Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-11-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1661-390/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
2A-1661-390/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algimantas Kukalis (pirm.), Gintautas Koriaginas, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
A. B., O. L. B.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1661-390/2011
Pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorija: 30.9; 114.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Kukalio, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Ramūno Mitkaus apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. B. ir O. L. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovams A. B., O. L. B. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. B. ir O. L. B. priešieškinį ieškovei J. M. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal jos pateiktą teismui UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2010 06 21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą: jai paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu A (258 kv.m.), atsakovams paskirti naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu B (180 kv.m.), o žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C (121 kv.m.), esančia po gyvenamuoju namu, paskirti šalims naudotis bendrai pagal jiems tenkančias gyvenamojo namo idealias dalis, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3-4, 5). Paaiškino, kad jos paruoštas projektas atsakovų teisių ir interesų nepažeis, o ieškovei bus atstatyta teisė naudotis visu nuosavybės teise priklausančiu sklypo dydžiu, kadangi šiuo metu atsakovai naudojasi 8 kv.m. jai priklausančia dalimi žemės, taip pat jai bus patogiau naudotis praėjimu iš gyvenamojo namo į daržą. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su atsakovų priešieškiniu, prašo jį atmesti, kadangi pagal atsakovų parengtą projektą būtų apsunkintas patekimas į jai priklausančios namo dalies virtuvę ( b.l. 33-34 ).

Atsakovai su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir patenkinti jų priešieškinį. Priešieškiniu atsakovai prašo nustatyti naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą 2010 m. lapkričio mėn. 2d. VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo paruoštą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, paskiriant atsakovams naudotis 180 kv.m. žemės klypo dalį, projekte pažymėtą raide „A“, o ieškovei - 258 kv. m. žemės klypo dalį, plane pažymėtą raide „B“. Bendrai paskirti naudotis 121 kv.m. užstatyta gyvenamu namu žemės sklypo dalį, plane pažymėta raide „C“, tame tarpe atsakovams 53 kv.m., o ieškovei - 68 kv.m., priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 21-22, 26-27, 29). Paaiškino, kad pagal faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurios riba su ieškovės naudojama žemės sklypo dalimi eina pagal jų paruošto plano projektą tarp taškų 22, 23, ir 34. Prie šios ribos yra pastatytas atsakovų šiltnamis, todėl prašo teismo nustatant naudojimosi tvarką atsižvelgti į faktiškai nusistovėjusią žemės sklypo naudojimosi tvarką ir jame esančius statinius. Atsakovai teigia, kad šioje vietoje yra vienintelis žemės lopinėlis, tinkamas augini daržovėms, nes likusią atsakovų naudojamą žemės sklypo dalį užima kiemas ir praėjimai į ūkio pastatus, o ieškovei tenkančiame žemės sklype yra didelis plotas, skirtas daržui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai, priešieškinį atmetė. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovės J. M. pateiktą teismui UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2010 06 21 parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių projektą. Priteisė iš atsakovų A. B. ir O. L. B., ieškovei iš kiekvieno po 816,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovai šiuo metu naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, negu jiems priklauso nuosavybės teise. Teikdama ieškinį, ieškovė siekia atstatyti pažeistas teises į neteisėtai atsakovų užimtą jai priklausančio žemės sklypo dalį, kurios atgavimas jai užtikrintų patogų naudojimąsi nuosavybe. Todėl nėra pagrindo remtis atsakovų argumentais atsižvelgti į nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Teismo nuomone, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovų pateiktą projektą, nebus pašalinta pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovė siekia nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu: ieškovė siekia turėti patogų išėjimą iš jai priklausančio gyvenamojo namo dalies į savo daržą, nepakeisdama bendraturčių nuosavybės dalių bendrame ginčo žemės sklype ar kaip nors kitaip apribodama atsakovams galimybę naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Pagal atsakovų pateiktą projektą ieškovei paliekamas tas pats ieškovės netenkinantis praėjimas į daržą. Atsižvelgęs į tai, kad atsiliepime į ieškinį, atsakovai vienu iš motyvų dėl ko jie nesutinka su ieškovės siūlomu naudojimosi tvarkos nustatymu, nurodė, kad pagal ieškovės projektą jiems bus nepatogu patekti į savo rūsį, esantį tarp taškų 22-21, tačiau teismo posėdžio metu atsakovai šiuo argumentu nesirėmė, o teigė, kad pagal ieškovės pateiktą projektą jiems bus apsunkintas patekimas į lauko tualetą, esantį už stoginės, projekte pažymėtos raide N tarp taškų 6-7, sprendė kad atsakovai siekia įvairiomis priemonėmis apsunkinti ieškovės galimybę pilnavertiškai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu visu žemės sklypu. Nustatė, kad atsakovų šiltnamis nėra stacionarus. Atsakovai pageidaudami šiltnamyje auginti daržoves, turi galimybę be didelių sąnaudų jį patraukti į jiems priklausančią žemės sklypo dalį. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė, kad ieškovės paruoštas žemės sklypo naudojimosi projektas yra priimtinas kaip labiausiai atitinkantis šalių interesus ir tenkinantis jų lūkesčius.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai A. B., O. L. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovų parengtą projektą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iki šiol žemės sklypo naudojimosi tvarka nebuvo nustatyta, todėl teismo motyvas, kad atsakovai pažeidžia ieškovės teises ir naudojasi ieškovei priklausančiu žemės sklypu yra nepagrįstas. Teigia, kad ieškovė neteisėtais būdais išsipirko didesnę žemės sklypo dalį negu buvo susitarta ir priklausė pagal įstatymą. Patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovai turėtų nugriauti savo šiltnamį, kuris yra žemės sklypo dalyje ieškovės projekte pažymėtame tarp 34 ir 35 taškų. Kitos tinkamos vietos atsakovams pasistatyti šiltnamį ieškovės projekte nėra. Faktiškai atsakovams tenka kiemas, o laisvos vietos daržui nelieka. Teismo motyvas, kad atsakovai gali pasistatyti šiltnamį kitoje vietoje neatitinka faktinių aplinkybių. Pagal ieškovės pateiktą projektą tarp atsakovų ūkinių pastatų ir ieškovės žemės sklypo ribos, žemės sklypo plotis yra apie 2,55 m. Atsakovams reikalingas apie 1 m. pločio priėjimas prie stoginės, tualeto ir žemės sklypo. Todėl šiltnamio statybai lieka 1,55 m. pločio žemės tarpas, kuris yra aiškiai per mažas. Taip pat nurodo, jog pagal ieškovės pateiktą projektą prie atsakovų įėjimo į gyvenamojo namo rūsį paliktas 1,18 m. tarpas (22-23 taškas). Analogiškas praėjimas (1,15 m.) yra paliktas ieškovei pagal atsakovų projektą. Todėl teismo motyvas, kad atsakovai siekia apriboti ieškovės pilnavertę galimybę naudotis jai priklausančiu visu žemės sklypu yra nepagrįstas. Taip pat pažymi, kad ieškovė turi antrą išėjimą į kiemą iš jai priklausančio gyvenamojo namo dalies. Pagal ieškovės parengtą projektą atsakovams tarp stoginės N ir žemės sklypo ribos taškų 7, 35 yra suprojektuotas tik 0,45 m. pločio tarpas. Per tokio pločio tarpą atsakovai negalės prieiti nei prie stoginės, nei į lauko tualetą nei į žemės sklypą, esančius už stoginės. Taip faktiškai buvo atimta galimybė naudotis žemės sklypo dalimi ir prieiti prie statinių.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. M. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovai patys pripažino, jog jie naudojasi didesne sklypo dalimi nei jiems priklauso, todėl teismo išvada, jog pažeidžiamos ieškovės nuosavybės teisės atitinka tikrovę. Pažymi, kad atsakovai turi savo gyvenamajame plote įsirengę tualetą, todėl dabar lauko tualetas apdėtas įvairiais rakandais. Patekimas į jį apsunkintas dėl pačių atsakovų kaltės. Atsakovai apkalė stoginės šonus, kas taip pat padarė kliūtį patekimui į lauko tualetą. Pažymi, kad ne ieškovės kaltė, kad dalis atsakovų šiltnamio yra ieškovei priklausančioje žemėje. Atsakovų šiltnamis – paprasčiausias pavasarį įrengiamas statinys, kuris turi stovus, o tarp jų ištempiama plėvelė. Atsakovų teiginys, kad atsakovams teks nugriauti šiltnamį neatitinka tikrovės, nes šiltnamio nereikia griauti – tereikia perkelti stovus į atsakovams priklausančią sklypo dalį. Taip pat nurodo, kad atsakovai palieka 1,15 m. ieškovei patekimo į virtuvę, o patys automobiliu važiuoja plačiausiu taku (keliuku) į garažą. Teigia, jog jei atsakovams maža vietos prieiti prie stoginės, ūkio pastato, tualeto, tai nesunku pasidaryti iš garažo patekimą į šias patalpas, nors pagal dabartinį turimo sklypo kiekį nėra tam jokios būtinybės.

2011 m. spalio 7 d. atsakovai pateikė paaiškinimus apeliacinės instancijos teismui ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia jų teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Šalys yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendraturčiai. Ieškovei priklauso 326/559 dalys žemės sklypo, o atsakovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 233/559 ginčo žemės sklypo. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu; taip įstatyme išreikšta kiekvieno bendraturčio pareiga visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principu. Kai yra nesutarimas, valdymo naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje šalys konfliktuoja ir nesutaria dėl žemės sklypu naudojimosi tvarkos. Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jos paruoštą projektą (b.l. 5), o atsakovai priešiniu ieškiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypu tvarką pagal jų paruoštą projektą (b.l. 29). Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė ginčo sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktą projektą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai laikė ieškovės pateiktą projektą tinkamu šalims naudotis ir labiausiai atitinkančiu šalių interesus ir lūkesčius. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad atsakovai naudojasi faktiškai didesne dalimi žemės, kuri teisiškai priklauso ieškovei. Todėl nepagrįstai jie apeliaciniame skunde tvirtina, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą nebuvo atsižvelgta į jau nusistovėjusią tvarką. Apeliantai teigia, kad patenkinus ieškovės reikalavimą, atsakovai turėtų nugriauti savo šiltnamį, kuris yra žemės sklypo dalyje ieškovės projekte pažymėtame tarp 34 ir 35 taškų. Kitos tinkamos vietos atsakovams pasistatyti šiltnamį ieškovės projekte nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiltnamis nėra stacionarus statinys, kurio nukėlimas sukeltų tokius didelius nepatogumus vienam iš bendrasavininkių, kad žemės sklypo naudojimosi tvarka išimtinai būtų nustatoma pagal šiltnamio stovėjimo vietą. Svarbi aplinkybė yra ta, kad iki šio ginčo, šalių susitarimo dėl šiltnamio statybos vietos nebuvo, todėl ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektas negali būti pripažintas ydingu vien dėl tos aplinkybės, kad atsakovams teks pakeisti šiltnamio stovėjimo vietą. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta nepagrįstu apeliantų argumentą, jog žemės sklypo naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal jų projektą, kadangi tinkamos vietos atsakovams pasistatyti šiltnamį ieškovės projekte nėra. Iš ieškovės pateiktos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projekto matyti, kad atsakovams priskirta naudotis 180 kv. m. žemės sklypo dalis. Visa ši dalis yra vientisa bei racionalios formos, taigi, tik nuo pačių atsakovų priklauso kaip jie išnaudos jiems tenkantį plotą, t.y. ar visą plotą naudos kaip kiemą privažiavimui prie garažo ar dalį jo skirs daržui įsirengti. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pagal ieškovės parengtą projektą atsakovams tarp stoginės N ir žemės sklypo ribos taškų 7, 35 yra suprojektuotas tik 0,45 m. pločio tarpas. Per tokio pločio tarpą atsakovai negalės prieiti nei prie stoginės, nei į lauko tualetą nei į žemės sklypą, esančius už stoginės. Taip faktiškai buvo atimta galimybė naudotis žemės sklypo dalimi ir prieiti prie statinių. Kaip matyti iš atsakovų pateikto žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projekto, atitinkamai atsakovams tarp stoginės N ir žemės sklypo ribos taškų 7, 36 yra suprojektuotas 0,53 m. pločio tarpas. Taigi, atsakovai savo projekte, kaip pakankamą minėtiems objektams pasiekti, nusimatė tik 8 centimetrais platesnį tarpą. Esant šios aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad nustačius naudojimosi tvarką pagal ieškovės projektą yra suvaržomos atsakovų galimybės patekti prie jiems priklausančių objektų.

Remiantis aukščiau išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algimantas KukalisKolegijos teisėjai Gintautas KoriaginasRamūnas Mitkus