Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-29 · Byla Nr. ATP-94-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-29
Bylos Nr.
ATP-94-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00527-2012-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-94-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00527-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 50.5
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria nepatenkintas A. K. skundas ir paliktas nepakeistas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-120416-00002, kuriuo A. K. pagal ATPK 189¹² str. paskirta 4000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-120416-0000212 A. K. nubaustas pagal ATPK 189¹² str. už tai, kad jis vykdydamas statinio – (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, nesilaikė normatyvinio statybos techninio dokumento reglamentuojamo privalomo reikalavimo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal techninį projektą, t.y.: 1) suderino minėto statinio Statybos darbų technologijos projektą, kurio sprendiniai prieštarauja Techniniam darbo projektui; 2) minėto statinio statyba vykdyta pažeidžiant Techninio projekto sprendinius: 2.1) Techninio darbo projekto 2.1.16 p. „Grunto užpylimo eiliškumas" pateiktos schemos, kuriose nurodytos užpylimo kryptys „laiptais" arba „ištisiniu frontu" skersai sujungtų geotekstilės juostų išilgai kaupyklos nuo vieno jos galo link kito, tuo tarpu faktiškai gruntas buvo pilamas jį stumiant nuo kraštų į kaupyklos vidurį, t.y. pažeidžiant Techninio darbo projekto 2.2.16 p. reikalavimus; 2) Techninio darbo projekto 2.2.1 p. drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-5 mm, tuo tarpu faktiškai naudotas 0-32 mm granuliometrinės sudėties drenažinis sluoksnis, t.y. pažeidžiant techninio darbo projekto 2.2.1 p. reikalavimus. A. K. pripažintas pažeidusiu Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 18.1 punkto reikalavimus.

Nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. padavė teismui skundą. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 16 d. nutartimi A. K. skundo netenkino, paliko nepakeistą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-120416-00002.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-120416-00002 bei jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas neteisingai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, neištyrė byloje pateiktų įrodymų, nenustatė ir visapusiškai, objektyviai neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių, todėl nutartis yra naikintina.

Apeliantas nurodo, kad dėl surašyto protokolo ATP byloje buvo pateikti A. K. paaiškinimai (pastabos), tačiau administracinę bylą nagrinėjęs pareigūnas į tokius paaiškinimus iš viso nekreipė jokio dėmesio, jokio tyrimo neatliko bei 2012 m. balandžio 16 d. Nutarime formaliai perrašęs 2012 m. balandžio 11 d. surašytą protokolą, nutarė, kad A. K. yra kaltas dėl veikos, numatytos ATPK 189¹² str. padarymo, bei paskyrė jam administracinę nuobaudą - 4000 Lt dydžio baudą. Tokiu būdu, neatlikus tyrimo dėl konkrečios veikos, numatytos ATPK 189¹² str., bei formaliai pasirėmus VTPSI atlikto avarijos tyrimo akto išvadomis, kurios apskritai laikytinos prieštaringomis, apeliantui buvo inkriminuotas pažeidimas, kurio jis nepadarė.

Pasak apelianto, Teismas skundžiama nutartimi kritiškai vertino absoliučiai visus įrodymus, kurie akivaizdžiai paneigtų apelianto kaltę. Pažymėtina, jog avarijos tyrimo komisijos išvada, kad statinio avariją galėjo lemti šio akto XI skyriaus 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyti pažeidimai, kuria remiantis ir buvo pradėta ATP byla, suponuoja aplinkybę, kad A. K. veiksmuose nėra būtino administracinei atsakomybei kilti ATP sudėties požymio - objektyviosios pusės, kadangi jokie pažeidėjo veiksmai nėra konstatuoti kaip kategoriškai neteisėti. Administracinei atsakomybei taikyti turi būti nustatyti konkretūs, bet ne tikėtini, pažeidimai ir neteisėti veiksmai. Šiuo atveju abejonės dėl apelianto veiksmų priešingumo teisei pašalintos nebuvo, tačiau šių abejonių (kaip suprantami techninio darbo projekto sprendiniai, kodėl nesutampa apelianto pasirašyto ir avarijos tyrimo komisijos bei VTPSI pareigūnų vertinto techninio darbo projektų sprendiniai) nepanaikinimo rizika vis tiek teko apeliantui. Nutarimą priėmusiai VTPSI savarankiškai neatlikus jokio tyrimo dėl neva A. K. padaryto pažeidimo (akcentuotina, kad tiriant avariją jokie ekspertiniai tyrimai ir vertinimai nebuvo atlikti, o komisijos išvada nėra kategoriška, t.y. ji tik tikėtina - gal lėmė, o gal ir nelėmė) bei teismui pripažinus tokį nutarimą pagristu buvo pažeistos administracinį procesą reglamentuojančios teisės normos, todėl priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Apeliantas nurodo, kad teismas, įvertinęs Statybos įstatymo nuostatas, padarė išvadą, jog apeliantas, atlikdamas statybos techninę priežiūrą privalėjo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, o nustatęs, kad nėra galimybės darbus vykdyti techniniame darbo projekte 2.1.16 p. „Grunto užpylimo eiliškumas" schemose nurodytu būdu, privalėjo pranešti viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statybos valstybinę priežiūrą, tačiau šito nepadarė. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi darbai buvo vykdyti būtent schemoje nurodytu būdu ir jokie techninio darbo projekto sprendiniai nebuvo pažeisti. Byloje esantys duomenys — darbo projekto schemos nėra kaupyklos brėžiniai ir jose nėra atspindima (pavaizduota) visa kaupyklos teritorija. Dar daugiau, techniniame darbo projekte nėra tokio sprendinio, kad kaupykla turėjo būti užpilama nuo vieno jos krašto iki kito, kaip kad nurodo teismas skundžiamoje nutartyje. Pasak apelianto, negali būti laikomi pagrįstais nutarimo motyvai, neva faktiškai gruntas buvo pilamas jį stumiant nuo kraštų į kaupyklos vidurį, t.y. pažeidžiant techninio darbo projekto 2.2.16 p. reikalavimus, dėl ko A. K. pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2005 „Statinio statybos techninė priežiūra" 18.1 punktą, nes būtent darbo projekto sprendiniais buvo nustatyta, kad tokie darbai faktiškai taip ir turi būti atliekami. Kitaip tariant, pilant gruntą tik pagal schemose parodytas galimybes, tačiau visiškai nekreipiant dėmesio į kitus darbo projekto sprendinius dėl bangų susidarymo bei sluoksnio užstūmimo nuo kraštų į kaupyklos vidurį, pastarieji darbo projekto sprendiniai tikrai būtų buvę pažeisti. Visas nurodytas aplinkybes A. K. buvo išdėstęs tiek avariją tyrusiai komisijai, pateikdamas pastabas prie avarijos tyrimo akto, tiek VTPSI nagrinėjant ATP bylą, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertintos, todėl priimtas nutarimas bei skundžiama nutartis negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais. Pasak apelianto, minėtas aplinkybes dėl grunto užpylimo galimybių taip pat patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju projekto vykdymo priežiūros vadovas E. N., tačiau teismas, nepateikdamas jokių pagrįstų tokios išvados motyvų, nurodė, jog parodymai vertintini kritiškai, kadangi paneigiami kita bylos medžiaga. Nesuprantama, kodėl teismas vertina, jog kita bylos medžiaga, kuria, pasak teismo, inter alia yra to paties projektuotojo E. N. parengtas techninis darbo projektas, paneigia techninio darbo projekto autoriaus E. N., kuris, kaip projekto autorius yra vienintelis kompetentingas asmuo atskleisti ir aiškinti savo projekte įtvirtintus sumanymus, paaiškinimai dėl techninio darbo projekto sprendinių. Pabrėžtina, jog E. N. rengė techninį darbo projektą ir buvo šio projekto vadovu, todėl jis neabejotinai žino, kokie sprendiniai buvo numatyti tame projekte ir kaip statybos darbai pagal šį projektą turėjo būti vykdomi. Byloje yra pateiktas ir rašytinis įrodymas — E. N. VTPSI adresuotas 2012 m. kovo 16 d. raštas Nr. 1, kuriame projekto vadovas E. N. nedviprasmiškai nurodo, jog „statinys buvo statomas laikantis statinio projekto sprendinių. Pažeidimų statinio projekto neatitikimui apsilankymo metu nebuvo nustatyta. Projekto sprendiniai buvo aptariami karto su statybos darbų vadovu, statybos techninės priežiūros vadovu bei su statybos produktų tiekėjais, pažeidimų nenustatyta, todėl į statybos darbų žurnalą jų nebuvo surašyta". Dar daugiau, projekto autoriaus ir projekto vykdymo priežiūros vadovas E. N. savo rašte tiesiogiai nurodo, kad „neteisinga komisijos akto XI sk. 2 p. formuluotė (t. y., ta pati formuluotė, kuri pažodžiui perkelta į nutarimą ATP byloje, - apelianto past), kad techniniame darbo projekte „nurodytos grunto užpylimo kryptys „laiptais" arba „ištisiniu fronto" skersai sujungtų geotekstilės juostų išilgai kaupyklos nuo vieno jos galo link kito". Taip technologiškai tikriausiai ir neįmanoma padaryti. Kaip galima nuo vieno kaupyklos krašto paimti buldozeriu gruntą ir nustumti jį į kitą kaupyklos galą apie 394 m ilgio ruože neįsivaizduojama. Pirma, tai to grunto nieko neliks, antra - draudžiamas bet koks važiavimas per neuždengtą geotekstilę. Schemoje „grunto užpylimo galimybės" tai tik schema, kuri nevaizduoja visos kaupyklos teritorijos, o yra tam tikros kaupyklos dalies atvaizdavimas (išpjova), parodanti, kad gruntas užstumiamas ne išilgai geotekstilės paklotų sujungimų ir minimalus šio sluoksnio storis (30-40 cm), kuomet užpylimą būtina rengti su specialia lengvasvore technika." Anot apelianto, vertinant tokius projekto vykdymo priežiūros vadovo E. N. paaiškinimus dėl projekto sprendinių ir statybos darbų -vykdymo technologijos, akivaizdu, kad jei projekto vadovas nurodo, kad projekto sprendiniai yra būtent tokie, tai jie ir negali būti kitokie, nes šis asmuo yra tiesiogiai susijęs su projekto rengimu ir minėtus sprendinius pats nustatė. Šiuo atveju visi projekto sprendiniai turi būti vertinami sistemiškai, t. y. negalima projekto vertinti išimant vieną sprendinį iš konteksto, ir po to performuluojant visą projekte numatytų darbų eigą, o apie kitus projekto sprendinius apskritai nutylint, neva tokių sprendinių iš viso nėra. Todėl nesuprantama, kaip nutarimą ATP byloje priėmęs organas sugebėjo nustatyti, kad techninės priežiūros vadovas pažeidė savo pareigas, nes statybos darbai buvo vykdomi ne pagal projektą (netinkamai užpiltas gruntas), tuo tarpu kai projekto autoriaus ir vykdymo priežiūros vadovo tvirtinimu, tokie darbai turėjo būti atliekami būtent tokiu būdu, taip darbai buvo atliekami natūroje ir būtent taip nustatyta techninio darbo projekto sprendiniuose.

Apeliantas taip pat pažymi, jog statybos darbai buvo vykdomi pagal UAB „V" (duomenys pakeisti) parengtą techninį darbo projektą, projekto Nr. (duomenys neskelbtini), projekto laida „B". Teismas neatsižvelgė į tai, kad darbai gali būti vykdomi ne pagal bet kokį, bet tik pagal techninio prižiūrėtojo suderintą techninį darbo projektą, t.y. su žyma „Pritariu statyti" bei su techninio prižiūrėtojo parašu. Byloje tokio pobūdžio įrodymas yra tik vienas — paties A. K. pateiktas techninio darbo projekto originalas, kuriame drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-32 mm. Dar prieš darbų pradžią projektavimo darbus atlikęs rangovas UAB „K" (duomenys neskelbtini) apeliantui pateikė techninio darbo projekto 2 egzempliorius (2011 m. birželio 30 d. raštas Nr. 888-1), pagal kurių sprendinius drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis - 0-32 mm, būtent šiuos sprendinius apeliantas patvirtino spaudu „Pritariu statyti" ir savo parašu. Iš to seka, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, kadangi techninis prižiūrėtojas derino būtent tokius sprendinius, kurie yra patvirtinti jo parašu bei žyma „Pritariu statyti", atitinkamai techninės priežiūros vadovas techninę priežiūrą galėjo vykdyti - ką jis ir darė, tik pagal šį projektą, t. y. tokį techninį darbo projektą, kuris jam buvo pateiktas, bet ne kažkokį kitą projektą, nes užsakovas techniniam prižiūrėtojui tokio pavedimo nebuvo suformulavęs ir, atitinkamai, šiuo atveju, net jei toks pažeidimas ir būtų nustatytas, pažeidimo subjektas yra ne techninis prižiūrėtojas, kuriam projektas su sprendiniais dėl grunto granuliuotas dydžio 0-5 mm nebuvo pateiktas, o asmuo, kuris padarė atitinkamus pakeitimus projekte bei su tokiais pakeitimais į 0-32 mm pateikė techniniam prižiūrėtojui vykdyti. Vertinant netinkamo projekto sprendimus visos daromos išvados dėl jų pažeidimo negali būti laikomos pagrįstomis. Taigi tiek avarijos priežastis tyrusios komisijos, tiek organo, priėmusio nutarimą ATP byloje padarytos išvados — neva buvo pažeisti techninio darbo projekto sprendiniai, kuomet vertinami ne tie sprendiniai, kuriems buvo pritarta, taip pat laikytinos nepagrįstomis. Teismas nutartyje nurodo, jog iš Trakų rajono savivaldybės administracijos gautas techninis projektas, pagal kurio 2.2.1 p. reikalavimus drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis 0-5 mm, yra susiūtas ir sunumeruotas, ko negalima pasakyti apie apelianto pateiktą projektą. Pažymėtina, jog apeliantas nėra atsakingas už netinkamo techninio darbo projekto kitoms institucijoms pateikimą.

Apeliantas mano, kad teismas netinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, o toks pažeidimas lėmė ir neteisėtos nutarties priėmimą, kadangi jokio ATP pažeidimo nepadarė administracinė byla turėtų būti nutraukta.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau inspekcija) mano, kad inspekcija pagrįstai patraukė apeliantą administracinėn atsakomybėn už ATPK 189¹² straipsnyje numatytus pažeidimus, pirmos instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateiktos išvados, kad Inspekcijos pareigūnai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylą dėl A. K. padarytų pažeidimų, neatliko jokio tyrimo, o tik formaliai perrašė Inspekcijos viršininko 2011-10-25 įsakymu Nr. 1V-184 sudarytos (duomenys neskelbtini) kaupyklos avarijos tyrimo komisijos (toliau - Avarijos tyrimo komisija) 2012-02-02 avarijos tyrimo aktą Nr. (7.1)-1S-1 (toliau - Avarijos tyrimo aktas), yra nepagrįsti. 2012-04-11 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATP-100-120411- 00005 buvo surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101- 3597; 2009, Nr. 144-6352; 2010, Nr. 84-4401) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) (toliau - ATPK) nuostatomis bei atsižvelgiant į Avarijos tyrimo akte nurodytus apelianto padarytus pažeidimus. Jokių ATP protokolo trūkumų, kurie būtų paremti teisės aktų reikalavimais, apeliantas nenurodo. Tokių trūkumų nenustatė ir pirmos instancijos teismas. Inspekcijos pareigūno 2012-04-16 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100- 120416-00002 (toliau - nutarimas), kuriuo apeliantui buvo skirta 4000 Lt bauda, taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kaip teisingai nurodyta nutartyje ir Inspekcijos 2012-06-19 atsiliepime Nr. (2.34)-2D-8992, ATPK 189¹² straipsnyje nurodyto pažeidimo - statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas, sudėtis yra formali. Todėl nereikalaujama neigiamų padarinių atsiradimo dėl padarytos veikos, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn. Kaupyklos avarijos kilimas ir dėl to patirti dideli nuostoliai yra sunkinanti aplinkybė, o ne administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas. Atkreiptinas dėmesys, kad avarijos tyrimo akto išvadose A. K. padaryti pažeidimai, skirtingai nei nurodo apeliantas, yra nurodyti vienareikšmiškai. Inspekcija mano, kad avarijos tyrimo akto išvados yra aiškios, konkrečios, nenuginčytos ir jų pagrindu, ir išnagrinėjus turimus dokumentus (tarp jų ir tinkamai patvirtintas ir surištas Techninio darbo projekto kopijas gautas iš Trakų rajono savivaldybės bei projektuotojo UAB „V“ (duomenys pakeisti)), A. K. pagrįstai buvo skirta bauda už ATPK 189¹² straipsnyje nurodytą pažeidimą.

Pasak Inspekcijos, apeliantas pateikia sau palankią Techninio darbo projekto traktuotę, kuri yra nepagrįsta. ATP bylos nagrinėjimo metu patikrinus Inspekcijoje turimo Trakų rajono savivaldybės administracijos pateikto Techninio darbo projekto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas kopijas ir avarijos tyrimo akto prieduose esančias UAB „V“ (duomenys pakeisti) (projektuotojo) pateikto Techninio darbo projekto egzemplioriaus UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriaus G. Z. patvirtintas kopijas (minėti dokumentai Inspekcijos 2012-05-10 raštu Nr. (7.9)-2D-6924 pateikti teismui) nustatyta, kad 2.1.16 „Grunto užpylimo eiliškumas" punkte nurodyta: „Gruntas užpilamas pagal žemiau pateiktas schemas". Nurodytos dvi dumblo kaupyklos uždengimo grunto užpylimo galimybės: „Laiptais", kai labai silpnas dumblas; ištisinis frontas, kai „standesnis" dumblas. Kitų galimybių dėl grunto užpylimo (mišraus, molio) Techniniame darbo projekte nenurodyta (galimybių sąrašas yra baigtinis). Techninio darbo projekto 2.2.2 punkte nurodyta: „Drenažinis sluoksnis įrengiamas, jį tolygiai užstumiant nuo kraštų į kaupyklos vidurį, pagal darbų organizacijos skyriuje nurodytus reikalavimus". Tiek Avarijos tyrimo komisija, tiek Inspekcija, tiek pirmos instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad kitiems grunto sluoksniams (mišraus, molio) taikoma 2.1.16 p. nurodyta schema. Techninio darbo projekto tekstinėje dalyje raštu nėra nurodyta grunto užpylimo kryptis, tačiau grunto užpylimo kryptis nurodyta šio projekto grafinėje dalyje (2.1.16 punkto schemose). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas", patvirtinto aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr. Dl-708 (Žin., 2005, Nr. 4-80; 2005, Nr. 16; 2010, Nr. 115-5902) redakcijos, galiojusios dumblo kaupyklos avarijos metu, 27 punktą projektinių sprendinių schemos yra projekto sprendinių dokumentai, kuriais privaloma vadovautis vykdant statybos darbus. Šio reglamento 8 priedo 4.3 punkte buvo nustatyta, kad schemose pavaizduoti projektiniai sprendiniai gali būti ne pagal mastelį. Todėl apeliantas privalėjo vadovautis Techninio darbo projekto 2.1.16 p. nurodyta schema. Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Techninio darbo projekto sprendiniai turi būti įgyvendinami taip, kad vykdant vienus sprendinius realizuojančius statybos darbus, nebūtų pažeisti kiti sprendiniai. Tačiau A. K., netinkamai vykdydamas statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas, to neužtikrino. Inspekcija pažymi, kad jeigu apeliantas manė, kad Techninio darbo projekto sprendiniai yra netinkami (apeliaciniame skunde pateikiami motyvai, kad įrengiant drenažinį sluoksnį Techniniame darbo projekte nurodytu būdu būtų pažeisti kiti projekto sprendiniai) jis turėjo pareigą inicijuoti atitinkamų sprendinių pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka. Norint pakeisti, papildyti, pataisyti schemose (Techninio darbo projekto 2.1.16 p. „Grunto užpylimo eiliškumas") nurodytus projektinius sprendinius ar drenažinio sluoksnio granuliometrinę sudėtį (Techninio darbo projekto 2.2.1 punktas), privaloma vadovautis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas" VI skyriaus reikalavimais. Duomenų, kad minėti projektiniai sprendiniai būtų pakeisti, papildyti ar pataisyti ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti bei įteisinti, nėra.

Inspekcija nurodo, kad apeliaciniame skunde yra neigiama aplinkybė, kad Techninio darbo projekto 2.2.1 p. yra nustatyta drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis 0-5 mm. Pasak apelianto, jam buvo pateiktas Techninio darbo projekto egzempliorius, kuriame nustatyta 0-32 mm šio sluoksnio sudėtis. Todėl A. K. nuomone, jokių pažeidimų klojant drenažinį sluoksnį nebuvo padaryta. Statybos darbai turi būti įgyvendinami pagal projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, o ne pagal kokias nors kitokias teisės aktų nustatyta tvarka neįteisintas projekto versijas. Inspekcija, priimdama nutarimą rėmėsi statybos leidimą išdavusios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateiktomis, tinkamai patvirtintomis Techninio darbo projekto kopijomis. Šių dokumentų 2.2.1 p yra nurodyta 0-5 mm granuliometrinė drenažinio sluoksnio sudėtis. Teismui statytojo UAB „K" (duomenys pakeisti) pateiktoje Techninio darbo projekto kopijoje taip pat nurodyta 0-5 mm granuliometrinė minėto sluoksnio sudėtis. Visi liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu (G. Z., E. K., E. N.) nurodė, kad Techninio darbo projekte buvo numatyta 0-5 mm granuliometrinė drenažinio sluoksnio sudėtis. Šiai aplinkybei nustatyti buvo ištirta pakankamai įrodymų. Tai, kad A. K. pateikė teismui kelis lapus iš Techninio darbo projekto kur nurodyta 0-32 mm granuliometrinė sudėtis negali paneigti visumos kitų įrodymų. Todėl pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą kad Techninio darbo projekto 2.2.1 p. drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-5 mm, tuo tarpu faktiškai naudojant 0-32 mm granuliometrinės sudėties drenažinį sluoksnį, buvo pažeistas Techninio darbo projekto 2.2.1 p. A. K. neatliko savo pareigų kaip statybos darbų techninis prižiūrėtojas ir nesiėmė teisės aktuose nurodytų veiksmų, kad būtų naudojamos Techniniame darbo projekte numatytos medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl ATPK 189¹² str.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėjo pagrįstą išvadą, kad A. K. padarė ATPK 189¹² str. numatytą teisės pažeidimą. Pagal ATPK 189¹² str., statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų pažeidimas užtraukia baudą nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra formali, todėl nėra reikalaujama neigiamų padarinių atsiradimo dėl padarytos veikos, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. (duomenys neskelbtini) kaupyklos avarijos kilimas ir dėl to patirti dideli nuostoliai nėra šio administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementas ir neturi įtakos asmens veikos kvalifikavimui.

A. K. buvo inkriminuotas Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 18.1 p. pažeidimas. Minėtame punkte nurodyta, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal statinio projektą. Pripažinta, kad A. K., vykdydamas statinio – (duomenys neskelbtini) kaupyklos, esančios (duomenys neskelbtini), statybos techninės priežiūros vadovo pareigas, nesilaikė normatyvinio statybos techninio dokumento reglamentuojamo privalomo reikalavimo tikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami pagal techninį projektą, bei pažeidė Techninio darbo projekto 2.1.16 p. ir 2.2.1 p. reikalavimus.

Iš (duomenys neskelbtini) kaupyklos techninio darbo projekto matyti, kad 2.1.16 „Grunto užpylimo eiliškumas“ punkte nurodyta: „Gruntas užpilamas pagal žemiau pateiktas schemas“. Nurodytos dumblo kaupyklos uždengimo grunto užpylimo galimybės: kai labai silpnas dumblas „Laiptais“ ir ištisinis frontas, kai „standesnis“ dumblas. Kitų galimybių dėl grunto užpylimo techniniame darbo projekte nenurodyta. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Techninio darbo projekto tekstinėje dalyje raštu nėra nurodyta grunto užpylimo kryptis, tačiau grunto užpylimo kryptis nurodyta šio projekto 2.1.16 punkto grafinėje dalyje. 2.2.2 punkte nurodyta: „Drenažinis sluoksnis įrengiamas, jį tolygiai užstumiant nuo kraštų į kaupyklos vidurį, pagal darbų organizacijos skyriuje nurodytus reikalavimus“. Todėl kitiems grunto sluoksniams (mišraus, molio) taikoma 2.1.16 p. nurodyta schema. Iš bylos medžiagos, matyti, kad faktiškai gruntas buvo pilamas jį stumiant nuo kraštų į kaupyklos vidurį. Apeliantas skunde nurodo, kad pilant gruntą tik pagal schemose parodytas galimybes, tačiau visiškai nekreipiant dėmesio į kitus darbo projekto sprendinius dėl bangų susidarymo bei sluoksnio užstūmimo nuo kraštų į kaupyklos vidurį, pastarieji darbo projekto sprendiniai tikrai būtų buvę pažeisti. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, jeigu apeliantas manė, kad Techninio darbo projekto sprendiniai yra netinkami, jis turėjo pareigą inicijuoti atitinkamų sprendinių pakeitimą teisės aktų nustatyta tvarka. Norint pakeisti, papildyti, pataisyti schemose (Techninio darbo projekto 2.1.16 p. „Grunto užpylimo eiliškumas“) nurodytus projektinius sprendinius, privaloma vadovautis statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ VI skyriaus reikalavimais. Duomenų, kad minėti projektiniai sprendiniai būtų pakeisti, papildyti ar pataisyti ir teisės aktų nustatyta tvarka įforminti bei įteisinti, nėra. Pažymėtina, kad Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.10 p. nurodyta, kad Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas), vykdydamas IV skyriuje nustatytas jo pareigas ir naudodamasis šio reglamento VIII skyriuje suteiktomis teisėmis, vykdo statinio statybos techninę priežiūrą šia tvarka: sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreipiasi į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. šių pareigų neatliko ir pažeidė Techninio darbo projekto 2.1.16 p. reikalavimus.

Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad A. K. pažeidė Techninio darbo projekto 2.2.1 p. reikalavimus. Techninio darbo projekto 2.2.1 p. („Reikalavimai medžiagoms“) drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-5 mm, tuo tarpu faktiškai naudotas 0-32 mm granuliometrinės sudėties drenažinis sluoksnis. Apeliantas nurodo, kad jam pateiktame Techninio darbo projekte, pagal kurį buvo vykdomi statybos darbai, drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-32 mm. Apeliantas nurodo, kad techninis prižiūrėtojas derino būtent tokius sprendinius, kurie yra patvirtinti jo parašu bei žyma „Pritariu statyti“, atitinkamai techninės priežiūros vadovas techninę priežiūrą galėjo vykdyti - ką jis ir darė, tik pagal šį projektą, t. y. tokį techninį darbo projektą, kuris jam buvo pateiktas, bet ne kažkokį kitą projektą, nes užsakovas techniniam prižiūrėtojui tokio pavedimo nebuvo suformulavęs. Priešingai nei nurodo apeliantas, statybos darbai turi būti įgyvendinami pagal projektą, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, priimdama nutarimą pagrįstai rėmėsi statybos leidimą išdavusios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracijos ir projektuotojo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pateiktomis, tinkamai patvirtintomis Techninio darbo projekto kopijomis. Šių dokumentų 2.2.1 p yra nurodyta 0-5 mm granuliometrinė drenažinio sluoksnio sudėtis. Teismui statytojo UAB „K“ (duomenys pakeisti) pateiktoje Techninio darbo projekto kopijoje taip pat nurodyta 0-5 mm granuliometrinė minėto sluoksnio sudėtis. Visi liudytojai, apklausti teismo posėdžio metu (G. Z., E. K., E. N.) nurodė, kad Techninio darbo projekte buvo numatyta 0-5 mm granuliometrinė drenažinio sluoksnio sudėtis. Taip pat pažymėtina, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos išduotame statybos leidime A. K. nurodytas kaip statybos techninis darbo vadovas, todėl jis turėjo būti susipažinęs su Techninio darbo projektu, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas. Kaip minėta, statybos leidimą išdavusios institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracijos, pateiktame Techninio darbo projekto egzemplioriuje drenažinio sluoksnio granuliometrinė sudėtis nurodyta 0-5 mm. Iš to spręstina, kad apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, nes juos paneigia aptartų įrodymų visuma. Minėtais savo veiksmais A. K. pažeidė Techninio darbo projekto 2.2.1 p. reikalavimus.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. K. pažeidimas, numatytas ATPK 189¹² str., yra visiškai įrodytas.

Dėl nuobaudos švelninimo.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą; 2 dalyje – kad pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apygardos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas arba nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Iš to seka, jog apeliacinės instancijos teismas nėra saistomas skundo ribų, jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtis gali būti pagerinama, todėl nors skundo dėl administracinės nuobaudos švelninimo nėra gauta, teismas pasisako šiuo klausimu.

ATPK 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarime nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog dėl 2011-10-20 įvykusios avarijos patirti dideli nuostoliai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 20 d. įvykus statinio – (duomenys neskelbtini) kaupyklos (duomenys neskelbtini), avarijai, VTPSI viršininkas 2011 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. IV- 184 sudarė avarijos tyrimo komisiją. Komisijai atlikus avarijos tyrimą, 2012 m. vasario 2 d. buvo surašytas avarijos tyrimo aktas Nr. (7.1)-1S-1, kuriuo pateikta išvada kad, komisijos nuomone, statinio avariją galėjo lemti šio akto XI skyriaus 2, 4, 5 ir 6 punktuose nurodyti pažeidimai, akto XII skyriuje konstatuota, kad dėl avarijos patirti preliminarūs nuostoliai sudaro 5,6 mln. Lt, iš jų apie 0,114 mln. Lt — nuostoliai dėl padarytos žalos gamtai. Atkreiptinas dėmesys, kad nebuvo kategoriškai nustatyta, kad A. K. padaryti pažeidimai nulėmė minėto objekto avariją, t. y. nurodyta, kad minėti pažeidimai galėjo lemti statinio avariją. Iš to spręstina, kad tai, jog dėl 2011-10-20 įvykusios avarijos patirti dideli nuostoliai, negali būti vertinama kaip A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į ATPK 30² str. 1 d., t. y. nesant nei A. K. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, keistinas A. K. paskirtos baudos dydis, paskiriant ATPK 189¹² str. sankcijoje numatytos baudos vidurkį – 3000 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinį skundą iš dalies.

Pakeisti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012-04-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATN-100-120416-00002 ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį:

1) panaikinti dalį, kuria A. K. už Lietuvos Respublikos ATPK 189¹² str. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 4000 Lt bauda;

2) už Lietuvos Respublikos ATPK 189¹² str. numatyto pažeidimo padarymą A. K. paskirti 3000 Lt baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė