimai buvo ne tokie svarbūs ir jie nebuvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiomis pavojingomis pasekmėmis-tiesioginė grėsmė atsirado nuo A. D. veiksmų. Taigi būtent jos veiksmai – KET pažeidimas-tiesiogiai sąlygojo eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. J. sveikata.

Vadovaujantis išdėstytu, įrodyta, kad A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusysis E. J. byloje pareiškė 11 555 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 10 000 Eur-dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nuostata, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1d.). Nukentėjusiojo E. J. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamosios A. D. veiksmais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nereglamentuoja, kas turi įrodinėti civilinį ieškinį, bet šio kodekso 113 str. 2 d. numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 178 str. nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas. Taigi nukentėjusysis turi įrodyti, kuo grindžia savo reikalavimus ir kodėl būtent tokia pinigų suma jie vertina savo patirtą neturtinę žalą.

Nukentėjusysis E. J. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jis kentė fizinį skausmą, ilgą laiką gydėsi, patyrė dvasinius išgyvenimus. Be to, dėl ilgą laiką buvo nedarbingas, jis negali dirbti vairuotoju, neteko 60 proc. darbingumo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nurodė bendro pobūdžio teiginius-kad patyrė stresą, išgyvenimus, skausmą. Akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, jo gyvenimo kokybė kurį laiką buvo suprastėjusi, tačiau nukentėjusiojo nurodyta 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, todėl ieškinys tenkinamas iš dalies. Neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 10 000 Eur, jis turi teisę padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, tačiau apsprendžiant žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą, bendrą teismų praktiką. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad nukentėjusysis E. J. taip pat atsakingas už atsiradusias neigiamas pasekmes jo sveikatai. Nusikalstamos veikos pasekmės nebuvo sunkios, nes nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaltinamosios A. D. veiksmai buvo netyčiniai, neatsargūs.

Vadovaujantis išdėstytu, įvertinus įstatymo numatytus kriterijus ir bylos aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad labiausiai teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus atitinkanti suma, kuri užtikrintų teisingą piniginį atlygį už padarytą skriaudą bei pusiausvyrą tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių, nukentėjusiojo E. J. patirtą neturtinę žalą įvertinant 2000 Eur.

Turtinės žalos atlyginimui nukentėjusysis prašo atlyginti 79,6 Eur – medikamentai kojos žaizdai gydyti; 333,77 Eur-pirkto kuro talonai, nes kuras buvo pirktas važinėti pas gydytojus, į vaistines, pas policijos pareigūnus, advokatus; 9 600 Eur-negautas atlyginimas nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 9 d. po 800 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius; 842 Eur – sugadintas motociklas; 1000 Eur – advokatės atstovavimo išlaidos.

Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo pateiktos advokato atstovavimo išlaidos-tai ne jo patirta turtinė žala, o proceso išlaidos. Byloje pateikti kvitai ( t. 3, b. l. 3), kad nukentėjusysis E. J. turėjo 1000 Eur jį atstovavusios advokatės darbui apmokėti. Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškomos jam iš kaltinamosios A. D., o ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmetamas.

Eismo įvykio metu kaltinamosios A. D. vairuota transporto priemonė buvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (toliau-Draudimas) AB „Lietuvos draudimas“. Draudimo bendrovė paskaičiavo draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą motociklą – 842 Eur. Šis suma yra įrodyta, todėl ieškinys šioje dalyje turi būti tenkinamas ir ši suma išieškoma iš draudimo bendrovės.

Nukentėjusiojo išlaidos 79,6 Eur – išlaidos medikamentams ir išlaidos kuro pirkimui – 333,77 Eur, 9 600 Eur – negautas atlyginimas nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 9 d. po 800 Eur kas mėnesį atskaičius mokesčius-tenkinamos iš dalies. Draudimo bendrovės specialistė yra paskaičiavusi (t. 3, b. l. 113-115), kad nukentėjusiojo patirtos išlaidos pagrįstos medicininiais dokumentais, yra: kurui – 122,59 Eur, išlaidos gydymui – 78,91 Eur, negautos pajamos – 3816,99 Eur. Specialistė nurodė, kad išlaidos vaistams 46,51 Eur ir kelionės išlaidos 291,74 Eur (viso – 1038,25 Eur) negali būti atlyginamos, nes šios išlaidos nepagrįstos medicininiais dokumentais ir nesusiję su eismo įvykiu.

Taigi nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas, iš draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ jam išieškant 78,91 Eur už vaistus, 122, 59 Eur – už kurą, 3816,99 Eur – negautas pajamas ir 842 Eur – motociklo vertę, viso 4860,49 Eur, likusioje dalyje šis ieškinys atmetamas.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajai A. D., būtina atsižvelgti į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei į BK 61 str. numatytas aplinkybes. Kaltinamoji A. D. nusikalto ir yra teismo teisiama pirmą kartą. Jos padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie nesunkių (BK 11 str.). A. D. padaryta nusikalstama veika nėra tyčinė, o yra neatsargi, susijusi su kelių eismo taisyklių pažeidimu. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra. Ji yra jauno amžiaus, augina mažametį vaiką, dirba ir darbdavio apibūdinama gerai. Byloje nėra kitų kaltinamąją neigiamai charakterizuojančių duomenų. Kaltinamajai A. D. skiriama lengviausia už jos nusikalstamą veiką numatyta bausmė – bauda.

Kadangi kaltinamoji A. D. padarė neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, byloje nėra ją neigiamai charakterizuojančių duomenų, jai BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neskiriama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nubausti ją 55 MGL, tai yra 2 750 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Išaiškinti nuteistajai A. D., jog teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bankas AB „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti A. D. paskirtą kardomąją priemonę –rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš AB „Lietuvos draudimas“: neturtinės žalos atlyginimui 2000 Eur (du tūkstančius eurų), civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies 4860,49 Eur sumai, likusioje dalyje šį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. D. nukentėjusiajam E. J. 1000 Eur jo advokatės atstovavimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.