Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2017-12-28 · Civilinė byla Nr. 2-37153-862/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-28
Bylos Nr.
2-37153-862/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30417-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasita Kurakienė
Ieškovas
I. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-37153-862/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30417-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant atsakovės atstovui A. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. P. ieškinį dėl žalos atlyginimo, pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas 2017-08-08 teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teisme 2017-04-06 buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl kardomosios priemonės ieškovui pratęsimo. Ieškovas nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame minėtas pareiškimas buvo nagrinėjimas, apie teismo posėdį ieškovui nebuvo pranešta iš anksto. Apie teismo posėdį, kuriame bus nagrinėjamas kardomosios priemonės pratęsimo klausimas nebuvo pranešta ir ieškovo advokatei, kuri dėl šios priežasties nežinojo ieškovo pozicijos dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Advokatei teko veikti ekspromtu savo nuožiūra“, kadangi prieš teismo posėdį neturėjo galimybės su ieškovu pasikonsultuoti. Atkreipė dėmesį, jog iki šio posėdžio ieškovas dalyvavo visuose „juridiniuose veiksmuose“ kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. Mano, kad teismas eliminavo gynybą, nes minėto posėdžio metu nebuvo atstovaujamas, nors neneigia advokato kompetencijos. Mano, kad teismo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog sankcijos skyrimo klausimas buvo išspręstas ieškovui nedalyvaujant, neužtikrinus ieškovo teisės į gynybą. Nurodė, jog dėl šių veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą, iš esmės buvo diskriminuojamas dėl teisinės padėties, kas dar labiau padidino dvasinius išgyvenimus. Paaiškino, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nutartį apskundė Šiaulių apygardos teismui.

Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, jog neteisėtu veiksmu ieškovas nurodo aplinkybę, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, sprendžiant klausimą dėl ieškovui baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės (suėmimas), neužtikrino, kad ieškovas galėtų dalyvauti teismo posėdyje, taip pat, ieškovas nurodo, jog nors posėdyje dalyvavo gynėjas, gynyba buvo netinkama, nes teismas apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl kardomosios priemonės pratęsimo ieškovui, gynėjos iš anksto neinformavo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Šios konstitucinės teisės įgyvendinimas ir apsauga detalizuojami BPK 127 straipsnio 6 dalyje, kur įtvirtinta, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kuri šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. Suimtąjį privaloma pristatyti į posėdį tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas. Suimtasis, kuris dalyvauja šioje dalyje nurodytame posėdyje, ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. Pagal nurodytą reguliavimą Raseinių rajono apylinkės teismui nebuvo pareigos į teismo posėdį dėl suėmimo termino pratęsimo pristatyti ieškovą. Teismo posėdžio metu dalyvavo kaltintojas ir ieškovo gynėjas, kuris, vykstant rungimosi procesui, galėjo pateikti savo argumentus dėl suėmimo termino pratęsimo, be to, pagal BPK 127 straipsnio 6 dalį gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. BPK 130 straipsnis numato suimtojo arba jo gynėjo teisę apskųsti nutartį dėl suėmimo pratęsimo, todėl ieškovas arba jo gynėjas, manydami, kad teismo posėdis dėl suėmimo termino pratęsimo buvo netinkamas ir jame priimta neteisėta ir nepagrista nutartis pratęsti suėmimo terminą, turėjo teisę šią nutartį apsiųsti BPK nustatyta tvarka .Pažymėjo, kad ieškovo teiginiai, apie Raseinių rajono apylinkės teismo neteisėtus veiksmus yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Ieškovo išsakyti samprotavimai apie neturtinę žalą yra abstraktūs, o iš ieškinio nėra aišku, kuo neturtinė žala jam pasireiškė. Todėl, jeigu ir būtų nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas atliko neteisėtus veiksmus, nėra pagrindo savaime konstatuoti neturtinės žalos padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovo pateikta Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nutartis patvirtina, kad šia nutartimi ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas. Ši teismo nutartis patvirtina, kad sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo klausimą ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau posėdyje dalyvavo jo gynėja advokatė L. U..

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis baudžiamoji byla Nr. 1-141-237/2017 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-07306-2017-9) Šiaulių apygardos teismo 2017-06-20 nutartimi perduota nagrinėti Kelmės rajono apylinkės teismui. Kelmės rajono apylinkės teismas 2017-10-06 priėmė nuosprendį, kuris yra apskųsta apeliaciniu skundu.

Baudžiamojoje byloje esančiuose elektronine forma tvarkytuose baudžiamosios bylos duomenyse Nr. DOK-17986 esanti informacija – 2017-02-15 posėdžio protokolas patvirtina, kad, dalyvaujant ieškovui ikiteisminio tyrimo metu, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 posėdyje buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimas. Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nutartimi ieškovui ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2017-04-14. Ši teismo nutartis buvo apskųsta Šiaulių apygardos teismui 2017-02-23 ieškovo skundu. Šiaulių apygardos teismo 2017-03-02 posėdžio protokolas patvirtina, kad teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas ieškovo skundas dėl 2017-02-15 nutarties, dalyvavo ieškovas ir jo gynėjas. Šiaulių apygardos teismo 2017-03-02 nutartis patvirtina, kad ieškovo skundas buvo atmestas, palikta galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-02-15 nutartis.

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-06 posėdžio protokolas patvirtina, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo ikiteisminio tyrimo metu pratęsimo klausimas, ieškovą atstovavusi gynėja prašė teismo kardomosios priemonės nepratęsti. Sistemoje esantis ieškovo 2017-04-11 skundas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nutarties patvirtina ieškovo išdėstytus argumentus, kad nutartis dėl kardomosios priemonės pratęsimo buvo skundžiama. Šis skundas Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas 2017-04-13 teismo posėdyje, dalyvaujant ieškovui ir jo gynėjui ir tai patvirtina 2017-04-13 teismo protokolas. Pažymėtina, kad skunde ir duodamas paaiškinimus ieškovas neišsakė argumentų, jog sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą galimai buvo pažeistos jo procesinės teisės. Šiaulių apygardos teismo 2017-04-13 nutartimi ieškovo skundas buvo atmestas ir palikta galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017-04-06 nutartis. Šiaulių apygardos teismo 2017-04-13 nutartyje be kita ko konstatuota, kad kardomoji priemonė – suėmimas, paskirta ieškovui, nėra per griežta, kardomosios priemonės terminas parinktas teisingai ir pagrįstai, ieškovo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams.

BPK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, į kuri šaukiami gynėjas ir prokuroras. Šių asmenų dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Nagrinėjant kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimą ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo (BPK 123 straipsnis) klausimą, suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje yra taip pat nustatyta, kad prireikus į posėdį gali būti pristatomas suimtasis. O tai reiškia, kad šiuo atveju teismui, nagrinėjančiam suėmimo termino pratęsimo klausimą nėra nustatyta pareiga į teismo posėdį kviesti ir suimtąjį.

Aukščiau nurodyta patvirtina, kad ieškovui paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo klausimas buvo sprendžiamas taip pat ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo, kuris vyko 2017-04-06 , dalyvavo ieškovo gynėja, kuri pagal BPK 127 straipsnio 6 dalį turėjo teisę ir pareigą teismo posėdyje susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią buvo prašoma pratęsti suėmimo terminą. Kaip matyti iš minėto protokolo, gynėja nesutiko su prokuroro prašymu, siekė, kad kardomoji priemonė nebūtų pratęsta, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo pozicija, jog gynėja jį netinkamai atstovavo ir kad ieškovo teisė į gynybą buvo pažeista.

BPK 130 straipsnyje įtvirtinta suimtojo arba jo gynėjo teisė apskųsti nutartį dėl kardomosios priemonės - suėmimo pratęsimo. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto ieškovas šia teise pasinaudojo. Šiaulių apygardos teismas 2017-04-13 nutartimi jo skundą atmetė. Be to teismo nutarties turinys neleidžia sutikti su ieškovo argumentais, jo sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsti klausimą buvo pažeisto ieškovo procesinės teisės.

Kaip matyti iš išdėstyto, teismas spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu klausimą laikėsi BPK 127 straipsnio 6 dalyje nustatyto reguliavimo, todėl teismo veiksmai buvo teisėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad ieškovas neįrodė, jog yra sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti: teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.247 straipsnis), t. y., kad teismas, priimdamas procesinė sprendimą nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir, kad teismo priimtu procesiniu sprendimu jam buvo padaryta žala (CK 6.249 - 6.250 straipsniai), todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Ieškinį atmetus, yra pagrindas iš ieškovo priteisti valstybei 6,65 EUR išlaidas už patirtas procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,65 EUR (šešių eurų ir 65 centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasita Kurakienė