Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Violeta Balčiūnienė Baudž. byla Nr. 1A–114-174/2008 Procesinio sprendimo kategorija:1.1.4.4.4, 1.2.19.4, 2.4.6.4.2. (S)

2008 m. kovo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendžio, kuriuo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas dėl nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 24 str. 3 d., 228 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išteisintas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkas - vykdytojas, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, būtent: 2003 m. vasarą, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriuje inspektoriumi, Klaipėdos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, susitikimų metu su UAB „Baltfela“ komercijos direktoriumi G. A., palenktas pastarojo prašymais bei prisidengus draugiškais santykiais, teikė pagal tarnybos pobūdį žinomą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus – darbo laiką bei išsidėstymą keliuose ir suprasdamas, kad tuo bus sudaromos sąlygos išvengti UAB „Baltfela“ priklausančių transporto priemonių patikrinimų dėl gabenamo pernelyg didelio svorio krovinius, neturint specialaus nustatytos formos leidimo ir su tuo susijusių išmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą – „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti“ bei išvengti atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 straipsnyje. Be to, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimus – „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“; 9 punkto reikalavimus „nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“. Be to, pažeidė Inspekcijos viršininko 2002-11-21 įsakymu Nr. 353 patvirtintos Klaipėdos skyriaus inspektoriaus (specialisto)(3) pareigybės aprašymo, su kuria jis 2003-02-10 pasirašytinai supažindintas, 12 punkto reikalavimus „kontroliuoti keleivinį ir krovininį kelių transportą keliuose ir pasienio kontrolės postuose“. Nuo 2004-03-22 iki 2004-05-20 tarnybos Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje Klaipėdos skyriuje metu, savo mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai bendraudamas su G. A. jo mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsiųsdamas pastarajam 41 trumpąją SMS žinutę, teikė pagal tarnybos pobūdį žinomą G. A. pageidaujamą tarnybinę informaciją, ir taip piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos – Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos prestižą, diskreditavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, tuo padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei ir jos interesams.

G. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkas – kurstytojas, palenkdamas valstybės tarnautoją, dėl to didelę žalą patyrė valstybė, būtent: 2003 m. vasarą būdamas UAB „Baltfela“ komercijos direktoriumi, siekdamas išvengti UAB „Baltfela“ priklausančių transporto priemonių patikrinimų dėl gabenamo pernelyg didelio svorio krovinius, neturint specialaus nustatytos formos leidimo ir su tuo susijusių išmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą, „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti“ bei išvengti atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 145 straipsnyje. 2003 m. vasarą Klaipėdos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitikimų su valstybės tarnautoju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus inspektoriumi E. S. metu, prašymais bei prisidengdamas draugiškais santykiais suformavo jo – E. S. – nusikalstamą nuostatą piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, teikiant pagal tarnybos pobūdį žinomą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei išsidėstymą keliuose, suprasdamas, kad tokiu būdu palenkė jį – E. S. – piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, sukeliant didelę žalą valstybei. Dėl šių priežasčių, jis – E. S. – nuo 2004-03-22 iki 2004-05-20 tarnybos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriuje metu, tiesiogiai bendraudamas savo mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) su G. A. jo mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) bei išsiųsdamas pastarajam 41 trumpąją SMS žinutę, teikė pagal tarnybos pobūdį žinomą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei išsidėstymą keliuose, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimus „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“. Taip pat 9 punkto reikalavimus „nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“. Be to, pažeidė Inspekcijos viršininko 2002-11-21 įsakymu Nr. 353 patvirtintus Klaipėdos skyriaus inspektoriaus(specialisto)(3) pareigybės aprašymą, su kuriuo jis 2003-02-10 pasirašytinai supažindintas – 12 punkto reikalavimus „kontroliuoti keleivinį ir krovininį kelių transportą keliuose ir pasienio kontrolės postuose“. Taip G. A., palenkęs E. S. akivaizdžiai demonstruoti savo nuostatą nesilaikyti norminių aktų nustatytos valstybės tarnyboje tvarkos, sumenkino valstybės institucijos – Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos prestižą, diskreditavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos inspektoriaus kaip valstybės tarnautojo vardą, tuo padarydamas didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei ir jos interesams.

Apeliaciniame skunde vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 24 str. 3 d., 228 str. 1 d. ir nuteisti 100 MGL dydžio bauda;

G. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nuteisti 100 MGL dydžio bauda.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktų bei ištirtų įrodymų ir neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad kaltinimas E. S. ir G. A. remiasi vien tik SMS žinučių išklotinėse užfiksuotu jų turiniu. Kaltinimas E. S. ir G. A. grindžiamas ir jų pačių duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jie abu prisipažino, kad G. A. prašymu E. S. teikdavo tarnybinę informaciją apie Kelių inspekcijos kontrolės postų išsidėstymą kelyje. Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnai, apklausti kaip liudytojai, parodė, kad inspekcijos pareigūnų darbo grafikai buvo sudaromi, tačiau nebuvo nurodomos tikslios darbo vietos. Šias vietas nustatinėdavo kiekvienos savaitės pirmadienį, tačiau tai nebūdavo dokumentuojama. Tarnybos metu inspekcijos pareigūnai žinojo apie vienas kito konkrečią buvimo vietą. Tai įrodo, kad E. S. tarnybos metu žinojo ir kitų dirbančių ekipažų buvimo vietas. SMS žinučių turinys atskleidžia, kad bendravimas tarp E. S. ir G. A. buvo susijęs ir su informacijos apie postų buvimo vietas perdavimą. SMS žinučių išklotinėmis yra nustatyta, kad dažniausiai G. A. klausdavo apie kontrolės postų buvimo vietas, o E. S. atsakinėdavo. Tačiau buvo ir tokių atvejų, kai E. S. savo iniciatyva perduodavo informaciją G. A.. Be to, tokio bendravimo pobūdį ir tikslą patvirtina ir G. A. telefoninių pokalbių išklotinės, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad bendraujama buvo išskirtinai siekiant, kad G. A. žinotų informaciją apie esamus inspekcijos kontrolės postus. Todėl darytina išvada, kad bendravimą turint tikslą G. A. teikti informaciją apie inspekcijos kelių postų išsidėstymą įrodo ne tik SMS žinučių turinys, bet ir pagrindžia liudytojų parodymai bei telefoninių pokalbių pasiklausymo metu surinkti duomenys. Ta aplinkybė, kad keletas SMS žinučių iš E. S. telefono buvo išsiųstos ne jo budėjimo metu, negali būti įrodymas, kad visas tarpusavio bendravimas buvo išskirtinai asmeninio pobūdžio. Kad E. S. susirašinėjimui bei pokalbiams su G. A. naudojosi asmeniniu, o ne tarnybiniu mobiliojo ryšio telefonu, taip pat nėra pagrindas pripažinti jų bendravimą kaip asmeninio pobūdžio. E. S., kaip valstybės tarnautojo, statusas nėra siejamas vien tik su jo budėjimo laikotarpiu, nurodytu grafike. E. S. ir nebūdamas tiesiogiai poste neturėjo teisės perdavinėti informacijos apie kontrolės postų buvimo vietą. Tai, kad jis šiems tikslams naudojosi asmeniniu telefonu, negali būti pripažinta kaip aplinkybė, daranti bendravimo pobūdį asmeniniu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuota, kad „...negalima laikyti, jog E. S. veiksmai, pranešant, kur stovi pareigūnai, ir G. A. veiksmai - siekiant sužinoti, kur stovi kontrolės postai, padarė didelės žalos valstybei ar sumenkino valstybinės kelių transporto inspekcijos prestižą.“ Šis teismo nuosprendyje išdėstytas teiginys leidžia suprasti, jog teismas vis dėlto pripažįsta, kad bendravimas tarp E. S. ir G. A. buvo ir jis buvo nukreiptas į informacijos apie kontrolės postų buvimo vietą. Tačiau tai konstatuodamas teismas nurodo, kad šie veiksmai nepadarė didelės žalos valstybės interesams ir nesumenkino Valstybinės kelių transporto inspekcijos prestižo. Didelė žala valstybei bei jos interesams yra vertinamojo pobūdžio kriterijus. Pirmiausiai reikia nustatyti, ar asmuo pažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimus ir ar šie pažeidimai padarė didelę žalą valstybei.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuoja, kad E. S. nepažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimo „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, 9 punkto reikalavimo „nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“. Ši teismo nuosprendyje išdėstyta išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms – kaip anksčiau minėta, yra surinkta pakankamai įrodymų, kad G. A. ir E. S. SMS žinutėmis ir telefoniniais pokalbiais bendravo, siekiant gauti ir suteikti informaciją apie inspekcijos kontrolės postų buvimo vietą. Ši E. S. veika yra akivaizdžiai priešinga Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus nuostatams, jos uždaviniams. E. S. suteikdamas minėto pobūdžio informaciją G. A., padėjo UAB „Baltfela“ vairuotojams išvengti tiek patikrinimo, tiek galimos administracinės nuobaudos. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad pažeisti ne tik Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 punktų reikalavimai, tačiau ir E. S. pareiginių nuostatų 12 punkto reikalavimai. G. A., būdamas UAB „Baltfela“ komercijos direktoriumi, pats inicijavo tokio pobūdžio bendravimą su E. S., įkalbinėjimais palenkė jį daryti nusikalstamą veiką, todėl pripažintinas kurstytoju. Didelė žala valstybei šiuo konkrečiu atveju pasireiškia tuo, kad E. S., būdamas valstybės tarnautoju, palenktas G. A. prašymais bei prisidengdamas asmeniniais draugiškais santykiais, tyčia, šiurkščiai pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, jam teikė su tarnyba susijusią informaciją, kad UAB „Baltfela“ vairuotojai nebūtų tikrinami ir taip išvengtų galimos administracinės atsakomybės ir šiais savo tyčiniais veiksmais siekė, kad UAB „Baltfela“ nereikėtų mokėti įmokų į valstybės biudžetą. Be to, nuolat pranešinėdamas apie kontrolės postų buvimo vietą, E. S. sąmoningai trikdė kitų inspekcijos pareigūnų darbą, apsunkino visos inspekcijos veiklą. E. S. bei G. A. veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie tęsėsi ilgą laiko tarpą ir buvo nutraukti ne jų pačių iniciatyva, o tik kitų teisėsaugos institucijų iniciatyva. Todėl šiais veiksmais E. S. ir G. A. siekė padaryti ir padarė didelę žalą valstybei, sumenkino valstybinės institucijos – Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos – prestižą, diskreditavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą.

Atsikirtime į apeliacinį skundą išteisintasis G. A. nurodo, kad apeliantas, skųsdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujasi vien tik svarstymais, samprotavimais, prielaidomis, nepateikdamas jokių teisinių argumentų apie nusikaltimo įvykį, sudėtį, įrodymų analizės bei tinkamumo dėl aplinkybių, kodėl atsisakė šioje byloje ankstesnių sunkesnių įtarimų. Apelianto teiginiai prieštarauja byloje išnagrinėtų ir teismo įvertintų įrodymų visumai. Nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamieji E. S. ir G. A. kaltais neprisipažino, jų bendravimas telefonais ir SMS žinutėmis buvo buitinio pobūdžio, jokių žinių, susijusių su tarnybinių funkcijų vykdymu, perduodama nebuvo. Nėra užfiksuota žinučių ar pokalbių teksto bei turinio, kurie leistų spręsti apie nusikaltimo padarymą. Kelių kontrolės postai vieši, mobilūs. Aiškindamasis šias aplinkybes teismas apklausė liudytojus D. B., R. V., S. M., V. P., M. B., E. P., G. S., Č. Š., R. B., E. B., P. P., R. D., A. Š., G. G., kurie patvirtino, kad kontrolės postai buvo vieši, krovinį (miško medieną) jie kraudavo ir veždavo patys, nei iš E. S., nei iš G. A. jokios informacijos apie kelių kontrolę jie neprašydavo ir negaudavo, nes tai buvo nereikalinga. E. S. savo pareigas atliko tinkamai, svarstytas ir baustas nebuvo, o priešingai, tarnyboje buvo skatintas. Apylinkės teismas detaliai aiškinosi E. S. darbo grafikus, sutapimus su krovinių vežimu, SMS žinučių datomis, žinučių turinį, tekstą bei telefoninius pokalbius, kitus įrodymus, tačiau kaltės įrodymų nerasta. Nėra įrodymų ir apie tai, kad E. S. pažeidė Valstybės tarnybos įstatymą ar pareiginius nuostatus, kad dėl jo veiksmų sutriko posto darbas ar buvo padaryta žala. Teismas reikalavo ikiteisminio tyrimo institucijų ir kaltintojo pateikti teismui procesinius dokumentus dėl ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo (LR BPK 154 str.) teisėtumo, tačiau tokie procesiniai dokumentai apelianto nepateikti ir jų byloje nėra. Todėl teismas neturi teisinio pagrindo SMS žinučių ir pokalbių pripažinti įrodymais, nes žinutės ir pokalbiai neidentifikuoti, jų tekstas ir turinys įrodomosios reikšmės neturi ir yra niekiniai. Byloje nėra įrodymų apie UAB „Baltfela“ dirbusio G. A. pareigines funkcijas ir jo suinteresuotumą pravažiuoti automašinomis su sunkesniu kroviniu. Nėra įrodytas ryšys apie E. S. budėjimo, SMS žinučių, pokalbių su G. A. ir UAB „Baltfela“ krovinių pristatymo laiko sutapimą bei svorį į AB „Pajūrio mediena“. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad E. S. kaip nors darė įtaką kontrolės posto darbui, netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

BK 230 str. išaiškinta sąvoka, kokie asmenys yra valstybės tarnautojai ir kokie asmenys prilyginami valstybės tarnautojui. Tvirtina, kad byloje nėra duomenų apie G. A. tarnybines funkcijas UAB „Baltfela“, apie jo dalyvavimą medienos pakrovime, apie medienos svorį, pervežimo aplinkybes bei maršrutą, kontaktavimą su E. S. dėl maršruto ar laiko pakeitimo transportuojant medieną. Nėra duomenų, ar sutampa UAB „Baltfela“ medienos gabenimo laikas su E. S. budėjimo grafiku. Nėra duomenų apie G. A. administracinius įgaliojimus, ar turėjo teisę ir ar veikė įstaigos vardu, ar teikė kokias nors viešas paslaugas, todėl negali būti prilygintas valstybės tarnautojui. E. S., nors ir dirbo valstybės tarnyboje, tačiau jis kontrolės postui nevadovavo, dirbo grupėje vadovaujant posto vyresniajam. Jis neturėjo savarankiškų administracinių įgaliojimų, nuo jo valios nepriklausė kontrolės posto darbas. Autotransportas buvo tikrinamas pagal kitų postų, Kelių policijos ekipažų paskyrimus, priklausomai nuo automobilių srauto. Jis nežinojo, kokie automobiliai priklauso UAB „Baltfela“, kada ir kokiu maršrutu jie pravažiuoja. Byloje nėra įrodymų apie G. A. ir E. S. bendrininkavimą, neįvardyta ir neįrodyta didelė neturtinio pobūdžio žala valstybei ir jos interesams bei G. A. suinteresuotumas vežti didesnį krovinį. Teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir konstatavo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 ir 9 punktai nei įsakymu Nr. 353 patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo 12 punkto reikalavimai ar kitos teisės normos nepažeistos, nepadaryta jokia žala valstybei, juridiniams ar fiziniams asmenims, todėl nėra padaryta nusikalstamų veikų. Todėl remdamasis bylos medžiaga padarė teisingą išvadą ir priėmė pagrįstą išteisinamąjį nuosprendį.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintieji ir jų gynėjai prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 d. 2 p.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais ir apylinkės teisme tiesiogiai ištirtais įrodymais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Apylinkės teismas netinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė ir nepripažino kai kurių byloje esančių duomenų įrodymais. Apylinkės teismas byloje esančius duomenis tyrė ir juos vertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, nesiaiškino jų ryšio su kitais surinktais duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas nustato, kad E. S., būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, o G. A. sukurstė valstybės tarnautoją E. S. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, dėl to valstybė patyrė didelę žalą, būtent:

G. A. 2003 m. vasarą, būdamas UAB „Baltfela“ komercijos direktoriumi, siekdamas išvengti UAB „Baltfela“ priklausančių transporto priemonių patikrinimų dėl gabenamų krovinių pernelyg didelio svorio, neturint specialaus nustatytos formos leidimo ir su tuo susijusių išmokų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sąskaitą „Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti“ bei siekdamas išvengti atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 straipsnyje, Klaipėdos mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, susitikimų su valstybės tarnautoju Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriaus inspektoriumi E. S. metu, prašymais bei prisidengdamas draugiškais santykiais suformavo jo – E. S. – nusikalstamus ketinimus piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, tai yra teikti pagal tarnybos pobūdį žinomą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei išsidėstymą keliuose, suprasdamas, kad tokiu būdu palenkė jį – E. S.– piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padarant didelę žalą valstybei. Dėl to E. S. laikotarpiu nuo 2004-03-22 iki 2004-05-20 tarnybos Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriuje metu tiesiogiai bendraudamas mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) su G. A., kuris naudojosi mobiliojo ryšio abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), bei išsiųsdamas pastarajam 41 SMS žinutę, teikė pagal tarnybos pobūdį žinomą G. A. reikalingą tarnybinę informaciją apie Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus pareigūnų planuojamus kontrolės veiksmus: darbo laiką bei kontrolės postų išsidėstymą keliuose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 4 punkto reikalavimus – „tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, 9 punkto reikalavimus - „nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai“. Be to, pažeidė Inspekcijos viršininko 2002-11-21 įsakymu Nr. 353 patvirtintus Klaipėdos skyriaus inspektoriaus (specialisto)(3) pareigybės aprašymo, su kuriuo jis 2003-02-10 pasirašytinai supažindintas, 12 punkto reikalavimus – „kontroliuoti keleivinį ir krovininį kelių transportą keliuose ir pasienio kontrolės postuose“. Tokiu būdu E. S., nesilaikydamas norminių aktų nustatytos tvarkos, sumenkino valstybės institucijos Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos prestižą, diskreditavo Valstybinės kelių transporto inspekcijos inspektoriaus, kaip valstybės tarnautojo, vardą, tuo padarydamas didelę neturtinio pobūdžio žalą valstybei ir jos interesams.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad išteisintieji G. A. ir E. S. dėl jiems pateiktų kaltinimų kaltais neprisipažino.. Jie teisiamojo posėdžio metu parodė, kad juos supažindino M. M., jie buvo pažįstami, kartu leido laisvalaikį, bendraudavo ir telefonu. E. S. dirbo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje ir konsultuodavo G. A. dėl įstatymų, susijusių su jo verslu (medienos gabenimu kelių transportu) (t. 6, b. l. 110-113).

Nors išteisintieji ir neprisipažino dėl jiems inkriminuojamų kaltinimų, tačiau jų kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Liudytojas R. V. parodė, kad jis yra Valstybinės kelių transporto inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas, E. S. pažįsta kaip Kelių transporto inspekcijos skyriaus darbuotoją. Jis pavirtino aplinkybes, kad E. S. darbo pobūdis yra kontroliuoti keliuose transporto priemones, tikrinti, ar turi licencijas, kontroliuoti vairuotojų darbo režimą, tikrinti pavojingus krovinius, sunkiasvorius automobilius. Inspekcijos darbuotojai naudoja mobilias svarstykles krovininiams automobiliams sverti. Budėjimo grafikai būdavo sudaromi prieš mėnesį, o netradiciniai grafikai prieš savaitę. Grafikai nebūdavo slapti dokumentai. Apie kontrolės postus ir patys vairuotojai pranešdavo vieni kitiems, pamatę kelyje tikrinamus krovininius automobilius. Nėra buvę tokio atvejo, kad inspektoriai pranešinėtų vietas, kuriose stovi kontrolės postai. Jei tai būtų atsitikę, tikrai būtų informuota vyresnybė.

Liudytojai S. M., V. P., M. B., E. P. parodė, kad jie buvo su E. S. kolegos, tačiau apie E. S. žinomos tarnybinės informacijos perdavimo atvejus kitiems pašaliniams asmenims jie nežino. Tarnybinė transporto priemonė yra gerai matoma, todėl vairuotojai juos pamatę vieni kitiems sutartiniais ženklais bei įvairiais būdais perduodavo informaciją apie juos.

Tačiau liudytojai R. B., E. B., P. P., R. D., A. Č., G. G. parodė, kad jie dirbo vairuotojais UAB „Baltfela“. Jie patvirtino aplinkybes, kad kartais jiems G. A. paskambindavo ir pasakydavo, kad reikia palaukti, nevažiuoti. Taip pat apie transporto inspekcijos postus jie sužinodavo per raciją arba iš kitų vairuotojų. Tuomet sustodavo ir palaukdavo, kol kontrolė nuvažiuos. Apie kontrolės postus pranešdavo ir kiti vairuotojai pamirksėdami automobilių žibintais.

Iš 2005-01-04 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolo nustatyta, kad nuo 2004-03-22 iki 2004-05-21 į mobiliojo ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotos atsiųstos ir išsiųstos SMS žinutės bei telefoniniai pokalbiai su telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27-39).

Iš 2006-06-16 „Laracijos telekomunikacijos“ rašto Nr. 0616/1 nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2003-03-08 iki 2003-10-31 buvo registruotas E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu. Nuo 2003-11-01 šis abonentas buvo perrašytas D. B. vardu (t. 4, b. 1. 10-12).

Iš „Hansabankas“ pateiktos medžiagos ir daiktų (magnetinės laikmenos-diskelio) apžiūros protokolo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2003-11-01 iki 2004-05-25 už mobiliojo ryšio paslaugas mokėjo D. B. (t. 4, b. 1. 14-17).

Liudytojas D. B. patvirtino aplinkybę, kad telefono abonento numeris (duomenys neskelbtini) registruotas jo vardu. Tačiau šiuo numeriu naudojasi E. S.. Už pokalbius sumokėdavo pats, o vėliau pinigus jam grąžindavo E. S..

Iš UAB „Baltfela“ firminio blanko (2004-05-18 raštas „Dėl savitarpio pagalbos sutarties pasirašymo“) adresuoto Kauno apskrities VMI, nustatyta, kad po dokumento tekstu yra nurodyti siuntėjo rekvizitai „Pagarbiai G. A., komercijos direktorius, parašas, kontaktinis tel: (duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. 1. 62).

Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad mobiliojo ryšio abonento SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kataloge „Adresų knyga“ yra įrašas ,,Armevika“ (duomenys neskelbtini). Kataloge „Pranešimai“ pakatalogyje „Gautieji“ yra įrašai: „Ryt vėl kely nuo 8.30 val. kada pasideginti atvažiuosi“, „siandie autostradoj“, „jei ka mes baigiam“ 15,45“, „ 38 km budi, kai patikslinsiu atrasysiu.“, „lab ryt siandie autostradoj nuo 8.30“, „mes jau geriam, barzda liko kely, jie bus 24 val.“, „mes prie eskadrilės, iki Trevenos gali.“ ir kt. (t. 4, b. 1. 58-59).

Iš 2005-01-05 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo prokolo bei jo priedų nustatyti mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) telefoniniai pokalbiai (t. 1, b. l. 41-101).

Iš 2006-01-25 Lietuvos teismo ekspertizės centro, ekspertizės akto Nr. 11-2243 (05) nustatyta, kad tikėtina tiriamuosiuose garso įrašuose Nr. 558, 1103-1, 1824, 4245, 7186, esančiuose pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje: „Verbatin CD-R 52x“ kataloge „\37061230521\“ yra užfiksuotas G. A. balsas. Garso įrašuose Nr. 1819, Nr.1824, Nr. 4743, Nr. 5102, Nr. 5263, Nr. 7186, Nr. 8390 pateiktoje tyrimui kompaktinėje plokštelėje „Verbatim CD-R 52 x“ kataloge „/37061230521/“ tikėtina, kad yra užfiksuotas E. S. balsas (t. 3 , b. 1. 87-93, 94-114).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę.

Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams. BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicija savo esme yra blanketinė norma, todėl visais atvejais būtina išsiaiškinti, kokius teisės aktus, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi arba viršydamas įgaliojimus, kaltininkas pažeidė.

Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Vadinasi, BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas ar nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui ir yra padaromas aktyviais veiksmais arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala gali būti pripažįstama ir fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį šia veika padarytoji žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-622/2004, 2K-7-512/2004).

E. S. kaltinime nurodytu metu buvo valstybės tarnautojas – dirbo Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos Klaipėdos skyriuje inspektoriumi. Jis turėjo informacijos apie būsimus kontrolės postus ir tai neabejotinai laikytina tarnybinio pobūdžio informacija, nes ji buvo žinoma tik šios tarnybos darbuotojams bei kitoms kartu kontrolės postuose dirbančioms tarnyboms.

Apylinkės teismas nustatė, jog G. A. perduodama mobiliuoju ryšiu informacija apie kontrolės postus, kitos žinutės yra asmeninio pobūdžio, jie yra bičiuliai, todėl tai vertino kaip prielaidą, jog žinutės yra susijusios su informacijos teikimu. Tokia išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad daugelis E. S. žinučių išsiųsta, kada E. S. nebudėjo kelyje ir negalėjo žinoti apie kontrolės postų išsidėstymą, taip pat atostogavo.

Tačiau tokia apylinkės teismo išvada dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįsta. Iš telefoninių žinučių bei pokalbių turinio akivaizdžiai matyti, kad perduodama informacija yra apie kontrolės postus, nurodant konkrečias vietas, konkretų laiką, taip pat maršrutą apvažiuojant kontrolės postą ar duodant tiesioginius patarimus, kaip išvengti kontrolės postų: „labas važiuoja vilkai į Plungės raj. buk atsargus, 10 val. turi būt Plungėje“, „siandien jie bus ant Jaku ziedo“, „musiškiai Kretingos turi grizinet, o kur mentai ir ka jie padarys nezinau“ ir pan. (t. 1. b. l. 27-39). Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad užfiksuotos SMS žinutės taip pat ir kiti pokalbiai yra būtent tarnybinio pobūdžio informacija konkrečiai apie kontrolės postus keliuose.

Byloje nustatyta, kad darbo grafikai buvo sudaromi iš anksto prieš mėnesį, o specialūs grafikai prieš savaitę. E. S. žinojo apie būsimus kontrolės postus, todėl akivaizdu, kad konkretus jo darbo grafikas arba atostogos neriboja galimybės perduoti tokios informacijos.

Valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai (Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 4, 9 p.). Inspekcijos viršininko 2002-11-21 įsakymu Nr. 353 patvirtintos Klaipėdos skyriaus inspektoriaus (specialisto)(3) pareigybės aprašymo, su kuria jis 2003-02-10 pasirašytinai supažindintas, 12 punktas numato „kontroliuoti keleivinį ir krovininį kelių transportą keliuose ir pasienio kontrolės postuose“. E. S., tikslingai perduodamas tarnybinę informaciją trečiajam asmeniui – G. A., akivaizdžiai pažeidė šiuos teisės aktus, veikė priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams. Jis neabejotinai suprato, kad tokia perduodama informacija padės G. A., tai yra UAB „Baltfela“ bei jos vairuotojams leis išvengti Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės bei galimų teisinių pasekmių už krovinių gabenimo taisyklių pažeidimus.

Nustatyta, kad E. S. siuntė net 41 SMS žinutę G. A., todėl toks žinučių skaičius rodo, kad susitarimas nebuvo atsitiktinis. Kad G. A. ir G. S. nuolat bendravo tarpusavyje mobiliojo ryšio telefonų abonentais, nustatyta iš telefonų abonentų naudojimosi.

Nuolat E. S. perduodama informacija pagrįstai vertintina kaip tarnybinė informacija, nes ją žinojo tik šios tarnybos darbuotojai. Šios informacijos dėka buvo koordinuojamas Valstybinės kelių transporto inspekcijos darbas. Valstybinės kelių transporto inspekcijos viena pagrindinių funkcijų yra transporto priemonių kontrolė, todėl perduodamas tokio pobūdžio informaciją E. S. suprato, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, dėl to padeda išvengti savo bičiuliui G. A. galimų nemalonumų (galimų piniginių baudų) bei tokiu būdu menkina minėtos inspekcijos autoritetą bei tokių pasekmių nori.

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kontrolės skyriaus rašto ir jų priedų nustatyta, kad UAB „Baltfela“ bei jos vairuotojai ATPK tvarka buvo bausti 4 kartus: 2004 m. vasario 13 d., kovo 4 d., 9 d. ir 17 d. (t. 5, b. 1. 2-42). Tai rodo, kad gaunama tarnybinio pobūdžio informacija iš A. S. padeda koordinuoti UAB „Baltfela“ krovinių gabenimo maršrutus, siekiant išvengti kelių transporto kontrolės bei galimų nuobaudų.

Tiek E. S., tiek G. A. suprato, kad esant tokiam jų susitarimui bei jį vykdant bus galima išvengti Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės, nes UAB „Baltfela“ komercijos direktorius G. A. bei jos vairuotojai suvokia, kad gabendami krovinius elgiasi priešingai nei numato įstatymas (vairuotojai parodė, kad pasikraudavo tiek šlapią, tiek sausą medieną, krovinį matuodavo, sverdavo pagal lenteles – apytiksliai), tačiau susitarimo dėka gali išvengti atsakomybės. Taigi E. S. perduodant tarnybinio pobūdžio informaciją G. A., neabejotinai yra demonstruojama nuostata nesilaikyti norminių aktų nustatytos tarnybos valstybės tarnyboje tvarkos, diskredituojamas Valstybinės kelių priežiūros inspekcijos inspektoriaus vardas, yra menkinamas valstybės tarnybos – Valstybinės kelių transporto inspekcijos – prestižas, trukdoma šiai tarnybai tinkamai atlikti jai pavestas užduotis, padaroma žala valstybės interesams, kartu formuojamas atsakomybės išvengiamumas bei nebaudžiamumas. Akivazdu, kad tokie veiksmai padarė didelę žalą valstybei.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms E. S. suvokė, kad perduodamas tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri yra nežinoma kitiems asmenims, konkrečiai G. A., piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, numato, kad dėl to valstybė patirs didelę žalą ir taip nori elgtis. Todėl E. S. veika kvalifikuotina pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

Kadangi E. S. atliko BK 228 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, todėl papildomai jo veika pagal BK 24 straipsnio 3 dalį – kaip vykdytojo – nekvalifikuotina.

Nustatytos aplinkybės, kad išteisintasis G. A. pats važinėjo ir pamatęs kontrolės postus koordinuodavo UAB „Baltfela“ vairuotojų maršrutus, kad vairuotojai patys kitokiais būdais sužinodavo informaciją apie keliuose esančius šios inspekcijos postus, veikos kvalifikacijai reikšmės neturi, nes BK 228 straipsnio 1 dalies pavojinga veika yra veika, kuria piktnaudžiaujama tarnyba, konkrečiu atveju – perduodama tarnybinio pobūdžio informacija.

Kvalifikacijai neturi reikšmės ir iš kokio telefono abonento (tarnybiniu ar asmeninio) buvo siunčiamos SMS žinutės.

Taip pat nepagrįstas atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentas, kad nėra duomenų, jog E. S. kaip nors darė įtaką kontrolės postui. Šiuo atveju nenustatyta, kad E. S. turėjo įtakos Kelių transporto inspekcijos kontrolės posto darbui, tačiau toks kaltinimas jam ir nėra inkriminuojamas. Duomenų, kad E. S. kontrolės poste netinkamai atliko jam pavestas užduotis, byloje nėra, tokie kaltinimai jam šioje byloje taip pat nėra pareikšti.

G. A. veika kvalifikuotina pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nes jis palenkė E. S. padaryti nusikaltimą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. A. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtina aplinkybę, kad būtent G. A. ieškojo žmogaus, dirbančio Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje. Šis žmogus jam buvo reikalinga tam, kad praneštų apie šios tarnybos postus, kur tikrinamas transporto priemonėmis vežamų krovinių svoris. Su E. S. jį supažindino M. M. (t. 2, b. l. 31-36).

Teisiamojo posėdžio metu G. A. ir E. S. patvirtino, kad jį su E. S. supažindino M. M. (t. 6, b. l. 112). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. M. parodė, kad jis G. A. davė mobiliojo ryšio telefono numerį (t. 1, b. l. 190). Tai rodo, kad būtent G. A. iniciatyva susipažinti su E. S.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis apklaustas E. S. patvirtino G. A. nurodytas aplinkybes.

Todėl apeliacinės instancijos teismas tiki išteistojo G. A. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, tiek, kiek jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Vėlesnius išteisintųjų G. A. ir E. S. parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

BK 228 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties – piktnaudžiavimo – subjektas yra specialusis – tai valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo. Valstybės tarnautojo sąvoka yra išaiškinta BK 230 straipsnyje. Išteisintasis G. A. nusikalstamos veikos padarymo metu valstybės tarnautoju nebuvo, tačiau kvalifikuojant veikas pagal BK straipsnius, numatančius baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai, yra svarbu, kad specialiojo subjekto statusą turėtų nusikalstamos veikos vykdytojas. Šiuo atveju nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu nusikaltimo vykdytojas E. S. buvo valstybės tarnautojas. Kurstytojas baudžiamojon atsakomybėn už tokių veikų padarymą gali būti traukiamas ir tuo atveju, kai jis specialaus subjekto požymių neturi.

G. A. padaryta veika atitinka BK 24 straipsnio 5 dalyje numatytus kurstytojo požymius. BK 24 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikaltimą.

Byloje nustatyta, kad G. A. susipažino su E. S. siekdamas iš jo gauti informacijos apie Valstybinės kelių transporto inspekcijos organizuojamos kontrolės postus keliuose. G. A. suprato, jog, prašydamas E. S. perduoti jam tarnybinio pobūdžio informaciją, kuri realiai prieinama tik tos tarnybos darbuotojams, palenkė E. S. padaryti nusikaltimą, nes būtent G. A. prašymu bei susitarimu E. S. ryžosi nusikalsti. Taigi G. A. savo veiksmais palenkė E. S. daryti konkrečią nusikalstamą veiką.

Taip pat teismas atsižvelgia, kad susitarimas buvo ne vienkartinis, o buvo susitarta nuolat perduoti tokią informaciją, kad G. A. galėtų sėkmingai koordinuoti UAB „Baltfela“ vairuotojų darbą, išvengiant Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės. Iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo 2005-01-04 protokolo ir jo priedų nustatyta, kad susitarimas tarp G. A. ir E. S. buvo nuolatinis, o bendraujama buvo ir SMS žinutėmis, ir telefoniniais pokalbiais.

Byloje surinktų įrodymų visetas neabejotinai įrodo E. S. ir G. A. kaltę.

E. S. ir D. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę E. S. ir G. A. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, išteisintųjų asmenybes, nusikalstamo bendrininkavimo rūšį ir formą.

E. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Jis nėra teistas, dirba, turi oficialų pragyvenimo šaltinį. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Kadangi jis jau nebedirba valstybės tarnyboje, todėl jam skirtina bauda, artima šios bausmės vidurkiui (BK 47 str. 3 d. 3 p.).

E. S. į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme būtas laikas – 2 paros (BK 66 str.).

G. A. taip pat padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, yra nusikalstamos veikos kurstytojas. Jis nėra teistas, dirba, turi oficialų pragyvenimo šaltinį. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, todėl jam skirtina bauda, artima šios bausmės vidurkiui.

G. A. į bausmę suėmime būtas laikas neįskaitytinas, nes kardomoji priemonė – suėmimas – jam buvo paskirta dėl kitų kaltinimų kitoje byloje (t. 1, b. l. 2, t. 2, 133-156).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Viktoro Kičiatovo apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-12-18 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

E. S. pripažinti kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 100 MGL dydžio (12500 Lt) bauda.

Remiantis BK 66 str., BK 65 str. 1 d. 2 p. a papunkčiu E. S. į bausmę įskaityti sulaikyme būtą laiką nuo 2004 m. gegužės 25 d. iki 2004 m. gegužės 26 d. – dvi paras prilyginant 4 MGL dydžio baudai – ir nustatyti galutinę bausmę - 96 MGL dydžio (12000 Lt) baudą.

G. A. pripažinti kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 100 MGL dydžio (12500 Lt) bauda.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąsias priemones E. S. ir G. A. šioje byloje panaikinti

Paskirtas baudas E. S. ir G. A. turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą. Nuteistiesiems per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nesumokėjus baudos į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus Klaipėdos apygardos teismo raštinei tai patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškota priverstinai.