- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-966-880/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00670-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ „Turto bankas“, K. G., V. G., M. G., D. G.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, K. G., V. G., M. G., D. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio M. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties pareiškėja V. G., faktiniu valdymu priėmė sutuoktinio M. G. palikimą. Ji nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėja kartu su sutuoktiniu 1982 m. pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, 1992 m. sumokėjo už M. G. Širvintų rajono Jauniūnų apylinkės viršaičio potvarkiu paskirtą žemės sklypą (namų valdą), šiame name sutuoktiniai kartu gyveno santuokos metu iki M. G. mirties. Santuokos metu pastatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys pastatai dar nebuvo įteisinti, nors jame nuolat gyveno sutuoktiniai, o sutuoktiniui mirus liko gyventi pareiškėja. Po sutuoktinio mirties pareiškėja pradėjo viena valdyti ir prižiūrėti jos ir sutuoktinio turtą, ėmėsi veiksmų įteisinti sutuoktinių būstą: užsisakė kadastrinius matavimus, buvo suformuota kadastrinė byla ir 2008 m. įteisinti minėti pastatai. Nuo to laiko VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų sistemoje atsirado 2008 m. lapkričio 24 d. įrašas, kad nuo šios dienos minėtas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam, t. y. užfiksuota, kad M. G. priklauso 1/2 gyvenamojo namo, su 1/2 dalimi ūkio pastato, su 1/2 dalimi ūkio pastato, su 1/2 dalimi ūkio pastato, su 1/2 dalimi ūkio pastato, su 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių), esantis (duomenys neskelbtini). Kita minėtų pastatų 1/2 dalis priklauso pareiškėjai. Mirus sutuoktiniui pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau faktiniu valdymu pradėjo valdyti ir prižiūrėti visą nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją bei vandenį. Valdydama savo nekilnojamojo turto 1/2 dalį ir sutuoktinio paliktą nekilnojamojo turto 1/2 dalį, pareiškėja toliau nuolat gyvena gyvenamajame name, deklaruoja ten savo gyvenamąją vietą. Sutuoktiniui mirus pareiškėja prižiūri visą namą, o esant reikalui atlikti sunkius fizinius darbus arba pastatų remontą: prašo sūnus arba samdo darbuotojus, taip pat dirba žemę prie namų ir pastatų, prižiūri gyvenamojo namo kieme esančius daržą, sodą, uogakrūmius, nuolat šienauja žolę prie namų ir statinių, taigi rūpinasi ne tik savo nekilnojamojo turto dalimi, bet visu nekilnojamuoju turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. G., V. G. atsiliepimuose sutiko su pareiškėjos pareiškimu, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo M. G. palikimo perėjimą valstybei. Pasitvirtinus pareiškime nurodytoms aplinkybėms, suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja V. G. ir M. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos sutuoktinis M. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamasis turtas: 1/2 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 1/2 dalimi kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Kita minėtų pastatų 1/2 dalis priklauso pareiškėjai. Šį turtą pareiškėja ir jos sutuoktinis įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po M. G. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėja nurodo, kad nors ji į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po sutuoktinio mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).
Nagrinėjamu atveju, po M. G. mirties jo sutuoktinė pareiškėja V. G. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau ji rūpinosi po M. G. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėja po sutuoktinio mirties toliau gyvena paveldimame name, deklaruoja jame savo gyvenamąją vietą, naudojasi juo visu, jį tvarko, remontuoja ir moka mokesčius už elektrą bei vandenį. Taip pat pareiškėja dirba žemę prie namų ir pastatų, prižiūri gyvenamojo namo kieme esančius daržą, sodą, uogakrūmius, nuolat šienauja žolę prie namų ir statinių.
CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po sutuoktinio M. G. mirties jo turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjai gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo sutuoktinė V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai V. G. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.