Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-04-10 · Byla Nr. A2.6.-3640-716/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-04-10
Bylos Nr.
A2.6.-3640-716/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02876-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Pažeidėjas
D. S.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3640-716/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02876-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.; 45.4.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. 2015-02-24 d., apie 3.55 val., vairuodamas automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), manevruodamas kieme ant šaligatvio atsitrenkė į stovintį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Be to, D. S. kaltinamas tuo, kad apie eismo įvykį nepranešęs nukentėjusiajam bei policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos.

D. S. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad įvyko atsitrenkimas. Įsijungė automobilio signalizacija. Išlipęs pasižiūrėjo, tačiau jokių įdrėskimų nebuvo. Patraukė automobilį toliau. Po pusantros valandos paskambino policija. Išėjęs jis pripažino kaltę. Pripažįsta, kad turėjo pranešti policijai, tačiau jis nematė jokių įrėžimų, tik signalizacija mašinos veikė. Jis sumokėjo už rėmelį 30 eurų mašinos šeimininkui. Rėmelio sugadinto nepastebėjo, tamsu buvo. Jis žiūrėjo į stambesnes detales, ar nėra įlenkimų, įbrėžimų. Jį iškvietė policija. Iš pradžių sakė, kad ne jis vairavo, nes išsigando, o po to prisipažino.

Teisme apklaustas R. A. parodė, kad naktį apie 4 val. išgirdo veikiančią mašinos signalizaciją. Pro langą pastebėjo nuvažiuojantį „Peugeot“ automobilį. Išėjęs į lauką pastebėjo ant automobilio nedidelius pažeidimus, apgadintą valstybinį numerį, jo rėmelį. Ryte važiuodamas į darbą pamatė automobilį „Peugeot“, iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams paaiškino situaciją, surašė paaiškinimą. Pareigūnai susisiekė su kaltininku, šis atėjo. Vėliau kaltininkas jam atlygino 30 eurų žalą. Jam kaltininkas aiškino, kad nepastebėjo padarytų pažeidimų, todėl nuvažiavo.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio D. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015-02-25 d. atvykus į (duomenys neskelbtini), BMW vairuotojas paaiškino, kad apie 3.55 val. išgirdo BMW automobilo signalizaciją ir pažiūrėjęs pro langą nuo jo pastebėjo nuvažiuojantį automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įtaria, kad „Peugeot“ galėjo apgadinti automobilį BMW (sulaužytas priekinio numerio rėmelis ir sulankstytas valstybinis numeris, apgadintas priekinis bamperis). Praeinantis BMW vairuotojas apie padarytus apgadinimus jam nieko nepasakė. D. S. pradėjo aiškinti, kad automobilį vairavo kažkokia mergina, bet jos pavardės bei telefono nežino, vėliau D. S. prisipažino, kad vairavo jis (b. l. 9-10).

2015-02-25 d. eismo įvykio duomenys patvirtina „Peugeot“ automobilio galinio bamperio ir „BMW“ automobilio priekinio bamperio apgadinimus (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, pripažįsta, kad D. S. pažeidė kelių eismo taisykles, nes vairuodamas automobilį buvo neatsargus, nepaliko pakankamo tarpo, dėl ko kliudė stovintį kitą automobilį, kurį apgadino. D. S. veika dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą, atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

D. S. buvo kaltinamas tuo, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes po eismo įvykio privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją, arba apie įvykį privalėjo pranešti nukentėjusiajam, o jei tai neįmanoma – policijai (Kelių eismo taisyklių 222 p.). Tam, kad pasišalinimas iš įvykio vietos, būtų pripažintas administracinės teisės pažeidimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. be objektyviai nustatytų požymių būtina įvertinti veiksmus atlikusio asmens kaltės turinį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pažeidimo padarymo kaltė yra tik tyčia, t. y. sąmoningas pažeidėjo veikimas suprantant sukelto eismo įvykio faktą ir pasekmes bei tikslingai savo veiksmais siekiant išvengti galimos atsakomybės už tai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N16-2330/2007, N575-2198/2009). Vertindamas D. S. kaltę, jos turinį, teismas atsižvelgia į eilę byloje nustatytų aplinkybių ir faktų, kurie atskleidžia šio asmens santykį su padaryta veika. D. S. teigė apžiūrėjęs ir nepastebjęs padarytų apgadinimų nukentėjusiojo automobiliui. Tokie jo parodymai nėra paneigti byloje. Jo parodymus iš dalies patvirtino teisme apklaustas R. A., kuris nurodė, kad jo automobiliui buvo padaryti tik nežymus valstybinio numerio ir jo rėmelio apgadinimai. Neginčijamai nustatyta, kad įvykis įvyko naktį, t. y. tamsiu paros metu. Po įvykio kaltininkas savo automobilį pastatė netoliese nuo įvykio vietos, tame pačiame kieme. Tokios aplinkybės neleidžia teismui pripažinti, kad D. S. akivaizdžiai suprato sukeltas pasekmes, dėl kurių galėjo situaciją vertinti kaip eismo įvykio. Teismui nenustačius, kad D. S. suprato eismo įvykio faktą, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltininkas turėjo tikslą ir tyčia vengti atsakomybės. Tokiu būdu įvertinęs duomenų visumą, padarytus automobilių apgadinimus, teismas pripažįsta, kad iš įvykio vietos D. S. išvažiavo nesuprasdamas apie kilusį eismo įvykį, tinkamai neįvertinęs faktinių aplinkybių, neturėdama tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Šį pažeidimą D. S. padarė dėl savo neatsargumo, t. y. nenumatydamas, kad dėl tokio jos kaip vairuotojo elgesio gali kilti įstatymo numatyti padariniai. Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad D. S. veiksmuose nėra teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., sudėties, todėl pradėtą administracinę teiseną šioje dalyje nutraukia nustatęs vieną iš teisenos negalimumo aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnyje.

D. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis gailisi dėl pažeidimų padarymo, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas D. S. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas administracine tvarka, dirbantis, oficialiai nėra susituokęs, bet gyvena su partnere, išlaiko mažamečius vaikus. Įvertinus visą tai D. S. skirtina nuobauda, artima sankcijos vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 33 str., 224 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

D. S. S. nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

D. S. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 40 (keturiasdešimties) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas