Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2020-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-12085-892/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
e2-12085-892/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03516-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Pluirienė
Ieškovas
T. J.
Kategorijos
  • 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-12085-892/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03516-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.2.3.2; 3.2.7.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas T. J. pateiktu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos prašo: įpareigoti atsakovę I. G. nekliudyti ieškovui T. J. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu - poilsio nameliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kartu įpareigojant atsakovę I. G. leisti ieškovui T. J. patekti į gyvenamąjį namą per žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodo, jog ieškovas 2018 m. sausio 19 d. su Lietuvos Respublikos valstybe sudarė pastato - poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)pirkimo pardavimo sutartį. Ieškovui nuosavybės teise priklausantis pastatas, stovi ant atsakovei I. G. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio mėnesį atsakovė žemės sklypą aptvėrė tvora ir tokiu būdu apribojo ieškovui galimybę patekti į jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. 2020 m. birželio 17 d. ieškovui atvykus prie pastato į jį patekti negalėjo. 2020 m. rugpjūčio 30 d. ieškovas vėl negalėjo patekti prie pastato, tą pačią dieną kreipėsi į atsakovę bei prašė neriboti patekimo į pastatą, tačiau atsakovė toliau ribojama jo teisę naudotis savo turtu. 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovas gavo raštą iš policijos, kuriame nurodyta, jog jis neturi jokios juridinės teisės patekti į žemės sklypą, kol teismas nenustatė servituto. Ieškovas kitomis dienomis dar ne kartą kvietė policiją dėl negalėjimo patekti į pastatą, tačiau policija niekuo padėti negalinti, atsakovė ir toliau neleidžia per jos sklypą naudotis ieškovui savo pastatu. 2020 m. lapkričio 26 d. ieškovas išsiuntė atsakovei prašymą dėl sąlygų sudarymo prieiti/patekti ieškovui prie jam priklausančio pastato su tikslu atlikti matavimus, skirtus žemės sklypo servituto plano sudarymui. Ieškovas negalėdamas patekti į pastatą iki šios dienos negali nustatyti padarytos žalos savo turtui bei tinkamai jo apsaugoti. Pažymėjo, kad ieškovas negali atlikti ir matavimus skirtus žemės sklypo servituto plano sudarymui, kurį yra būtina pateikti su ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl servituto plano sudarymo. Ieškovas su šiuo prašymu negali pareikšti ieškinio dėl servituto nustatymo neturint servituto plano, taip pat ieškovas negali pateikti ir reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kadangi neturi galimybių įvertinti padarytos žalos masto nepatekęs prie pastato. Šiuo savo prašymu ieškovas siekia ginčo nagrinėjimo teisme metu užkirsti kelią atsakovės veikimui, kurį ieškovas vertina kaip grubų savo teisių pažeidimą, sukeliantį ieškovui tiek turtinę, tiek neturtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2. Tais atvejais, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 str. 3 d.). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalyje yra nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių, kurias gali taikyti teismas, sąrašas. Teismas pažymi, kad pagal ieškovo suformuluotą reikalavimą tokios laikinosios apsaugos priemonės, t.y. suteikimas teisės ieškovui ir kitiems asmenims naudotis keliu per atsakovės žemės sklypą, nėra taikomos.

4. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis), reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs ir nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-7-552/2004). Ekonomiškumo principas reikalauja, jog teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.

5. Ieškovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovas taip pat nurodo, kad jis negali naudotis savo poilsio nameliu, kadangi privažiuoti prie jo gali tik per atsakovei priklausantį žemės sklypą, tačiau atsakovė piktybiškai draudžia ieškovui naudotis jos žemės sklypu ir patekti prie pastato, dėl ko ieškovas patiria nuostolius. Minėta, ieškovas prašo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo dienos ir įpareigoti atsakovę nekliudyti ieškovui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu - poilsio nameliu, įpareigojant atsakovę leisti ieškovui patekti į gyvenamąjį namą per žemės sklypą.

6. Visų pirma, ieškovas nurodė, kad ieškinio pateikti šiuo metu negalintis, kadangi ieškovas negali atlikti matavimų, skirtų žemės sklypo servituto plano sudarymui, kurį yra būtina pateikti su ieškiniu reiškiant reikalavimą dėl servituto. Ieškovas rašytiniais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad negalima sudaryti servituto plano be faktinio patekimo į atsakovės žemės sklypą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas taip pat pažymi, kad ieškovas konkrečiai neįvardino, kokį ieškinio reikalavimą formuluos ateityje (dėl žalos priteisimo, dėl servituto nustatymo ir pan.). Taigi, ieškovas nori įpareigoti atsakovę leisti neatlygintinai naudotis jai priklausančiu žemės sklypu iki bus išspręstas ginčas, kurio faktinis pagrindas ir reikalavimas prašyme nėra aiškiai suformuluoti. Apskirtai ieškovas tinkamai nepagrindė nei aplinkybės, kad jam priklauso pastatas (pridėtas tik VĮ „Registrų centras“ išrašo fragmentas), nei, kad atsakovei priklauso žemės sklypas (VĮ „Registrų centras“ išrašo, pagrindžiančio minėtą aplinkybę bei kitus žemės sklype registruotus juridinius faktus, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjamu atveju, nėra).

7. Taip pat ieškovas nepaaiškino aplinkybės, kodėl sudarant 2018 m. sausio 19 d. Pastato - poilsio namelio pirkimo - pardavimo sutartį (ši taip pat nėra pateikta) nebuvo aptartas pateikimo prie pastato ir naudojimosi juo klausimas. Taigi, nėra aišku, dėl kokių priežasčių įsigyjant poilsio namelį nebuvo aptartos ieškovo teisės patekti į perkamą objektą, nors nėra abejonių, kad ieškovas turėjo ir galėjo suprasti, jog patekimui į namelį jam reikės naudotis žemės sklypu, kurio jis nei įgyja, nei turi teise naudotis kitu pagrindu.

8. Ieškovas pateiktame prašyme remiasi kasacinio teismo praktika, tačiau nenurodo, kokiu aspektu ji yra aktuali šioje konkrečioje situacijoje. Ieškovas prašo teismo užtikrinti laikiną ginčo objekto apsaugos mechanizmą (prašymo 20 punktas), tačiau konkrečiai nenurodo, kas yra ginčo objektas (namelis ar žemės sklypo dalis), kam, kaip ir kodėl jis turi būti saugomas. Ieškovas nepagrindė, kodėl jo nuosavybės teisė taikant laikinąsias apsaugos priemonės turi būti labiau ginama nei atsakovės. Teismas pažymi, kad servitutas – teisė naudotis objektu, atsirasianti jį nustačius, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu šiuo metu turi būti ribojamos atsakovės teises į žemės sklypą, kai nėra aišku nei kokį konkrečiai reikalavimą, nei kokiu pagrindu ieškovas teiks. Be to, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nekliudyti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu pastatu - poilsio nameliu yra abstraktus, nėra konkrečiai įvardinta, „kaip nekliudyti“, kokiu būdu (pvz. leisti privažiuoti automobiliu ar pan.), kokia atsakovės žemės sklypo dalimi (nenurodyti matmenys) ieškovas prašo naudotis ir kt.

9. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tarp šalių kyla ginčai ir konfliktai dėl naudojimosi abiejų šalių turtu (tiek ieškovo pastatu – poilsio nameliu, tiek atsakovės žemės sklypu), tačiau pastebėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos šalių konfliktams išspręsti, jų ginčas sprendžiamas teisme pareiškiant ieškinius. Minėta, kad įgyjant namelį ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kad siekiant juo naudotis turės būti naudojamasi žemės sklypu, o tokios teisės jis neturi. Todėl nėra aišku, kuo remiantis yra pagrįsta suteikti ieškovui pranašumą prieš atsakovę leidžiant neatlygintinai, neapibrėžtu terminui naudotis atsakovei priklausančia nuosavybe be jos sutikimo. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje nurodyta, jog nustatant servitutą turi būti sprendžiama ir dėl jo atlyginimo, tačiau teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas jokio atlyginimo atsakovei nežada.

10. Be to, ieškovas, dėstydamas motyvus dėl būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad bus vengiama vykdyti teismo sprendimą, kuriuo bus išspręsti ateityje reiškiamu ieškiniu keliami reikalavimai, ar yra kitų aplinkybių, dėl kurių priimto sprendimo įvykdymas taps neįmanomas. Ieškovas nenurodė konkrečių argumentų, kurie pagrįstų, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimas prarastų prasmę ir taptų netikslingas kaip nurodoma prašymo 23 punkte cituojamoje kasacinio teismo praktikoje.

11. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl prašymas atmestinas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 145 straipsnio 1 dalies 11, 13 punktai, 147 straipsniu, 151 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būsimo ieškinio užtikrinimui netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Ieva Pluirienė