Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį ir atsakovo R. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikiančios institucijos – Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui B. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, įpareigojimo grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą.

Atsakovas R. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) ir priteisti iš ieškovės po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, priteisti iš ieškovės 1 506,02 Eur (5 200 Lt) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Atsakovas prašė nustatyti bylos nagrinėjimo metu galiojančią atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-17 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015-01-28 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2016-06-03 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės V. J. prašymas, kuriuo ieškovė prašė atnaujinti terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 paduoti ir priimti papildomą sprendimą – išspręsti iš esmės ieškinio reikalavimą dėl atsakovo R. K. įpareigojimo perduoti nepilnametį sūnų B. K., gim. (duomenys neskelbtini), į ieškovės V. J. gyvenamąją vietą, įpareigojant atsakovą R. K. grąžinti nepilnametį vaiką B. K. ieškovei V. J. į jos gyvenamąją vietą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi atnaujino terminą ieškovei V. J. paduoti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 ir sustabdė ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą, kol įsiteisės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimui, ieškovė vykdomąjį raštą pateikė antstolei vykdyti. Antstolė vykdomąjį raštą priėmė, pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0151/15/00370 ir apie tai informavo R. K., ragindama jį įvykdyti teismo sprendimą ir perduoti nepilnametį sūnų ieškovei. Dėl vėliau susiklosčiusių asmeninių aplinkybių, ieškovė kreipėsi į antstolę A. M. dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo rašto grąžinimo. Antstolės A. M. 2015-04-02 patvarkymu vykdomoji byla Nr. 0151/15/00370 buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas grąžintas ieškovei. Vėliau, pasikeitus asmeninėms aplinkybėms, 2016-03-03 prašymu ieškovė kreipėsi į antstolės T. G. kontorą Šalčininkų mieste ir pateikė vykdymui tą patį vykdomąjį raštą, prašydama įvykdyti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo ieškovei bei kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą, prašydama išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą. Iš antstolės T. G. kontoros 2016-03-15 ieškovė gavo patvarkymą, kuriuo buvo atsisakyta priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui, kadangi jame nėra nurodyta, kad atsakovas yra įpareigotas perduoti vaiką ieškovei. Ieškovė kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama išaiškinti 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir ištaisyti rašymo apsirikimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi ieškovės V. J. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo išaiškinimo civilinėje byloje Nr. N2-3343-131/2014 netenkino, nurodydamas, kad teismo sprendimo tiek motyvuojamoji, tiek rezoliucinės dalys yra aiškios ir konkrečios, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina. Todėl ieškovė, siekdama, jog priimtas teismo sprendimas būtų įvykdytas, turėtų kreiptis į antstolius, kurie užtikrina, jog priimti teismo sprendimai būtų vykdomi. Reikalavimas įpareigoti atsakovą vaiką perduoti yra ne bylos nagrinėjimo, o teismo sprendimo vykdymo dalykas. Ieškovė antstolės patvarkymą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą apskundė. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016-05-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016 skundo netenkino ir sprendė, kad antstolė T. G., atsisakydama priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui tuo pagrindu, kad jame nėra nurodytas įpareigojimas atsakovui perduoti vaiką, nepažeidė vykdymo proceso reikalavimų. Teismas nurodė, kad, siekiant, jog būtų išspręstas reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti nepilnametį sūnų, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties priėmimo, ginčo esmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendė, kad ieškovės nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti (CPK 78 straipsnio 1 dalis).

Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad iš ieškovės teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, kad ieškovė dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016 pagrindu. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis neįsiteisėjusi, dėl šios nutarties yra pateiktas atskirasis skundas (civilinė byla Nr. 2S-3343-131/2014). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju tikslinga sustabdyti ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimą, kol įsiteisės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nutartį patenkinti ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Ieškovė sąmoningai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nepateikia įrodymų, klaidina teismą, nesilaiko procesinių terminų.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl prašė 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantui R. K. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 2 000 Eur baudą, 50 proc. paskirtos baudos skiriant ieškovės V. J. naudai. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Apeliantas skundžia nutarties dalį dėl procesinio termino atnaujinimo, tačiau skundžiamoje 2016 m. liepos 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje aiškiai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismui gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimo sustabdymo, kol įsiteisės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016.

Apeliaciniame skunde nenurodytos, kokios konkrečiai aplinkybės patvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą. Priešingai, apeliantas nurodo, kad ieškovė klaidina teismą, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad apeliantas teikdamas atskirąjį skundą piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Apeliantui yra žinoma, kad nutarties dalis dėl procesinio termino atnaujinimo yra neskundžiama, kadangi apeliantą atstovauja profesionalūs teisininkai, atsakovui yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina ir tai, kad pateiktame procesiniame dokumente nėra nurodyta skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvų, todėl, ieškovės nuomone, yra visos sąlygos skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuria ieškovei atnaujintas terminas kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo ir papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimo klausimas sustabdytas iki kol įsiteisės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Tame pačiame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – 2016-06-22 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 (4 t., b. l. 38–39), 2016-06-13 Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-547/2016 (4 t., b. l. 40–49), 2015-10-12 Varėnos rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1048-547/2015 (4 t., b. l. 50–51), VĮ poilsio namų „Baltija“ reabilitacijos centro išrašą (4 t., b. l. 52), atsakovo asmens tapatybės patvirtinančio dokumento kopiją (4 t., b. l. 53), siuntos išrašo kopiją (4 t., b. l. 54), kiuriais atsakovas grindžia atskirojo skundo argumentus, vertina, kad šie įrodymai neturi esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl šių įrodymų prie bylos neprijungia.

CPK 301 straipsnio 1 dalyje, 334 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina dalyvaujančių byloje asmenų teisė skųsti pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusias nutartis apeliacinės instancijos teismui. Tinkamo proceso ir teisės būti išklausytam principai civiliniame procese apima ir teisę nepatenkintai šaliai skųsti teismo sprendimą (nutartį), kaip dar vieną galimybę įrodyti savo teisę, todėl šaliai turi būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens skundas turi būti besąlygiškai išnagrinėtas. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolesnei bylos proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskirtai negali prasidėti, dėl jos priėmimo procesas byloje yra užbaigiamas arba kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui. Nenustačius CPK 334 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, kitų teismo nutarčių skųsti apeliacinės instancijos teismui negalima, tačiau motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą (LR CPK 334 straipsnio 3 dalis). Jeigu teismui vis dėlto buvo paduotas atskirasis skundas dėl nutarties, kuri nėra apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti tokį atskirąjį skundą.

Nagrinėjamu atveju iš apelianto atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas be kita ko ginčija pirmosios instancijos nutarties dalį dėl procesinio termino atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 78 straipsnio 1 dalis numato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Atnaujindamas procesinį terminą, teismas priima rezoliuciją. Atsisakydamas patenkinti pareiškimą dėl procesinio termino atnaujinimo, teismas dėl jo priima motyvuotą nutartį (CPK 78 straipsnio 5 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo, gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 78 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis CPK 290 straipsnio 5 dalimi, CPK numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija; išspręsdamas klausimą rezoliucija, teisėjas ant sprendžiamo dokumento užrašo, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą; kartu teisėjas nurodo savo vardą ir pavardę, rezoliucijos priėmimo datą ir pasirašo; teisėjo rezoliucija neskundžiama. Taip pat minėto straipsnio 6 dalis numato, kad klausimai, kurie CPK numatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi.

Atsižvelgęs į nurodytas įstatymo nuostatas, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas išsprendė praleisto procesinio termino atnaujinimo klausimą, yra neskundžiama, kadangi CPK 78 straipsnis tokios galimybės nenumato, o procesinio termino atnaujinimas šiuo konkrečiu atveju neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai.

Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu: 1) skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas; 2) skundą paduoda neveiksnus asmuo arba asmuo, neturintis teisės jį paduoti; 3) skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties dalis dėl procesinio termino atnaujinimo negali būti apeliacinio apskundimo objektu, apeliacinis procesas dėl nutarties dalies, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl procesinio termino atnaujinimo pateikti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Apeliantas taip pat skundžia nutarties dalį, kuria sustabdytas ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimas, kol įsiteisės Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016.

Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad iš ieškovės teismui pateikto pareiškimo turinio matyti, kad ieškovė dėl papildomo sprendimo priėmimo kreipėsi Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016, kurioje atmestas ieškovės skundas dėl antstolio veiksmų, pagrindu. Kadangi minėta nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka, teismas sustabdė papildomo sprendimo priėmimą iki apeliacine tvarka bus išnagrinėta 2016-05-18 Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-735-371/2016. Kadangi su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka, nutarties dalis dėl sustabdymo paliktina nepakeista. Šiuo metu sustabdymo pagrindas yra išnykęs, nes Vilniaus apygardos teismo 2016-09-07 nutartimi pareiškėjos V. J. atskirasis skundas dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. J. skundą dėl antstolės T. G. veiksmų išnagrinėtas.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai pateikė atskirąjį skundą, nepateikdamas jokių argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų skundžiamos nutarties neteisėtumą. Apeliantas yra atstovaujamas teisininkų, todėl jam buvo žinoma, kad nutarties dalies dėl procesinio termino atnaujinimo yra neskundžiama.

Apeliantas, pareiškęs atskirąjį skundą, įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl tai negali būti laikoma apelianto piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Viešasis interesas nereikalauja, kad teismas kovotų su asmenų teise kreiptis į teismą, skirdamas baudas tiems asmenims, kurių reikalavimai atmetami. Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja teisę kreiptis į teismą, jei asmuo mano, kad jo konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos. Ši teisė negali būti nepagrįstai varžoma, už pasinaudojimą šia teise asmuo negali būti persekiojamas ar baudžiamas net ir tuo atveju, kai teismas atmeta jo reikalavimus. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, siekiant įgyvendinti proceso šalių interesų pusiausvyrą, ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo apeliantui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo R. K. atskirąjį skundą atmesti.

Apeliacinį procesą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, kuriuo skundžiama nutarties dalis dėl procesinio termino atnaujinimo, nutraukti, kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.