Kauno apygardos teismo nutartis

2016-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-903-317/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-08
Bylos Nr.
1S-903-317/2016
Teisminio proceso Nr.
1-69-3-00066-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-903-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00066-2016-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.9.1; 2.12.4
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas,

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. J. skundą dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. birželio 6 d. V. J. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą, prašydamas privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą S. K. ir pripažinti jį padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, V. J. pripažinti nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei priteisti jam 3000 (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi V. J. skundo, paduoto privataus kaltinimo tvarka, nutarė nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, konstatuodamas, jog skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 412 straipsnyje keliamų reikalavimų nukentėjusiojo skundo turiniui. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, V. J. pateikė Kauno apygardos teismui skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – V. J. 2016 m. birželio 5 d. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog privataus kaltinimo skunde yra nurodyti visi pagrindiniai BPK 412 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai, keliami skundo turiniui. Pažymėjo, jog privataus kaltinimo skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas bei skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Skundo formos bei teiginių netobulumas, kai skundo turinio esmė yra išdėstyta, ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama neturi būti vertinama kaip pagrindas nepriimti skundo. Bylai reikšmingos aplinkybės gali būti išsiaiškintos bylą nagrinėjant teisme, o reikiami dokumentai išreikalauti.Atsiliepimas į V. J. skundą negautas.

V. J. skundas tenkintinas.

BPK 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog privataus kaltinimo tvarka paduotame skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamojo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. Susipažinus su V. J. privataus kaltinimo skundu, daroma išvada, kad skundas, priešingai nei teigiama apylinkės teismo nutartyje, iš esmės atitinka BPK 412 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Jame nurodyti visi minėtame BPK straipsnyje nurodyti duomenys, kurie yra pakankami inicijuoti privataus kaltinimo procesą. Nors skundo forma bei teiginių dėstymo metodika ir nėra ideali, tačiau tai negali būti pagrindas atsisakyti jį priimti, suvaržant asmens teisę kreiptis į teismą. Juolab, jog priešingai nei skundžiamojo nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, skunde nurodyta nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) ligoninė. Ir nors nėra nurodytas jos adresas, tačiau tai nėra kliūtis skundui priimti, turint omenyje tai, jog šios viešosios įstaigos duomenys yra viešai skelbiami. Skunde yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens vardas ir pavardė – S. K.. Iš prie skundo pateikto išrašo iš V. J. medicininių dokumentų (b.l.5) matyti, jog minėtas asmuo yra pareigūnas, kuris kartu su kitu pareigūnu – R. K. - lydėjo V. J. greitosios medicinos pagalbos automobiliu, vežant jį į (duomenys neskelbtini) ligoninės padalinio (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, t.y. apie nusikalstamos veikos padarymu kaltinamą asmenį yra pateikta pakankamai duomenų, todėl skundžiamojoje nutartyje nurodytas trūkumas – aplinkybė, jog nenurodyta, kokiu pagrindu S. K. buvo įgaliotas teikti informaciją apie nukentėjusįjį medicinos įstaigai, nėra esminė, nes ši aplinkybė neturi lemiamos reikšmės veikos kvalifikavimui ir gali būti išsiaiškinama nagrinėjant bylą teisme.Apylinkės teismo nutartyje teisingai nurodoma, kad nukentėjusiojo asmens skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuris prilygsta kaltinamajam aktui ir yra įteikiamas kaltinamajam, ir kuriame tiksliai ir konkrečiai turi būti išdėstytos visos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo, priešingu atveju kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą. Iš tiesų, skunde turi būti nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys duomenys, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Tačiau visiškai sutiktina su skundo argumentu, jog tokie skundui keliami reikalavimai nereiškia, jog šiame procesiniame dokumente turi būti preciziškai suformuluotas kaltinimas, taipogi tiksliai nustatyta skunde nurodytiems asmenims inkriminuojamos nusikalstamos veikos kvalifikacija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad atsižvelgiant į privataus kaltinimo instituto, kaip specifinio baudžiamojo proceso instituto, paskirtį ir prasmę, taip pat į baudžiamojo proceso principus ir tikslus, aplinkybė, jog privataus kaltinimo tvarka paduotas skundas turi tik nedidelių, neesminių, formalių nukrypimų nuo nustatytų reikalavimų, nereiškia, kad teismas apskritai neturi įgaliojimų tokio skundo priimti (Konstitucinio Teismo 2006-01-16 nutarimas „Dėl privataus kaltinimo ir dėl asmens, kurio atžvilgiu atsisakyta kelti baudžiamąją bylą, teisės apskųsti prokuroro nutarimą“). Skundo formos bei teiginių dėstymo metodikos netobulumas tuomet, kai turinio esmė yra išdėstyta ir iš skundo galima suprasti, kokia veika padaryta bei kokiais duomenimis ji patvirtinama, neturi būti vertinamas kaip pagrindas nepriimti skundo. Todėl, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti V. J. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą, ir neteisingai nurodė, kad jis neatitinka privataus kaltinimo skundui keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad nustačius, jog privataus kaltinimo skundo turinys iš esmės atitinka pareiškimo turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (BPK 412 str.), spręstinas skundo priėmimo klausimas iš naujo, atsižvelgiant ir į tai, ar privataus kaltinimo procesas nagrinėjamu atveju yra įmanomas (LR BPK 412¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

V. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – V. J. privataus kaltinimo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas