Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Erikai Grigišienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęsi, UAB "(duomenys neskelbtini) ", direktorius, teistas: 1) 2010-04-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2011-10-07 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį - 2 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2016 m. birželio 23 d. apie 20 val. prie Baltijos pr. 35 namo Klaipėdos mieste, konflikto metu apspjovė savo sutuoktinę S. D., delnikauliu smogė jai į dešinės ausies sritį, nuo ko ji galvos kairiąja puse atsitrenkė į tuo metu ant rankų laikomos dukters galvą, ko pasekoje S. D. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis T. D. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad sutinka, jog pasielgė tikrai netinkamai, dėl to gailisi. Nesutinka su kaltinimo aplinkybėmis, kad sudavė kumščiu. Apklausos metu nukentėjusiosios atsiprašė. Neginčija fakto, kad tai įvyko. Trenkė į pakaušio sritį delnu, būdamas išprovokuotas. Vyksta ilgos daugiau, kaip metai, skausmingos skyrybos. Mano, kad nei iš vienos, nei iš kitos pusės negali būti naudojami kažkokie smurto veiksmai. Tas sudavimas buvo po dviejų D. smūgių jam į veidą. Tai įvyko automatiškai, iš pykčio, kadangi visą dieną sutuoktinė jį vadino išsigimėliu ir iškrypėliu. Tą dieną buvo su vaiku pagal teismo spendimą jam paskirtu laiku. S. D. puikiai žinojo, kad jo laikas buvo 12-19 val. Jis vaiką pristatė laiku, tačiau jos nebuvo namuose ir ji nesistengė laiku grįžti. Jis su vaiku pralaukė beveik dvi valandas prie laiptinės. Diena buvo karšta, 36 laipsniai karščio. Vaikas darėsi neramus, jis taip pat. Telefoniniai pokalbiai, SMS susirašinėjimai, vartojami necenzūriniai žodžiai, išprovokavo tai, kad perduodamas vaiką, pasielgė netinkamai - spjovė S. D. į veidą, pasakydamas, kad tai yra už „išsigimėlį“ ir „iškrypėlį“. Tada S. D. sudavė jam du kartus į veidą ir jis automatiškai su delnu mostelėjo jai į pakaušį, ko pasekoje ji atsitrenkė į vaiko galvelę ir atsirado mėlynė. Paties smūgio neneigia, tačiau nebuvo suduota kumščiu. Dėl S. D. smūgių jis nesikreipė į policiją. Per tą skyrybų procesą S. D. jam trenkė apie 20-30 kartų. Yra vyras, nebėga rašyti pareiškimo. Pasielgė netinkamai, nusirito iki jos lygio, tai buvo pirmas kartas ir dėl to labai gailisi. Jo veiksmai pasekmių jokių nesukėlė. Vaizdo įrašas nėra nuoseklus. Jis yra sudėliotas taip, kaip patogu S. D.. Ji moka naudotis mobiliuoju telefonu ir mobiliuoju įrašu, kaip galima tarpais ištrinti, kaip galima sudėlioti. Ekspertizės dėl to nebuvo daroma. Tame vaizdo įraše matyti, kaip jis du kartus bėga nuo jos pasilenkdamas. Tame įraše yra aiškiai girdėti, į galvą smūgio garsas toks „plekšt“. Tai vienareikšmiškai negalėjo būti suduota kumščiu, ji viską pagražino, pamelavo. Ji jam sudavė į veidą, akies, nosies sritį. Įvykio vietoje nebuvo pareigūnų. Apklausos metu, minėjo gavęs smūgių. Sudavė S. D. kairės rankos delnu į dešinę pusę. Vaikas buvo kairėje pusėje, ant kairės rankos. Vaikas pradėjo verkti, nes mama su savo galva atsitrenkė į dukros galvytę. Susipažinęs su bylos medžiaga sužinojo, kad atsitrenkė skruostikauliu.

Nukentėjusioji S. D. parodė, kad tą dieną, kai Tomas turėjo perduoti jai vaiką, ji jam apie 18 val. parašė žinutę, kad gali nespėti grįžti. Buvo išvakarės Joninių, buvo sutrumpinta darbo diena, dirbo iki 16 val. Pasinaudodama proga, kad vaiko nėra namuose, išvažiavo dviračiu prie jūros. Neapskaičiavo laiko, kad gali nespėti grįžti iki 19 val. Parašė žinutę, kad prieš veždamas vaiką jai pasiskambintų. T. D. visą laiką vaiką parveža nepasiskambinęs - jam neįdomu, ji yra ar ne. Ji žmogiškai jį perspėjo, kad gali vėluoti. Vėlavo ir tas jį labai įsiutino. Kartu gyvenant, T. D. buvo be proto pavydus, dėl ko jų santuoka pagrinde ir iširo. T. D. labai pavydėjo, o tai gimdė nepagarbą ir smurtą. Jam tas jos vėlavimas nepatiko ir jis ją iškoneveikė necenzūriniais žodžiais. Yra ir pokalbių įrašai ir SMS žinutės. Grįžo apie 20 val. Kaip T. D. teigė, kad laukė dvi valandas, tikrai taip nebuvo. Jis palaukė gal 15-20 min. prie jos namų. Grįžo, užsinešė dviratį į viršų. Iš T. D. žinučių ir pokalbių jautė, kad T. D. yra įsiutęs, todėl filmavo. Nežino ar jis matė, jog ji filmuoja. Filmuodama tikėjosi, kad jį tai suvaldys. Kaip minėjo už „išsigimėlį“ trinktelėjo. Ji nesudavė jam smūgių, gal tai buvo tik jos gynyba. Gal ji ten ranka ir mojavo, tačiau vienoje rankoje laikė vaiką, kitoje automobilio raktelius. Gal tikėdamasi jo smūgio ir atstūmė, bet jam nesutrenkė. Kai gavo smūgį, mergaitė buvo jai ant rankų. Jis jai įdavė vaiką, spjovė ir trenkė. T. D. sudavė delnakauliu ir pataikė jai į ausies sritį. Kai atsitrenkė į vaiko galvą, buvo padaryti sužalojimai - guzas. Dėl neturtinės žalos teigia, kad patyrė stresą ir dėl savęs ir dėl vaiko buvo išsigandusi. Mergaitei irgi skaudėjo. Jai pačiai buvo akis mėlyna. Dirba su klientais, todėl patyrė didelį diskomfortą, teko atšaukti sutarčių sudarinėjimą su klientais, nes tikrai neatrodė reprezentatyviai. Ji dirba biuro administratore, personalo vadybininke. Jos gaunamo atlyginimo jai su dukra sąlyginai pakanka. Šis pareiškimas nėra piniginis interesas, jei ši suma nebus priteista, tikrai nenusimins. Yra suinteresuota, kad šis žmogus būtų nubaustas už savo veiksmus, kad nors kartą pasimokytų.

Iš S. D. pareiškimo matyti, kad ji kreipėsi į Klaipėdos AVPK Klaipėods miesto PK dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 1, 6-8).

Iš 2016-06-24 priėmimo-skubios pagalbos skyriaus gydytojo traumatologo-ortopedo paciento apžiūros, tyrimo ir gydymo lapo matyti, kad S. D. kreipėsi dėl L. D. sukelto galvos skausmo (b. l. 9).

2016-08-01 akistatos protokolu nustatyta, kad savo parodymus T. D. patvirtino akistatos metu su S. D. (b.l. 44-45)

Specialisto išvadoje Nr. G 1190/2016 nurodyta, kad S. D. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe. Sužalojimas įgautas bukos traumos pasekoje paveikus šią veido sritį kietu buku daiktu- sumušant, atsitrenkiant. S. D. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l.48).

Iš visumos surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad T. D. kaltę pripažino iš dalies, t.y. jis neneigia spjovęs nukentėjusiajai į veidą ir sudavęs kartą į skruostikaulį, tačiau sudavė ne kumščiu, o delnu. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad kaltinamasis spjovė jai į veidą, tačiau sudavė ne kumščiu, o delnikauliu. Atsižvelgiant į nustatytą faktinę aplinkybę, kaltinamojo akto dalis, kurioje nurodyta, kad „<...kumščiu smogė jai į dešinės ausies sritį...>, taisytina, nurodant „<...delnikauliu smogė jai į dešinės ausies sritį...>. Specialisto išvadoje S. D. nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairės akies vokų išoriniame kampe bei sužalojimo padarymo laikas atitinka tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo nurodytą smūgio sudavimo lokalizaciją bei laiką, todėl konstatuotina, kad tarp kaltinamojo T. D. veiksmų ir S. D. padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl tokia kaltinamojo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Atsižvelgiama į veikos pavojingumo laipsnį - padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, taip pat į tai, kad smurtas buvo pavartotas mažamečio vaiko akivaizdoje, į tai, kad tuo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo įtemptas etapas, nes vyko skyrybų procesas, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę - praeityje buvo teistas, bausmę atlikęs, tačiau šią nusikalstamą veiką padarė, turėdamas neišnykusį teistumą, dirba. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. D. paskyrus BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 48 str. 1 d., 6 d. 1 p., 72² str.).

T. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji S. D. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama priteisti iš T. D. 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų turėjo nepatogumų darbe, nes tenka bendrauti su žmonėmis, dvasinį sukrėtimą, jautėsi pažeminta, patyrė didelių pergyvenimų dėl dukters Lėjos emocinės būsenos, baiminasi, kad T. D. smurtauti gali dar kartą.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnį, asmuo, patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikaltimo pasekmės. Kaltininko turtinė padėtis negali būti prioritetas mažinant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-209/2010 nutartis).

Byloje nustatyta, kad dėl T. D. pavartoto fizinio smurto nukentėjusiajai S. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad be patirto fizinio skausmo, S. D. patyrė baimę, pažeminimą, savisaugos jausmo netekimą, nepatogumus tiek darbe, tiek važinėdama į policijos bei medicinos įstaigas, tačiau byloje nenustatyta, jog S. D. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nukentėjusiosios ateities investicijomis arba liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais jos socialiniais santykiais, gerove, taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad konfliktas įvyko skyrybų proceso metu, kai abi šalys jautė įtampą, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiosios ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiosios reikalavimas mažintinas iki 300 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 str., str.,

nusprendė:

T. D. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu bei dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

T. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiosios S. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. D. 300 Eur S. D. neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.