- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-19
- Bylos Nr.
- 2S-2408-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- S. P.
- Kategorijos
- 3.3.1.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta įtraukti pareiškėją S. P. į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, kuriam bylos procese yra suteiktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusas, kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2013 m. gruodžio 19 d. sutartį dėl tinklų statybos negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė įtraukti pareiškėją į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Be to, kaip nurodyta šios nutarties rezoliucinėje dalyje, atsisakė priimti pareiškėjo reiškiamą ieškinį. Motyvai, kuriais grįstas toks atsisakymas, yra tie, jog pareiškėjas nepateikė prašymo įtraukti jį į procesą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais ir nepareiškė savarankiško reikalavimo. Pareiškėjas nenurodo, kokias savo pažeistas teises gina, ieškiniu reikšdamas tapatų ieškovės pareikštam reikalavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, būtų perteklinis procesinis veiksmas, kuris nepagrįstai užvilkintų bylos procesą.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi, pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Nutrauktinas apeliacinis procesas, pradėtas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.
Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (Civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
Apeliantas, įvardijęs save trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, kreipėsi į teismą, prašydamas, kaip nurodyta jo pateiktame procesiniame dokumente, pavadintame ieškiniu, pripažinti 2013 m. gruodžio 19 d. sutartį dėl tinklų statybos negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, nors pateiktąjį procesinį dokumentą pavadino ieškiniu, gana aiškiai leido suprasti, jog jis siekia įstoti į pradėtos bylos procesą ir šios bylos procese pareikšti materialinį subjektinį reikalavimą. Apelianto materialinis subjektinis reikalavimas, nors jis (pagal dalyką) ir tapatus ieškovės pareikštam reikalavimui, yra grindžiamas netapačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Kitaip tariant, skiriasi ieškovės ir apelianto materialinių subjektinių reikalavimų faktiniai pagrindai. Be to, toks reikalavimas pareikštas kito asmens. Todėl apelianto materialinis subjektinis reikalavimas Civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 1 dalies prasme yra savarankiškas reikalavimas dėl ginčo dalyko.
Apelianto procesinis dokumentas, nepaisant jo pavadinimo, kvalifikuotinas prašymu įtraukti jį į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Todėl konstatuotina, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismo atsisakė įtraukti apeliantą į bylos procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Civilinio proceso kodekso 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu. Teisė į apeliaciją yra apribota, bet tokia teismo nutartis neužkerta asmeniui, siekusiam įgyti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, statusą, kelio kitaip apsiginti galimai pažeistas materialines subjektines teises. Toks asmuo gali bendrąja procesine tvarka, pareikšdamas ieškinį ir šiuo procesiniu veiksmu inicijuodamas kitos civilinės bylos procesą, siekti galimai pažeistų materialinių subjektinių teisių teisminės gynybos.
Apibendrinus išdėstytus argumentus, teismo nutarčiai dėl atsisakymo įtraukti trečiąjį asmenį su savarankiškais reikalavimais esant neskundžiamai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nutraukia šį apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą (Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 ir 338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal S. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties.