- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-17
- Bylos Nr.
- ATP-539-134/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02624-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-539-134/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02624-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 79.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. gruodžio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu A. A. taikant ATPK 30¹ str. nuostatas nubaustas už ATPK 159¹ str. 5 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą 1800 Lt bauda.
A. A. nubaustas už tai, kad jis, savavališkai, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ir parengto statybos projekto nuo 2013 metų atlieka gyvenamojo namo (kategorija – neypatingas, paskirtis – gyvenamoji, vieno buto pastatai), esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, rekonstravimo darbus. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 28 dalį ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą, taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą 159¹ str. 5 d., administracinės nuobaudos neskirti.
Apeliantas mano, kad teismo nutarimas keistinas dėl padarytų išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms, dėl ko jam paskirta per griežta administracinė nuobauda.
Apeliantas nurodo, kad neginčija savo kaltės, padaryto pažeidimo kvalifikavimo bei su įvykdytu pažeidimu susijusių faktinių bylos aplinkybių, tačiau mano, kad teismas turėjo pagrindą jam administracinės nuobaudos netaikyti visiškai.
Apeliantas tvirtina, kad teismas visiškai nesprendė administracinės nuobaudos netaikymo galimybės, nors konstatavo, kad yra visos sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, t.y., jog jis neteistas, niekada nebuvo baustas už tokios pat rūšies administracinį teisės pažeidimą, nėra linkęs daryti administracinius teisės pažeidimus, gailisi įvykdęs tokį teisės pažeidimą ir pergyvena dėl pasekmių. Teismas nurodė, kad rekonstruojamas namas yra senos statybos ir reikalavo skubaus remonto, kad bendrasavininkų sutikimas dėl namo rekonstravimo darbų yra gautas, (duomenys neskelbtini) metais buvo gautas leidimas namo rekonstrukcijai, tačiau vis vien skyrė jam 1800 Lt dydžio baudą, kuri yra didelė. Apeliantas nurodo, kad jo gaunamas darbo užmokestis tesiekia 648 litus. Teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad jis, apeliantas, nepateikė duomenų, jog jo rekonstravimo darbų apimtis būtų didelė. Nurodo, kad jis paaiškino teismui, ką patvirtina ir savavališkos statybos aktas, jog yra remontuojami namo pamatai, šiltinamos namo sienos bei keičiamas stogas. Todėl, teigia, yra akivaizdu, kad rekonstravimo darbų apimtis ir kaina yra tikrai didžiulė, atsižvelgiant į statybinių medžiagų kainą ir atliekamų darbų mąstą. Kadangi darbus atlieka pats, todėl pateikti sąmatos dėl jų atlikimo kainos neturi galimybės.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti, ar šiuo atveju yra galimybė pasiekti ATPK 20 str. įtvirtintus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus jam administracinės nuobaudos neskiriant visai, įvertinti jo asmenybę bei padaryto pažeidimo pavojingumą visuomenei, ko, teigia, teismas nevertino visiškai, taip pat teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus.
Apeliantas teigia, kad teismas nevertino to fakto, kad jis pripažino padaręs pažeidimą, gailisi ir nevengia atsakomybės. Teismas turėjo atsižvelgti į jo požiūrį dėl padaryto nusižengimo, jį charakterizuojančią medžiagą. Savo kaltę jis pilnai pripažino ir dėl to, kad įvykdė nurodytą teisės pažeidimą, gailisi, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirbs, tačiau jo darbo užmokestis yra minimalus. Nurodo, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., yra (duomenys neskelbtini) metų statybos ir nuosavybės teise priklauso jo motinai. Namas yra labai senas, todėl reikalavo neatidėliotino remonto, t. y. jis ketino gyvenamąjį namą apšildyti, pakeisti stogo dangą bei pakelti pamatą, kuris buvo susmegęs dėl senumo. Jokių griovimo, naujų pertvarų statymo ar papildomų statinių pristatymo darbų atlikti neketino. Todėl buvo įsitikinęs, kad neatlieka jokios namo renovacijos, o tiesiog daro gyvenamojo namo remontą, kurio darymui įstatymas nereikalauja nei projektinės dokumentacijos, nei leidimo tokiems statybos darbams atlikti. Be to, nurodo, kad siekdamas įsitikinti, kad nepažeis jokių įstatymų reikalavimų, dėl numatomų vykdyti darbų teiravosi Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistų, kurie jį patikino, kad jo ketinami atlikti statybos darbai nėra gyvenamojo namo renovacijos darbai, tai yra namo remontas. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybės, jis 2013 metų pavasarį pradėjo gyvenamojo namo remonto darbus, t. y. pakėlė namo pamatą, pradėjo šildyti namo sienas, ko pasėkoje pakito ir namo fasadas bei pradėjo keisti stogo konstrukciją. Tik atvykus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros poskyrio specialistui apžiūrėti statybvietės, pastarajam surašius Savavališkos statybos aktą bei pasikonsultavus su teisininkais suprato, kad įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 159¹ str. 5 d., t. y. vykdė savavališką namo renovaciją.
Apeliantas pažymi, kad jis nurodė teismui, jog administracinio teisės pažeidimo įvykdyti neturėjo jokios tyčios, jį padarė per savo neapdairumą ir neišmanymą, kadangi buvo įsitikinęs, kad vykdo namo remonto darbus. Remontuojamas gyvenamasis namas yra Panevėžio miesto ribose, todėl suprantama, kad jokiais būdais nebūtų pradėjęs namo renovacijos darbų neturėdamas tam statybą leidžiančių dokumentų, jeigu būtų žinojęs ir supratęs, kad jie yra reikalingi. Nurodo, kad jo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas nesukėlė pavojaus žmonių sveikatai ar gyvybei, nebuvo padarytos jokios žalos ar materialinių nuostolių kitų asmenų atžvilgiu, o nuobaudos skyrimo tikslai jau yra pasiekti. Be to, apeliantas nurodo, kad 1800 litų dydžio baudos sumokėti iš karto neturi jokios galimybės, jam paskirta bet kokio dydžio piniginė bauda iš esmės pablogintų jo materialinę padėtį ir apsunkintų jo artimųjų gyvenimą, kadangi gauna tik 648 litų dydžio darbo užmokestį. Apibendrindamas nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino jo požiūrį į padarytą teisės pažeidimą, asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, dėl ko netinkamai individualizavo jam skirtiną administracinę nuobaudą, nes ji yra neproporcinga jo asmenybės pavojingumui, aiškiai per griežta ir todėl neteisinga. Teigia, kad skundžiamas teismo nutarimas turėtų būti keičiamas ir jam administracinė nuobauda turėtų būti neskiriama.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos – prašo A. A. skundo netenkinti, nes jam skirta nuobauda individualizuota tinkamai.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliantas skundžiamu nutarimu nubaustas už savavališkus namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, rekonstravimo darbus.
Šalies argumentai
Apeliantas neginčija padaryto teisės pažeidimo faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos, tačiau nurodo, kad skiriant nuobaudą ji nebuvo tinkamai individualizuota. Jis skunde nurodo, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nuostatomis buvo pagrindas jam administracinės nuobaudos neskirti, tačiau teismas tinkamai neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, to nepadarė.
ATPK 159¹ str. 5 d. numato, kad neypatingo statinio savavališkas rekonstravimas užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų.
Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pažeidėjo asmenybę ir padaryto pažeidimo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 2 d.), padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad byloje taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos ir A. A. skirtina administracinė nuobauda, mažesnė nei numatyta ATPK 159¹ str. 5 d. sankcijoje - 1800 Lt.
Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas, skirdamas nuobaudą neįvertino aplinkybės, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir gailisi, kad rekonstruojamas namas yra senos statybos, reikalingas remonto, į tai, kad dėl namo rekonstravimo buvo gautas bendrasavininkų sutikimas, kad (duomenys neskelbtini) m. buvo gautas leidimas namo rekonstrukcijai, t.y. skunde iš esmės nurodo tas pačias aplinkybes, kurias jis išdėstė pirmosios instancijos teismui. Iš nutarimo turinio matyti, kad skirdamas nuobaudą teismas jo prisipažinimą pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į kitas, skunde nurodytas aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę – A. A. neteistas, nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio teisės pažeidimus, o taip pat jo turtinę padėtį. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad jis buvo įsitikinęs, kad neatlieka jokios namo renovacijos, o tiesiog daro gyvenamojo namo remontą, jis nurodė ir pirmos instancijos teismui. Apylinkės teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, taikė jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir skyrė jam žymiai mažesnę nuobaudą - baudą nei ATPK 159¹ str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali bauda. Apelianto skunde nurodoma aplinkybė, kad jis gauna mažas pajamas, nėra pagrindas neskirti jam administracinės nuobaudos. Apeliantas skunde nenurodė naujų, papildomų aplinkybių į kurias pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą neatsižvelgė, be to, apelianto savavališkai rekonstruojamas statinys yra kultūros paveldo vietovėje (b.l. 9), todėl esant tokioms pačioms aplinkybėms neskirti jokios nuobaudos nėra pagrindo.
Administracinė nuobauda skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Apygardos teismas įvertinęs aptartus duomenis, konstatuoja, kad A. A. paskirta nuobauda - 1800 Lt dydžio bauda atitinka nusižengimo pavojingumą, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra per griežta.
Esant tokioms aplinkybėms, tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.