Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. nutartimi. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Atvyko gydytis savo noru 2025 m. vasario 18 d., todėl nori pabaigti ir nutraukti gydymą nuo 2025 m. vasario 27 d. Jis nėra agresyvus, ūmios psichozės būsenos, adekvatus, normaliai mąstantis asmuo.

4.2. Atsisako būti priverstinai hospitalizuotas, kadangi yra sveikas ir nekelia grėsmės, todėl norėtų dalyvauti teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria leista suinteresuotą asmenį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad norėtų dalyvauti teismo posėdyje.

9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. CPK 322 straipsnyje numatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka turi būti motyvuotas.

10. Įvertinęs, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir suinteresuoto asmens teises užtikrino jame dalyvavusi jo atstovė, kad atskirajame skunde suinteresuotas asmuo yra išdėstęs savo argumentus dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kad teismo posėdžio apeliacinės instancijos teismo dieną suinteresuotas asmuo jau 30 dienų buvo gydomas ir jo būklė (dėl taikomo gydymo) gali būti reikšmingai pakitusi, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, kokias konkrečias aplinkybes siekia paaiškinti, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, jog nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą leisti 30 dienų priverstinai hospitalizuoti ir priverstinai gydyti pacientą (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad į (duomenys neskelbtini) atvyko savo noru, todėl nori nutraukti gydymą, kadangi jis nekelia grėsmės aplinkiniams ir yra adekvatus asmuo.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalis nustatyta, kad asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu. Jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas.

13. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, teismas, apsvarstęs psichikos sveikatos priežiūros įstaigos kreipimąsi dėl priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, gali priimti sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų, ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad suinteresuotas asmuo stacionarizuotas į (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 18 d. 23:00 val. teikiant būtinąją pagalbą dėl ūmios psichozės, pacientui nusistačius prieš artimuosius. Į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių atvyko savarankiškai, be palydinčių asmenų. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo neneigia medikų jam konstatuotos diagnozės, iš esmės atskirajame skunde patvirtina faktą, kad jam gydymas buvo reikalingas, kadangi į gydymo įstaigą atvyko savo noru.

15. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde nurodo, kad jis atsisako būti priverstinai hospitalizuotas, kadangi yra sveikas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

16. Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motyvuotą sprendimą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinio hospitalizavimo ir (ar) priverstinio gydymo ilgiau kaip 3 darbo dienas būtinumo, įvertinę psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento psichikos sveikatos būklę, kartu priima du psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai psichiatrai ir vienas psichikos sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įgaliotas įstaigos administracijos darbuotojas. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui 2025 m. vasario 25 d. išvadą pasirašė šios komisijos pirmininkė (duomenys neskelbtini) – direktoriaus pavaduotoja medicinai, (duomenys neskelbtini) – gydytojas psichiatras ir (duomenys neskelbtini) – gydytojas psichiatras. Tokiu būdu buvo užtikrinti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai – išvadą dėl suinteresuoto asmens priverstinio hospitalizavimo kartu priėmė du gydytojai psichiatrai ir įstaigos vadovo įgaliota administracijos darbuotoja – direktoriaus pavaduotoja medicinai.

17. Išvadoje nustatyta, kad į gydymo įstaigą suinteresuotas asmuo atvyko 2025 m. vasario 18 d. savarankiškai, be palydinčių asmenų. (duomenys neskelbtini) pirmą kartą gydytas 2018 m. lapkričio 26 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. diagnozė – (duomenys neskelbtini), taikytas priverstinis gydymas. 2019 metais atlikta stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizė, nustatant, kad pacientas nepakaltinamas, paskirtas privalomasis lankymasis ambulatoriškai pas psichiatrą. 2022 m. birželio 30 d. – 2022 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) gydytas pakartotinai, nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini). Vėliau dar porą kartų gydytas (duomenys neskelbtini), paskutinė hospitalizacija – 2024 m. sausio 24 d. – 2024 m. sausio 31 d. diagnozė (duomenys neskelbtini).

18. Nagrinėjamu atveju gydytojų komisijos priverstiniam hospitalizavimui ir gydymui išvada – klinikoje lėtinės ligos (duomenys neskelbtini) – psichozinė simptomatika su priešiškumu, gynybiškumu, kraštutiniu įtarumu, disforiška nuotaika, mąstymo formos sutrikimais, klausos haliucinacijomis, kliedesine simptomatika, visišku nebendradarbiavimu, pacientas psichomotoriškai sujaudintas, dezorganizuoto ir neadekvataus elgesio, ryškia socialine ir darbine dezadaptacija, kritikos savo esamai būsenai ir sveikatai stoka. Prieš patekdamas į ligoninę buvo priešiškai nusiteikęs artimųjų ir aplinkinių atžvilgiu, anamnezėje yra buvęs žalingas lošimas, narkotikų vartojimas, praeityje yra taikytas priverstinis gydymas, yra tirtas valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos. Dėl to pacientas yra socialiai pavojingas ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodė, kad atsiliepimo pateikimo teismui dieną (2025 m. kovo 17 d.) suinteresuoto asmens būklė tebereikalauja stacionarinio gydymo.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, specialistų (gydytojų) išvadas, konstatuoja, jog atskirojo skundo argumentai, kad nėra pagrindo taikyti priverstinį hospitalizavimą ir gydymą, yra neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Atmestini suinteresuoto asmens argumentai, kad jis nekelia grėsmės aplinkiniams. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančia išsamia išvada, kurioje gydytojų komisija patvirtino, kad suinteresuotam asmeniui nustatytas (duomenys neskelbtini), jis yra priešiškas, neadekvataus elgesio. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas prašymo nagrinėjimo metu neturėjo jokių faktinių duomenų ir įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose daromas išvadas dėl suinteresuoto asmens psichikos sveikatos būklės ir jo keliamos realios grėsmės savo ar kitų asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui. Tokių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis), be kita ko, nustatė, kad suinteresuotas asmuo ir anksčiau yra kėlęs grėsmę aplinkiniams asmenims, todėl manytina, kad dėl ligos paūmėjimo tokia grėsmė ir šiuo atveju egzistavo. Vien tik suinteresuoto asmens teiginiai, kad priverstinis gydymas jam nereikalingas, savaime neleidžia daryti priešingos, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, išvados.

20. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.