Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – kartu gyvenančiam atsakovės sutuoktiniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą trisdešimties dienų terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė A. P. su pradine kreditore UAB „mogo LT“ 2017 m. vasario 8 d. sudarė Transporto priemonės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudotis automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė priėmė transporto priemonę, ją valdė bei naudojosi ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Atsakovė nuomos įmokų Sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo, todėl pradinė kreditorė 2019 m. vasario 22 d. Sutartį nutraukė. Atsakovė liko skolinga pradinei kreditorei 703,84 Eur. Skolą sudaro 109,61 Eur nuomos mokestis, 130,41 Eur Sutarties sudarymo mokestis, 298,82 Eur turto vertės atstatymo išlaidos, 165 Eur transporto priemonės gabenimo išlaidos.

2017 m. vasario 28 d. Periodinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė reikalavimo teisę į atsakovės skolą ir su ja susijusius reikalavimus perleido Risk Management Services OU, kuris 2017 m. kovo 1 d. Periodinės reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisę į atsakovės skolą ir su ja susijusius reikalavimus perleido ieškovui. Faktinė skolos perleidimo data 2019 m. birželio 17 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditoriaus teisė be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog reikalavimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 9 d. pranešimu informavo atsakovę apie reikalavimo teisių perleidimą, todėl laikytina, kad ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovės, kuri nėra įvykdžiusi reikalavimo pradinei kreditorei, įsiskolinimą nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. (CK 6.101 straipsnio 2 dalis).

Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį transporto priemonės nuomos, neteikiant vairavimo ir technines priežiūros paslaugu, sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pradinė kreditorė vykdė sutartinius įsipareigojimus tinkamai – išnuomojo atsakovei transporto priemonę, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė – Sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo nustatytų nuomos įmokų, automobilis grąžintas su defektais, patirtos transportavimo išlaidos. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovė per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovo reikalavimų, todėl iš jos ieškovui priteistina 703,84 Eur skola.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). CK 6.101 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.

Šalys Sutartimi susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, nuo jos priklausančių priežasčių ar jai priskirtų rizikų, atsakovė įsipareigoja mokėti penkių procentų dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatuose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu (Sutarties 10.8 punktas). Sutarties nutraukimo metu transporto priemonės vertė sudarė 1220,10 Eur, todėl ieškovas prašo priteisti 61,01 Eur baudą. Taip pat nuo laiku nesumokėtos sumos atsakovė įsipareigojo mokėti pradinei kreditorei 0,05 procentų netesybas (delspinigius) už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 10.3 punktas). Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 0,05 procento dydžio delspinigius, t. y. 63,35 Eur nuo laiku nesumokėtos sumos už 180 dienų (nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. gruodžio 18 d.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Išanalizavus Sutarties 10.3 ir 10.5 punktus bei atsižvelgiant į tai, kad Sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl to, kad ji laiku nemokėjo nuomos įmokų, todėl prašymas priteisti kartu baudą ir delspinigius netenkintinas. Už tą patį Sutarties pažeidimą taikyti atsakovei dvigubas netesybas negalima. Šiuo atveju taikytinas nustatytas netesybų ir realių nuostolių reikalavimo atveju įskaitymo principas (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Ieškovei už praleistą tos pačios prievolės įvykdymo terminą prašant priteisti dvigubas netesybas delspinigių ir baudos forma, bauda įskaitytina į delspinigius ir priteistini 63,35 Eur delspinigiai.

Iš atsakovės ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 767,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. sausio 6 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 19,00 Eur žyminis mokestis. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus 92,63 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovės priteistina 17,60 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „Plus Plus Baltic“ OU Lietuvos filialo, j. a. k. 11919806, buveinė Gynėjų g. 16, Vilnius:

– 703,84 Eur (septynis šimtus tris eurus 84 ct) skolos;

– 63,35 Eur (šešiasdešimt tris eurus 35 ct) delspinigių;

– 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 767,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. sausio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 17,60 Eur (septyniolika eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.