Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas A.Virbalas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00956-2011-7

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. M., A. O. bei I. D. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. O. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

I. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

BK 63 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalini sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė I. D. paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, t.y. jis, neturėdamas tam leidimo, laikė savo automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno Vilniaus mieste 50 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 16.42 val., kai prie Justiniškių g. 144c, Vilniuje, automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos minėto automobilio apžiūros metu minėtus šovinius rado ir paėmė, t.y. I. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat I. D. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas ir didelį kiekį narkotinių medžiagų, jas platino, o N. M. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, bei platino, t.y. I. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., 2011-10-04 apie 15.00 val. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ne mažiau kaip 4,551 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,136 g narkotinės medžiagos – metadono ir 13,418 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį – 4,041 g narkotinės medžiagos – heroino 2011-10-04 laikė savo automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną šiuo automobiliu gabeno iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, Vilniaus mieste iki 16.42 val., kai prie Justiniškių g. 144c, Vilniuje, automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Kitą dalį – 2,992 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-10-04 laikė su savimi ir gabeno iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, Vilniaus mieste, iki 17.50 val., kai Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos jo asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent – 0,104 g narkotinės medžiagos – metadono laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 29-34, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 20.20 val., kai šią narkotinę medžiagą kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3,957 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,032 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,130 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 18.30 val., kai šias narkotines ir psichotropinę medžiagas kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį – 5,674 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,38 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 apie 16.00 val., kai Vilniuje, Rinktinės g. 31-30, perdavė N. M., nurodydamas šias medžiagas nuvežti pirkėjams, po ko N. M., turėdamas tikslą platinti, tą pačią dieną laikė 5,674 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,38 g narkotinės medžiagos – heroino automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno Vilniaus mieste iki 16.40 val., kai Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, t.y. I. D. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o N. M. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Be to, I. D. buvo kaltinamas tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo, laikė, gabeno bei platino narkotinę medžiagą, t.y. jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ne mažiau kaip 0,152 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2011-08-03 01.00 val. ir neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, 2011-08-03 šią narkotinę medžiagą gabeno Vilniaus mieste bei tą pačią dieną, apie 01.00 val. Vilniuje, prie Taikos g. 44 namo, 0,152 g narkotinės medžiagos – heroino pardavė į skolą už 200 Lt A. O., t.y. I. D. buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

A. O. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdama tikslą jas platinti, bei platino, t.y., neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – heroiną, kurios kiekis 0,152 g, ir laikė ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 26 – 19, Vilniuje, nuo 2011-08-03 01.00 val. iki 2011-08-03, kai apie 10.15 val. dalį narkotinės medžiagos – 0,012 g heroino (duomenys neskelbtini) g. 26-o namo laiptinėje Vilniuje už 50 litų pardavė E. B. ir O. L., kitą dalį – narkotinės medžiagos – 0,029 g heroino gabeno su savimi nuo (duomenys neskelbtini) g. 26 namo iki (duomenys neskelbtini) g. 22 namo 2011-08-03 laikotarpiu nuo 10.15 val. iki apie 11.26 val., kai prie Taikos g. 22-o namo Vilniuje už 50 litų pardavė A. M., o likusią dalį narkotinės medžiagos – 0,111 g. heroino laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini)g. 26 – 19, Vilniuje, iki 2011-08-03 14.05 val., kai bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – heroino, t.y. A. O. nuteista už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų N. M. ir A. O. apeliaciniai skundai atmestini, I. D. ir jo gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Pagal Konstituciją, jos 109 straipsnį, konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus, teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos tikrosios inkriminuojamos veikos aplinkybės. Teismas įgalintas nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, net jei, prokuroro ar kitų nagrinėjimo teisme dalyvių tvirtinimu, šios aplinkybės yra kitokios, taip pat ir tais atvejais, kai teismo nustatomos inkriminuojamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nurodytų kaltinime. Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos, kad bylos sprendimą, taigi ir teisingumo įgyvendinimą, lemtų ne teismo, teisėjų reikšmingų duomenų (įrodymų) įvertinimas, bet nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonė. Kita vertus, minėti teismo įgaliojimai nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes turi būti įgyvendinami užtikrinant konstitucinę teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą ir kitus konstitucinius tinkamo teisinio proceso principus (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-36/2010).

Dėl nuteistojo N. M. apeliacinio skundo argumentų

Dėl nuteistojo prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad N. M. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad yra viena N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis – praeityje teistas du kartus, tarp jų ir už nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, padarė naują nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), pagrįstai paskyrė jam realią laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu prilygsta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistosios A. O. apeliacinio skundo argumentų

Dėl apeliantės prašymo pakeisti jai realią laisvės atėmimo bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, paskiriant jai priverstinį gydymą nuo narkotikų, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytas tik laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Kadangi A. O., būdama tris kartus teista, turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naują sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.), jos atžvilgiu nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 55 str. ir 75 str. nuostatų. Nagrinėjamo A. O. apeliacinio skundo kontekste, taip pat pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad A. O. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jos atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jai švelnesnę, kitos rūšies bausmę. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. O. bausmę, pagrįstai vadovavosi LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Paskirta A. O. bausmė savo dydžiu prilygsta Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies minimumui, yra aiškiai ne per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl nuteistojo I. D. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinio skundo argumentų.

Dėl I. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d.

Nors I. D. ir jo gynėjas teigia, kad nėra I. D. tyčios disponuoti jo automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastais rastais šaudmenimis, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: automobilio „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (t.1, b.l. 113-14), specialisto išvada Nr. 140-(6488)-IS1-6387 (t.2, b.l. 55-56), nuteistojo I. D. bei liudytojų A. A. ir D. S. teisiamajame posėdyje duotais parodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nurodytos BK 253 str. 1 d. uždraustos veikos yra alternatyvios, todėl pakanka padaryti nors vieną iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad I. D., veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, neturėdamas tam leidimo, laikė savo automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno Vilniaus mieste 50 vnt. 9 mm kalibro LUGER (9x19 mm) šovinių, laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 16.42 val., kai prie Justiniškių g. 144c, Vilniuje, automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus g. 37, Vilniuje, 2011-10-04, 17.07-17.47 val., atliktos minėto automobilio apžiūros metu (t.1, b.l. 113-114) minėtus šovinius rado ir paėmė.

Šią aplinkybę patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-11-08 specialisto išvada Nr. 140-(6488)-IS1-6387, kurioje nurodyta, kad duomenimis tirti pateikti 50 vnt. 9 mm kalibro (9x19 mm) šoviniai yra LUGER šaudmenys ir tinkami šaudyti (t. 2, b. l. 55-56).

Apklaustas teisiamajame posėdyje I. D. parodė, kad minėtus šovinius jis gavo iš D. S., už tai, kad pastarajai davė amfetamino, norėjo šovinius nuvežti į policiją, tačiau pamiršo.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja D. S. parodė, kad I. D. pažįsta, jie gyvena viename rajone. A. A. yra jos sugyventinis, jie gyvena kartu 11 metų, jis dirba policijoje budėtoju. Ji yra vartojusi narkotikus, dabar nevartoja, už narkotines medžiagas šovinių niekam nėra davusi. Jos manymu, I. D. pasakė, kad ji davė jam šovinius už narkotikus, nes žinojo, kad jos sugyventinis dirba policijoje. Jos sugyventinis namuose neturėjo nei ginklo, nei šovinių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. A. parodė, kad N. M. pažįsta iš matymo. Narkotikų jis, t. y. A. A. yra ragavęs iš smalsumo. Iš N. M. narkotikų nėra pirkęs. Ginklo jis neturi ir niekada neturėjo. Jam buvo priskirtas tarnybinis ginklas. Jis niekada niekam nėra davęs šovinių ir jie niekada nėra dingę. Apie D. S. narkotikus ir šovinių dalinimą jis nežino.

Dėl I. D. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas šiame epizode I. D. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 2 d. atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad I. D. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. M., 2011-10-04 apie 15.00 val. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, įgijo ne mažiau kaip 4,551 g narkotinės medžiagos – heroino, 0,136 g narkotinės medžiagos – metadono ir 13,418 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurių dalį – 4,041 g narkotinės medžiagos – heroino 2011-10-04 laikė savo automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną šiuo automobiliu gabeno iš buto Vilniuje, Rinktinės g. 31-30, Vilniaus mieste iki 16.42 val., kai prie Justiniškių g. 144c, Vilniuje, automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą. Kitą dalį – 2,992 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-10-04 laikė su savimi ir gabeno iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, Vilniaus mieste, iki 17.50 val., kai Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos jo asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent – 0,104 g narkotinės medžiagos – metadono laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 29-34, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 20.20 val., kai šią narkotinę medžiagą kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3,957 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,032 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,130 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 18.30 val., kai šias narkotines ir psichotropinę medžiagas kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai. Likusią dalį – 5,674 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,38 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 apie 16.00 val., kai Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, perdavė N. M., nurodydamas šias medžiagas nuvežti pirkėjams, po ko N. M., turėdamas tikslą platinti, tą pačią dieną laikė 5,674 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,38 g narkotinės medžiagos – heroino automobilyje „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir gabeno Vilniaus mieste iki 16.40 val., kai Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos automobilio „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, šias narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Nors I. D. savo kaltę šiame epizode pripažino tik iš dalies ir nesutinka su jam inkriminuotu 4,041 g narkotinės medžiagos – heroino – 2011-10-04 laikymu jo naudojamame automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną šiuo automobiliu 4,041 g narkotinės medžiagos – heroino – gabenimu iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, Vilniaus mieste iki 16.42 val., kai prie Justiniškių g. 144c, Vilniuje, automobilyje „Volvo S40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė šią narkotinę medžiagą, I. D. kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: iš dalies paties nuteistojo I. D. parodymais, automobilio Volvo S40 v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu (t. 1, b.l. 113-114), specialisto išvada Nr. 140-(6410)-IS1-5900 (t 2, b.l. 142-143), apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. V., G. M., A. N. parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Pažymėtina, jog I. D. neneigia, kad 5,674 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,38 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 apie 16.00 val., kai Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, perdavė N. M., nurodydamas šias medžiagas nuvežti pirkėjams. Taip pat neneigia, kad dalį – 2,992 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino 2011-10-04 laikė su savimi ir gabeno iš buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, Vilniaus mieste, iki 17.50 val., kai Vilniaus g. 37, Vilniuje, atliktos jo asmens kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent – 0,104 g narkotinės medžiagos – metadono laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 29-34, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 20.20 val., kai šią narkotinę medžiagą kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai, 3,957 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,032 g narkotinės medžiagos – metadono ir 0,130 g narkotinės medžiagos – heroino laikė savo nuomojamame bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. 31-30, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laiko iki 2011-10-04 18.30 val., kai šias narkotines ir psichotropinę medžiagas kratos metu minėtame bute rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Iš 2011-10-04 automobilio Volvo S40 v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad ant priekinio keleivio kilimėlio guli maišelis, kuriame, be apžiūros protokole nurodytų daiktų, taip pat rastas plastikinės žarnos fragmentas su milteliais viduje, žarna apsukta lipnia juosta ir įdėta į tris prezervatyvus (t.1, b.l. 113-114).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-10-17 specialisto išvadoje Nr. 140-(6410)-IS1-5900 nurodyta I. D. naudojamame automobilyje Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini) 2011-10-04 kratos metu rasta 4,041 g narkotinės medžiagos – heroino (t. 2, b. l.42-43).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr.V-239 patvirtintų „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ I sąrašo 12 punkte nurodyta: narkotinės medžiagos – heroino – didelis kiekis yra tuomet, kai viršija 2 g.

Nuteistojo I. D. gynėjo advokato S.Lileikio prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikus dalinį įrodymų tyrimą, taip pat buvo apklausti liudytojai V. V., G. M. ir A. N..

Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme V. V. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK ONTV 3 skyriuje vyresniuoju tyrėju. Patvirtino, kad automobilio Volvo S40, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo turinys atitinka tikrovę, viskas užfiksuota teisingai. Praėjus tiek laiko jam sunku prisiminti, kokiu būdu buvo nustatyta, kad žarnos fragmento viduje yra milteliai, paprastai nustatoma pagal spalvą, taip pat pagal tai ar žarna lankstosi, ar kieta, galėjo būti, kad jie patys prapjovė ir pažiūrėjo kas viduje, galimai išėmė iš prezervatyvų ir nusiuntė tyrimui be jų.

Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme G. M. parodė, kad tuo metu, kai vyko tyrimas jis dirbo Vilniaus aps. VPK NKS ir toje byloje atliko daug veiksmų, galimai ir slaptą sekimą (t.4, b.l. 62-64). Galėjo būti, kad jis tik surašė protokolą pagal tam tikros tarnybos pateiktus suvestinės duomenis. Protokolas yra registruotas ir gali būti surašytas net po pusmečio. Tą pačią dieną protokolą niekada nerašo. Suvestinėje fiksuojama, kas nustatyta sekimo metu. Jeigu I. D. sekimo metu kokie asmenys būtų perdavę tam tikrus daiktus (maišelius, tašes ir pan.), tai būtų užfiksuota suvestinėje.

Apklaustas liudytoju apeliacinės instancijos teisme A. N. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK ONTV 1 skyriuje vyriausiuoju tyrėju, tuo metu, tai buvo 3 skyrius. Jam teko dalyvauti I. D. sulaikyme. Prisimena, kad automobilyje buvo rasti kažkokie milteliai, šoviniai, dabar visko tiksliai neprisimena, tai nurodyta apžiūros protokole. Prisimena, kad milteliai buvo žarnelėje ar vamzdelyje. Kas ardė žarnelę, kad patikrinti jos turinį, ar pilnai išardė, ar tik dalį, negali tiksliai pasakyti. Paprastai tokiais atvejais daiktas supakuojamas į paketą ir atiduodamas tyrimui.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog I. D. argumentai, kad jam skambino telefonu iš kalėjimo, kas tiksliai, nežino, tik žino, kad pravardė „Arklys“, jo nėra matęs, pasakė, kad prieis žmogus, jis (I. D.) paims maišelį, kas jame, nesakė, kad ten galėjo būti narkotikai, nesuprato, jo tiesiog prašė nuvežti ir perduoti paketą, jis turėjo paketą perduoti Pašilaičiuose, kam, nežino, prie jo turėjo prieiti žmogus, yra vertintini, kaip nuteistojo gynybinė versija, siekiant išvengti griežtesnės atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys, kad šią versiją nuteistasis pateikė tik po to, kai teisiamajame posėdyje buvo apklausti visi liudytojai, taip pat pažymėtina, jog I. D. negalėjo apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškinti, kokiu būdu šiame maišelyje taip pat atsidūrė ir jam priklausantys daiktai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad I. D. buvo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta provokacijos sąvoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija 2009 metų kovo 5 dienos nutartyje Nr. 2A-P-2/2009 nurodė, jog pagal 2002 m. birželio 20 d. redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą Nr. IX - 965 6 straipsnio 5 dalį provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 27 d. nutartyje Nr. 2K-52/2001 nustatyta, kad provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikalstamą veiką, turint tikslą vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.

Plenarinė sesija, atsižvelgdama į 2000 m. gegužės 8 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, ypač Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 5 d. sprendimą Ramanauskas prieš Lietuvą (Ramanauskas v. Lithuania, no 74420/01, judgment of 5 February 2008), konstatavo, kad nustatant provokaciją turėtų būti ne vien tik atsižvelgiama į NVIEM dalyvių veikimo būdą modelio realizavimo metu (t. y. į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką). Provokavimo faktas nustatytinas iš visų bylos aplinkybių, įskaitant ir aplinkybes, nesusijusias su NVIEM dalyvių veikla, visumos, kurioje reikšminga yra tai, ar buvo pakankamas pagrindas įtarti asmenį iki modelio taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti, kai tokio rengimosi jis buvo nenutraukęs. Provokavimas konstatuotinas tada, kai iš aplinkybių visumos galima daryti išvadą, kad atitinkama veika nebūtų buvusi atlikta be NVIEM dalyvių įsikišimo. Kokiais vertinimo kriterijais ir taisyklėmis vadovaujamasi sprendžiant leistinų tyrimo veiksmų atribojimo nuo provokacijos klausimą, yra apibendrinta ir išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje Nr. 2A-P-6/2008. Papildant minėtoje nutartyje nurodytus atvejus, leidžiančius atskirti leistinus tyrimo veiksmus nuo provokacijos, pažymėtina, kad atkreiptinas dėmesys į tai, ar buvo duomenų, kad asmuo, kuriam taikytas NVIEM, anksčiau yra padaręs analogiškų nusikalstamų veikų, ir į tai, kokio dydžio materialinis skatinimas buvo taikytas, kad nusikalstama veika būtų tęsiama.

Taigi, šiuo konkrečiu atveju I. D. atžvilgiu NVIEM nebuvo taikytas, ir nėra nustatyta jokių provokuojančių policijos pareigūnų veiksmų I. D. atžvilgiu. Taip pat nėra nustatyta, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti I. D., ar kitokiu būdu jam pakenkti. Šioje byloje taikytos procesinės prievartos priemonės: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas (BPK 154 str.) bei slaptas sekimas (BPK 160 str.) buvo taikomos nepažeidžiant įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad I. D. buvo provokuojamas padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, atmestini kaip niekuo nepagrįsti.

Dėl kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (2011-08-03 pardavimo A. O. ne mažiau kaip 0,152 g. heroino nusikalstamos veikos epizodas)

Dėl šios nusikalstamos veikos epizodo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. D. savo kaltę neigė.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad A. O. ne mažiau kaip 0,152 g heroino įgijo būtent iš I. D., todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir I. D. dėl šio nusikalstamos veikos epizodo išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiame epizode netyrė visų galimų versijų ir I. D. kaltę grindė tik turinčios priklausomybę nuo narkotikų nuteistosios A. O. prieštaringais parodymais. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja, A. O. parodė, kad Marina parūpindavo jai heroiną, kurį, kaip ji vėliau suprato, pastarajai parūpindavo I. D.. Narkotikus vartojo tiek pati, tiek Marinos nurodymu perduodavo narkomanams, kurie jai truputį nupildavo heroino. Ne visus už narkotikus gautus pinigus perduodavo Marinai, todėl, pastarajai atsisakius per ją platinti narkotikus, susidarė skola – 830 litų. Vėliau jai paskambinusi Marina pasakė, kad skolą reikės atidirbti – už parduotą gramą heroino atnešti po 300 Lt, kam konkrečiai turės atiduoti pinigus, nepasakė. Nuo to laiko ji narkotikus pradėjo pardavinėti pati. Dažniausiai heroiną gaudavo iš N. M. – per dieną 2-3 kartus dviejų-trijų mėnesių laikotarpyje. Iš I. D. heroiną ėmė tik 2-3 kartus, bet ne iš eilės. Paskutinį kartą iš I. D. ji gavo heroino 2011-08-03 apie 1.00 val.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje A. O. parodė, kad tą kiekį heroino, kurį pas ją rado policijos pareigūnai, jai už 200 Lt davė I. D.. Su I. D. ir N. M. ji susitikinėjo dėl heroino. Bendrauti su I. D. pradėjo po to, kai įsiskolino Marinai. Jai paskambino I. D. ir pasakė, kad dėl heroino paskambins jo draugas Nerijus. Kad padengti skolą turėjo už gramą heroino sumokėti ne 200 Lt, o 300 Lt. Kiek kartų taip buvo, nepamena, gal 8 kartus. Kai gražino skolą, vėl gaudavo narkotikų. Taigi, be A. O. parodymų (tame tarpe ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo), jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji 0,152 g narkotinės medžiagos – heroino – už 200 Lt 2011-08-03, apie 1.00 val., Vilniuje, prie Taikos g. 44 namo, įgijo būtent I. D., byloje nėra, juo labiau, pačios nuteistosios teigimu, heroinu ją aprūpindavo iš pradžių Marina, vėliau – Nerijus, o iš I. D. heroiną pirkusi iš viso tik du tris kartus ir tai ne iš eilės. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A. O. parodė, kad heroiną įgydavo iš Marinos savo vartojimui ir platinimui, pinigus atiduodavo Marinai. Kai susidarė skola, jai skambino I. D., kad surinktų tą sumą ir atiduotų M. J..

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju I. D. parodė, kad M. J. prekiavo heroinu. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimą teisėją, I. D. parodė, jog heroino jis neplatino, visą heroiną, kurį gaudavo iš „Kyslo“ perduodavo Marinai, nes pastaroji buvo Slavos „Ryžo“ mergina, kuria jis turėjo materialiai pasirūpinti po to, kai Slava „Ryžas“ sėdo į kalėjimą, o jis užėmė jo vietą. Sužinojęs, kad M. J. vartoja narkotikus, heroino tiekimą jai nutraukė ir pavedė užsiimti naujų platintojų paieška (t. 7, b.l. 90, 100).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklausta M. J. parodė, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų niekada neplatino, narkologinėje įskaitoje neįrašyta, nuo priklausomybės nesigydė, narkotinių medžiagų niekada nevartojusi, yra bandžiusi vartoti amfetaminą. Su I. D. susipažino 2011 metų pavasarį per savo vaikiną V. K., kuris netrukus buvo nuteistas. Gyveno iš socialinės pašalpos už mažametį vaiką. Jos vaikinas V. K. buvo nupirkęs automobilį Audi 100, kurį įregistravo jos vardu, kartais ji paprašydavo I. D., kad jis nuvežtų ją šiuo automobiliu, kur reikia, tuo tikslu buvo davusi jam šio automobilio registracijos pažymėjimą. Kad I. D. ir N. M. užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu, ji nežinojo (t.2, b.l. 83-84). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje M. J. apklausta nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, advokato S.Lileikio prašymu dalinai atnaujinus įrodymų tyrimą, M. J., apklausta liudytoja, parodė, kad A. O. pažįsta seniai, su ja mokėsi vienoje mokykloje, I. D. pažįsta kokius trejus metus, su juo supažindino jos draugas Viačeslavas. Narkotikų nevartoja, gal prieš kokius 4-5 metus yra vartojusi amfetaminą diskotekoje, bet tai nesusiję nei su I. D., nei su N. M., nei su A. O.. Heroino niekam nėra realizavusi, jokių pinigų iš A. O. nėra gavusi. A. O. buvo skolinga ne jai asmeniškai, o jos draugui V. K., kuris leido, kad skola būtų gražinta jai (M. J.). Tikslios sumos nežino, bet ne daugiau 500 Lt. Apie tai, kad jai primintų apie skolą yra prašiusi ne tik I. D., bet ir kitų pažįstamų. Jokių pinigų iš A. O. nėra gavusi, kodėl pastaroji ją apkalba, nežino (t. 9, b.l. 57-58).

Taigi šiuo konkrečiu atveju neginčijamų įrodymų, patvirtinančių I. D. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymo, šiame epizode nėra. Esantys akivaizdūs prieštaravimai tarp A. O., I. D. ir M. J. nebuvo pašalinti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nebuvo imtasi veiksmų, kad jie būtų pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Nesant galimybės jų pašalinti apeliacinės instancijos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendis keistinas: I. D. dėl šio nusikalstamos veikos epizodo išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., padarymą I. D. buvo nuteistas 2 metams ir 6 mėnesiams, subendrinus jam paskirtas bausmes, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams. Išteisinus I. D. pagal BK 260 str. 1 d., paskirta I. D. galutinė subendrinta bausmė mažintina nuo 9 metų iki 8 metų ir 6 mėnesių.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

nuteistųjų A. O. ir N. M. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje I. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. (pardavimo A. O. ne mažiau kaip 0,152 g. heroino nusikalstamos veikos epizodas), ir I. D. išteisinti pagal BK 260 str. 1 d., kadangi neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Sumažinti šiuo nuosprendžiu paskirtą I. D. galutinę subendrintą bausmę nuo 9 metų iki 8 metų ir 6 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-12 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.