Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), o skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. SAVAD-25-ANR_N-472-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 25267679097).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija) 2025 m. kovo 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-472-2025 (ROIK: 25267679097) R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 281 straipsnio 2 dalį 100 Eur bauda už tai, kad 2025 m. kovo 5 d., 14.55 val., neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo (suderinimo), suorganizavo vieno medžio (drebulės) nupjovimą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso G. J..

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas R. J. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtą baudą arba visai jos neskirti ir panaikinti įpareigojimą atlyginti želdiniams padarytą žalą. Skundą motyvuoja tuo, jog, pirmiausia, Lietuvos Respublikos želdinių įstatymas (toliau ir – ŽĮ) 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad medžiai ir krūmai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, priskiriami saugotiniems želdiniams. Vyriausybė, įgyvendindama minėtą Įstatymo nuostatą, 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl Kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ patvirtino Saugotinų medžių ir krūmų; teisės akte yra nurodytas platus saugotinų medžių rūšių sąrašas, tačiau tarp jų nėra nurodyta drebulė, kas reiškia, kad ji nėra priskiriama saugotiniems želdiniams. Institucija, įgyvendindama minėto ŽĮ nuostatas, 2008 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. T2-159 „Dėl Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau ir – Sprendimas). Šio Sprendimo 2 ir 3 punktu Savivaldybės taryba nusprendė patvirtinti kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne mišku ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašą bei priskirti saugotiniems medžius ir krūmus, augančius ne mišku ūkio paskirties žemėje ir atitinkančius bent viena šio Sprendimo 2 punkte patvirtinto sąrašo kriterijų. Tai reiškia, kad būtent vadovaujantis Sprendimo 2 ir 3 punktais yra nustatoma, kurie medžiai Savivaldybėje yra priskiriami saugotiniems želdiniams, už kurių neteisėtą nukirtimą galėtų būti skiriama ANK 281 straipsnio 2 dalies sankcija. Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad Teisės aktų registre nėra paskelbtas Sprendimo 2 punkte nurodytas saugotinų želdinių sąrašas; nurodytą aplinkybę patvirtina ir interneto portalo Infolex.lt pastaba, pateikiama peržiūrint atitinkamas šio teisės akto redakcijas. Todėl tai, kad Teisės aktų registre nėra paskelbtas atitinkamas sprendimo priedas, reiškia, jog šis sprendimo priedas neįsigaliojo. Tai taip pat reiškia, kad Sprendimo 3 punktas, kuris nustato, kad saugotinais medžiais, augančiais ne miškų ūkio paskirties žemėje, yra medžiai, kurie atitinka bent vieną šio Sprendimo 2 punkte patvirtinto sąrašo kriterijų, negali būti laikomas galiojančiu ir/ar negali būti teisiškai pagrįstai taikomu. Be to, pažymėtina, kad Institucija nėra raštu ar kitomis įstatyme nustatytomis priemonėmis informavusi sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės apie tai, kad jos sklype esantys medžiai yra paskelbti saugotinais; šią faktinę aplinkybę žodžiu patvirtino pareiško žmona – sklypo ir ginčo objektu esančio drebulės savininkė. Tai, kad Institucija neįgyvendino ŽĮ 12 straipsnio 3 dalies nustatytos pareigos ir raštu neinformavo sklypo ir medžio savininko, apie tai, kad atitinkama drebulė yra saugotina, reiškia, kad ginčo objektu esanti drebulė pagal ŽĮ negali būti priskiriama saugotiniems želdiniams. Be to, Institucijos Sprendimo 1 punktu patvirtintose Želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklėse (toliau ir – Taisyklės) yra II skyriaus nuostatos nustato principus dėl saugotinų medžių priskyrimo, o pats saugotinų medžių sąrašas, kaip minėta, buvo nustatomas Sprendimo 2 ir 3 punktais, kurie laikytini negaliojančiais ir/ar negali būti teisiškai pagrįstai taikomi. Pagal Sprendimo struktūrą ir logiką, Taisyklių II skyrius ir jame esantis 8.2. p. nustato medžių priskyrimo saugotiniems principus, o pats saugotinų medžių sąrašas pateikiamas/apibrėžiama Sprendimo 2 ir 3 punktuose, kurie savo turiniu išimtinai skirti saugotinų želdinių apibrėžimui. Antra, ŽĮ, kuris turi aukštesnę teisinę galią nei Institucijos Sprendimas, nustato ne tik teisę savivaldybėms nustatyti ekologiškai vertingus medžius ir juos paskelbti saugotinais želdiniais, bet ir pareigą apie tai raštu informuoti saugotinais paskelbtų želdinių savininkus ir valdytojus. Vien tai, jog Institucija neįvykdė Įstatyme nustatytos pareigos ir raštu neinformavo sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkės apie tai, kad ginčo objektu esanti drebulė yra saugotinas medis, reiškia, kad ši konkreti drebulė pagal Želdynų įstatymą nebuvo ir negali būti laikoma priskirta saugotiniems želdiniams. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija Teisės aktų registre nėra paskelbusi savivaldybėje saugotinų želdinių sąrašo ir/ar nėra informavusi sklypo savininko apie tai, kad ginčo objektu esanti drebulė yra saugotina, Institucija neturėjo teisinio pagrindo taikyti ANK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytos administracinės atsakomybės. Be to, Institucija nutarimu skirdama 100 Eur baudą, neatsižvelgė į kitas paaiškinime nurodytas svarbias aplinkybes, kurios, vadovaujantis ANK, taip pat laikomos savarankiškomis atsakomybe lengvinančiomis aplinkybėmis. Pirma, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, pareiškėjas paaiškinimu pripažino, kad ginčo drebulę nukirto jis, pats pranešė ir pateikė Institucijai informaciją apie medžio nukirtimą bei visas su tuo susijusias aplinkybes. Antra, prieš nukertant drebulę sklype pasodino naujų saugotinų medžių, kurių vertė reikšmingai didesnė nei nukirstos drebulės, kurios atkuriamoji vertė savivaldybės išduotame Leidime buvo įvertinta 0 Eur. Trečia, kaip minėta, iš vidaus buvo išpuvusi bei kėlė grėsmę asmenų ir turto saugumui.

Dėl turtinės žalos, pareiškėjo nuomone, Institucija nepagrįstai įpareigojo jį per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo įsiteisėjimo atlyginti želdiniams padarytą 3 120 Eur žalą. Pirmiausia, Želdinių būklės įvertinimo akte, kuriame buvo užfiksuotas ginčo drebulės kelmo matavimas ir padarytos žalos apskaičiavimas, nebuvo pateikta informacija apie priemones, kurios buvo naudotos matuojant nukirsto medžio kelmą bei šių priemonių metrologinio patikrinimo duomenis ir paklaidą. Be to, Institucijos atstovai į jo žmonai privačios nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą matuoti medžio atvyko ir matavimus vykdė iš anksto neįspėję sklypo savininko bei be savininko sutikimo ar informavimo įėję į šį privatų sklypą, todėl nurodytas drebulės kelmo matavimas ir jo pagrindu apskaičiuotas žalos dydis negali būti laikomas nustatytu teisėtai; dėl šios priežasties nutarime nurodytas įpareigojimas atlyginti želdiniams padarytą 3 120 Eur žalą pripažintinas neteisėtu. Galiausiai, Institucijai teiktame paaiškinime pareiškėjas taip pat buvo nurodęs, kad neturėtų būti ginčo dėl to, jog šios drebulės būklė iki jos nupjovimo buvo bloga, nes jos kamienas buvo išpuvęs. Pareiškėjo gaunama pensija nesiekia 900 Eur per mėnesį, dalį pensijos turi skirti receptiniams vaistams, todėl 3 120 eurų žalos atlyginimas lemtų daugiau kaip trijų mėnesių visų jo pajamų praradimą ir todėl atsirastų labai sunkių materialinių pasekmių; pareiškėjas turi sveikatos problemų, o sužinojęs apie tai, kad jam siūloma sumokėti 3 120 eurų, patyrė emocinį sukrėtimą ir turėjo vartoti raminamuosius vaistus. Aukščiau nurodyti motyvai, jų nuomone, sudaro pagrindą, vadovaujantis teisėje įtvirtintais bendraisiais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, panaikinti nutarime nurodytą įpareigojimą sumokėti želdiniams padarytą 3 120 Eur žalą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą, todėl prašo palikti nutarimą nepakeistą. Atsilipime nurodoma, jog, vadovaujantis ŽĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, savivaldybių atstovaujamosioms institucijoms įstatymu yra deleguota pareiga savo leidžiamais teisės aktais nustatyti kokie želdinai yra saugotini. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnyje yra numatyti administracinio sprendimo ar kitos informacijos įteikimo (paskelbimo) būdai. Šiame straipsnyje be kita ko numatyta, kad viešojo administravimo subjektas savo priimtus sprendimus gali paskelbti savo interneto svetainėje. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo padarymo metu galiojo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu T2-410 patvirtinta taisyklių redakcija. Ši taisyklių redakcija buvo paskelbta viešai Palangos miesto savivaldybės internetinėje svetainėje, dėl to laikytina, kad saugotinais paskelbtų želdinių savininkai, tame tarpe ir G. J., buvo informuoti tinkamai. Institucijos Taisyklių, kurios galiojo administracinio nusižengimo padarymo metu, antrame skyriuje yra apibrėžti želdinių priskyrimo saugotiniems principai. Taisyklių 8.2 punkte nurodomas konkretus ekologiškai vertingų želdinių ir želdinių, kurie nepriskiriami saugotiniems, sąrašas. Išvardintų medžių, kurie yra saugotini sąrašas nėra baigtinis (želdinių rūšių požiūriu), tačiau jame be išvardintų želdinių rūšių yra nurodyti ir kiti želdiniai, kurie atitinka šiuos požymius – kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra daugiau negu 12 cm, dėl to manytina, kad drebulė, nors ir nėra įrašyta į šį sąrašą, tačiau jos kamienas yra daugiau negu 12 cm storio, priskirtina saugotiniems želdiniams. Institucijos Sprendimo 3 punktu nustatyta, kad saugotinus želdinius kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti galima tik turint Palangos miesto savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto Savivaldybės administracijos direktoriaus išduotą leidimą kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos ar intensyviai genėti saugotinus želdinius, išduotą pagal Tvarkos aprašo 2 priede nustatytą formą, ar vadovaujantis galiojančiu Savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu (potvarkiu/įsakymu) dėl saugotinų želdinių kirtimo, kitokio pašalinimo iš augimo vietos ar intensyvaus genėjimo ir sumokėjus želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. Dl-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1 priede numatyta, kad drebulė priskiriama I medžių grupei. Institucijos 2025 m. sausio 30 d. sprendimo Nr. T2-17 „ Dėl Palangos miesto Savivaldybės tarybos 2008 liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintų „Palangos miesto želdinių ir želdinių apsaugos taisyklių 8 punktu saugotinais paskelbtų želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ atkuriamosios vertės įkainių sąrašas, kuriame numatyta, kad I medžių grupės, kuriai priskirta drebulė, kurios skersmuo nuo 41 iki 80 cm, už kiekvieną kamieno skersmens centimetrą numatyta atkuriamoji medžio vertė 60 Eur; bendra be leidimo nukirstos drebulės atkuriamoji vertė - 3 120 Eur. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 birželio 26 d. įsakyme Nr. Dl-343 (2023 m. rugpjūčio 23 d. įsakymo Nr. Dl-289 redakcija) „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad želdinių atkuriamosios vertės įkainiai, atsižvelgiant į želdinių būklę mažinami, išskyrus geros būklės želdinius ir atvejus, kai atkuriamosios vertės įkainiai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų želdynams ir želdiniams padarytą žalą, dėl kurios buvo ar nebuvo pažeistos želdinių gyvybinės funkcijos ir želdinio būklė pakito; dėl to vertinant žalą dėl 52 cm skersmens drebulės nukirtimo medžio atkuriamosios vertės mažinimas nebuvo galimas. Pažymėtina, kad matuojant nupjautos drebulės kelmą, buvo naudojamas matuoklis (matavimo ruletė). Pagal gaminio aprašymą, jos skalė yra sugraduota milimetrais, centimetrais ir metrais pagal gamintojo nustatytus reikalavimus ji atitinka antrą tikslumo klasę. Matavimo priemonė įsigyta iš Lietuvos Respublikoje veikiančio pardavėjo, todėl atitinka visus Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme bei Ūkio ministro įsakymu patvirtinto matavimo priemonių techninio reglamento reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo abejoti, kad ruletė, kuria buvo atliktas nupjautos drebulės kelmo matavimas, atitinka Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo bei matavimo priemonių techninio reglamento reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą visiškai palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog ŽĮ apibrėžia, kurie medžiai saugotini; ŽĮ 12 straipsnio 3 dalis nurodo, jog savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnyje nurodytais atvejais per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą arba registruotąja pašto siunta informuoja saugotinais paskelbtų želdinių savininkus. Informacija apie savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimą dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais, laikantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, per 20 darbo dienų nuo savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimo dėl medžių ir krūmų paskelbimo saugotinais želdiniais priėmimo paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Institucija yra priėmusi Sprendimą dėl saugotinų medžių pripažinimo, tačiau sąrašas, kuriuo medžiai yra pripažintini saugotini, nėra paskelbtas teisės aktų registre. Institucija turėjo pareigą raštu informuoti sklypo savininkę apie tai, kad (ir kurie) jos sklype esantys želdiniai yra priskirti saugotiniems ir papildomai apie tai turėjo paskelbti internete, tačiau to nepadarė, taigi, darytina išvada, jog sklypo savininkė nebuvo tinkamai informuota apie saugotinų medžių buvimą savo sklype, o Institucija netinkamai įgyvendino teisės aktuose numatytą pareigą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai matuojamas medis ir siekiama pagal tai apskaičiuoti atkūrimo vertę, matavimas turi būti atliktas su teisėtu ir metrologiškai patikrintu prietaisu. Šioje byloje jie negavo jokios informacijos, jog tam naudota ruletė būtų įtraukta į teisinės metrologijos gaminių sąrašą ir jai būtų atlikta patikra. Ginčo, jog buvo nukrista drebulė, kuri iš vidaus buvo supuvusi, byloje nėra. Iš bylos dokumentų matyti, kad drebulė buvo įvertinta 0 Eur; reikalauti sumokėti 3 120 Eur už drebulės atkūrimą, kuri buvo supuvusi iš vidaus, yra neadekvatu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą visiškai palaikė ir prašė tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai parodė, jog siekiant pasistatyti saulės elektrinę, buvo nustatyta, jog tam trukdo kelios drebulės. Jis kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kur jam nurodė, jog drebulės yra nesaugotinos, jas galima pjauti, tačiau nurodė pasitikslinti Palangos miesto savivaldybėje. R. J. taip ir padarė, raštu kreipėsi į šią instituciją dėl leidimo kirsti abu medžius išdavimo. Po kiek laiko jis gavo leidimą, tačiau iki galo jo neperskaitė ir nepastebėjo, kad jame buvo nurodyta, jog pjauti leidžiama tik vieną drebulę, kitą leidžiama tik genėti. Ar Institucijos darbuotojai prieš duodami leidimą buvo atvykę apžiūrėti medžių, nežino. Pažymi, jog yra senatvės pensininkas, pensijos į mėnesį gauna 790 Eur; pajamų augiau iš niekur negauna, turi sveikatos problemų. Jo sutuoktinė yra dirbanti, gauna minimalų atlyginimą, šeima verčiasi kukliai.

Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą be pakeitimų. Įstatymų leidėjas išskiria 2 saugotinų želdinių grupes; aptariamą grupę Instituciją buvo nurodžiusi savo internetinėje svetainėje. Institucijos tarybos sprendimai nuo 2008 m. keitėsi ne kartą, tačiau nusižengimo padarymo metu galiojo Taisyklių 2024-11-28 redakcija. Ši redakcija buvo tinkamai paskelbta teisės aktų registre ir viešai Palangos miesto savivaldybės tinklalapyje; papildomai informuoti kiekvieną sklypo, kuriame auga tokie medžiai savininką, esant tokiam paviešinimui, nebuvo privaloma. Matavimo prietaisas, t. y. ruletė, kuri buvo naudojama matuojant nupjautus kelmus, atitinka Europos Sąjungos reikalavimus; ji pagal aprašymą priskirta A tikslumo klasei; jos paklaida 11 mm. Kadangi ruletė buvo pirkta Lietuvoje, ji atitiko CE reikalavimus. Dėl padarytos žalos gamtai - leidime nurodytą drebulę buvo leista genėti, bet ne šalinti ar kirsti, todėl jos atkuriamoji vertė leidime nurodyta 0 Eur. Kadangi ši drebulė buvo neteisėtai (be leidimo) nukirsta, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktais, nurodytais atsiliepime, nustatytą tvarką ir įkainius buvo paskaičiuota šiais veiksmais padaryta žala gamtai. Pažymi, jog iš išorės abi drebulės atrodė sveikos, tai, kad be leidimo nukrista drebulė buvo supuvusi, pasimatė tik ją nukirtus. Sveika nukirsta drebulė matuojama nebuvo, nes buvo išduotas leidimas ją nukirsti; jos atkuriamoji vertė buvo numatyta ir liko 0 Eur, nes ją buvo leista nupjauti. Negali atsakyti ar prieš išduodant leidimą kirsti drebulę medžius buvo atvykę apžiūrėti specialistai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą medžių, kurie pagal Želdynų įstatymą priskiriami saugotiniems želdiniams, arba medžių, apie kurių kirtimą, kitokį pašalinimą iš augimo vietos ar intensyvų genėjimą pagal Želdynų įstatymą reikia pateikti pranešimą savivaldybės vykdomajai institucijai, naikinimą.

Pareiškėjas ir jo atstovas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, motyvuodami tuo, jog, Institucija sklypo, kuriame augo nukrista drebulė, savininkės apie tai, kad jos sklype esantys medžiai (drebulės) yra paskelbti saugotini, neinformavo jokia forma, nors raštu informuoti yra privaloma. Institucija nurodė, jog įgyvendindama ŽĮ nuostatas, priėmė Sprendimą bei jį paskelbė teisės aktų registre, tačiau Sprendimo 2 punkte nurodytas saugotinų želdinių sąrašas Teisės aktų registre nėra paskelbtas; Taisyklių skyriaus nuostatos nustato principus dėl saugotinų medžių priskyrimo, o pats saugotinų medžių sąrašas buvo nustatomas Sprendimo 2 ir 3 punktuose. Tai reiškia, jog Sprendimo priedas neįsigaliojo ir jis negali būti laikomas galiojančiu. Pažymėtina, jog iš Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, patvirtinimo“ matyti, jog drebulė nėra priskiriama prie saugotinų želdinių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo nubaustas pagal 281 straipsnio 2 dalį už tai, jog 2025 m. kovo 5 d., 14.55 val., neturėdamas Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo (suderinimo), suorganizavo vieno medžio (drebulės) nupjovimą žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso G. J.. ŽĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog medžiai ir krūmai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus dėl augimo vietos, rūšies, matmenų ir būklės, priskiriami saugotiniems želdiniams. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingus, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingus medžius ir krūmus, išskyrus elektros tinklų proskynose augančius medžius, savivaldybių atstovaujamosios institucijos skelbia saugotinais želdiniais. Kriterijus, pagal kuriuos savivaldybių atstovaujamosios institucijos priima sprendimus dėl konkrečių želdinių paskelbimo saugotinais, nustato aplinkos ministras. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. T2-159 „Dėl želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, jog medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, ir jų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams reikalingas leidimas/sprendimas jeigu: 1) jie atitinka bent vieną kriterijų, nurodytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarime Nr. 206 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių priskyrimo saugotiniems“; 2) ekologiškai vertingi želdiniai – pušys, ąžuolai, uosiai, skroblai, klevai, liepos, beržai, juodalksniai ir kt. vietinės bei nevietinės kilmės (introdukuoti) medžiai, kurių kamienų skersmuo 1,3 m aukštyje yra didesnis nei 12,0 cm, (išskyrus uosialapį klevą, tuopą, vaismedžius, vaiskrūmius ir nudžiūvusius, stichinių nelaimių, gaisrų ar avarijų metu išverstus, apdegusius, žvėrių sužalotus medžius ir krūmus) augantys Palangos miesto savivaldybės teritorijoje privačioje ir valstybinėje žemėje. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, jog pareiškėjo sutuoktinės sklype augančios drebulės buvo pripažintinos saugotinais želdiniais, dėl ko jų nukirtimui buvo būtina gauti atsakingos institucijos, šiuo atveju Palangos miesto savivaldybės, leidimą.

Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, nei teisme iš esmės neginčijo to, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jo sutuoktinei G. J., nupjovė dvi drebules. Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog prieš pjaunant medžius susisiekė su atsakingomis institucijomis ir žmonai gavus leidimą, jis su juo susipažino, tačiau skubotai, todėl nesuprato, kad yra duotas leidimas kirsti tik vieną medį, o kitą medį tik genėti, ir nukirto abi drebules. Kaip matyti iš leidimo kirsti, persodinti ar kitaip pašalinti, genėti saugomus medžius ir krūmus, G. J. žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), buvo suteiktas leidimas kirsti ir genėti po vieną drebulę. Taigi, pareiškėjas/jo sutuoktinė dėl medžių nukirtimo kreipėsi į kompetentingas institucijas, gavo leidimą kirsti vieną medį ir genėti kitą ir tokiu būdu buvo informuoti, kad toks leidimas yra reikalingas. Kadangi pareiškėjas abiejų drebulių kirtimą atliko tik po to, kai gavo šį leidimą, tenka konstatuoti, kad jis buvo tinkamai informuotas apie šių medžių priskyrimą saugotiniems želdiniams ir, nukirsdamas tą drebulę, kurią buvo leista tik genėti, atliko neteisėtus veiksmus, numatytus ANK 281 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad pareiškėjas neatidžiai perskaitė šį leidimą ir, kaip pats tvirtina, nesuprato, kad kirsti jam leidžiama tik vieną medį, o kitą – tik genėti, negali pašalinti jo atsakomybės, nes kiekvienas asmuo turi būti atidus, rūpestingas, aktyvus bei prieš atlikdamas tam tikrą veiksmą ar priimdamas sprendimą jo neatlikti, turi įsitikinti savo veiksmų teisėtumu.

Kitas skundo argumentas - tai, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo pateikta informacija apie priemones, kuri buvo naudota matuojant nukirsto medžio kelmą bei šios priemones metrologinio patikrinimo duomenis ir paklaidą, dėl ko ginčijama atkuriamosios vertės kompensacija.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti įrodymo šaltinių, t. y. matavimo prietaiso, patikimumą. Kaip matyti, byloje nėra duomenų ar matavimo įrankis – ruletė – buvo metrologiškai patikrinta ir turėjo galiojančią šios patikros pažymą. Institucijos atstovas pažymėjo, jog matavimo prietaisui – ruletei – metrologinė patikra neatliekama, nes ji yra įsigyta iš Lietuvoje veikiančio pardavėjo, pagal gaminio aprašymą jos skalė yra sugraduota milimetrais, centimetrais ir metrais pagal gamintojo reikalavimus ir ji atitinka antrą tikslumo klasę, todėl atitinka visus matavimo priemonių techninius reikalavimus. Visgi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2014 m. rugpjūčio 1 d. įsakyme Nr. 4-523 „Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių ir laiko intervalų tarp periodinių matavimo priemonių patikrų sąrašo“ matyti, jog metaliniams ilgio matams (metalinėms ruletėms) matavimas atlikti laiko intervalas tarp periodinių patikrų yra 2 metai (1. – 1.1.1 papunkčiai). Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 631 „Dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 5 punkte nurodyti medienos matavimo metodai, būdai ir priemonės; 5.1 punkte nurodyta, jog medienos matavimui naudojamos priemonės pagal matavimo priemonių valstybinių bandymų ir tipo tvirtinimo taisykles turi atitikti metrologų patvirtintą matavimo priemonių tipą, būti įrašytos į matavimo priemonių registrą; privaloma atlikti jų pirminę ir periodinę patikrą. Kaip matyti, šioje byloje nėra metrologinės patikros liudijimo, kuris galėtų patvirtinti, jog naudotas prietaisas, kuriuo buvo matuotas kelmo diametras, tuo apskaičiuojant žalos dydį, yra metrologiškai patikrintas, dėl ko negalima daryti vieningos išvados, jog teisinę reikšmę turintis nukirstos drebulės diametras išmatuotas tiksliai. Teismo vertinimu, vien šio reikalavimo nesilaikymas, o būtent matavimo prietaiso – ruletės, kuriai neatlikta teisės aktų nustatyta patikra ir neišduotas jos sertifikatas – naudojimas, neatlikus jam patikros, neleidžia byloje surinktų duomenų apie neteisėtai nukirsto medžio skersmenį pripažinti tinkamais įrodymais; įrodymams teisėje keliamas vienas esminių leistinumo reikalavimas, reiškiantis, kad jie turi būti surinkti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir pagrįstų abejonių nekeliančiais būdais ir priemonėmis, o šiuo atveju šie reikalavimai buvo pažeisti.

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog žalos dydis buvo nustatinėjamas matuojant kelmo skersmenį, naudojant matavimo prietaisą, kuris neatitiko teisės aktų reikalavimų, bei į tai, jog matuotas kelmas, pagal bylos duomenis, nėra pašalintas ir įmanoma atlikti pakartotinį jo diametro matavimą bei pašalinti teisminio nagrinėjimo metu kilusias abejones (tame tarpe – ir dėl nukirstos drebulės atkuriamosios vertės apskaičiavimo, atsižvelgiant į realią jos būklę prieš nukirtimą) daro išvadą, jog šiuo atveju tikslinga grąžinti bylą institucijai, kurios atstovai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Palangos savivaldybės administracijai – papildomam administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, t. y. pašalinti nustatytus trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2025 m. kovo 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-472-2054 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Palangos savivaldybės administracijai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.