Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas L.Noreika, sekretoriaujant L. B., dalyvaujant prokurorui B. Č., gynėjui adv. padėjėjui E. R., nukentėjusiajam B. Č., jo įstatyminei atstovei V. Č., Marijampolės VTAS atstovui V. Š., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. N., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1985-11-27 Marijampolėje, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas: 2011-03-10 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 199 str. 1 d., 284 str.1d., 63 str. 4 d. – 14 040,00 Lt. bauda(108 MGL), 2013-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 202 str.1d. - laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius BK 64¹str.1d., bausmė sumažinta vienu trečdaliu, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 23.30 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu, ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs 2014-05-06, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 284 str.1d., 138 str.2d. 8p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. N. pažeidė viešąją tvarką bei nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl chuliganiškų paskatų: 2014-03-29 apie 17.20 val. viešoje vietoje - Marijampolės mieste, Kauno gatvėje, prie namo Nr. 70 esančioje krepšinio aikštelėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,30 promilės girtumas), dėl chuliganiškų paskatų, be jokios pateisinamos priežasties ir motyvo, matant pašaliniams asmenims elgėsi įžūliai, t.y., nukentėjusiajam nepilnamečiui B. Č., gim. 1997-04-22, tyčia sudavė vieną smūgį su kumščiu į veidą, taip sukeldamas nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškė nosies sumušimu, nosikaulių lūžimu, o taip pat kraujosruva nosies nugarėlės-kairio paakio srityje, ir tokiais įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme R. N. kaltu neprisipažino. Paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad B. Č. pažįsta iš matymo, nes pastarasis, gyvena netoli jo namų. 2014-03-29 apie 17.20 val. ėjo Kauno gatve, buvo neblaivus, todėl nelabai atsimena kas nutiko. Nukentėjęs jam kažką pasakė, todėl pribėgo prie B. Č. ir vieną kartą rankos delnu sudavė jam į veido sritį. Kur tiksliai sudavė ir kaip jį sužalojo, neatsimena. Nukentėjęs jam taip pat vieną kartą rankos kumščiu sudavė į veidą ir sumušė dešinį antakį, dėl ko atsirado kraujosruva antakio srityje ir jis jautė fizinį skausmą. Tada jis nuėjo. Kur jį sulaikė policijos pareigūnai, dėl neblaivumo neatsimena. Dėl savo poelgio labai gailisi. Paaiškino, kad šie ikiteisminiame tyrime duoti parodymai neatitinka tikrovės. Nors juos davė dalyvaujant gynėjai, tačiau iš tikro tik patvirtino, ko buvo klausiamas. Į turinį nesigilino, nes buvo labai išsigandęs sulaikymo ir norėjo kuo greičiau būti paleidžiamas, todėl pasakė, ko iš jo buvo norima. Iš tikro buvo viskas kitaip. Jis pats yra nukentėjęs. Buvo išgėręs ir ėjo į namus. Tačiau nebuvo girtas ir viską gerai atsimena. Nukentėjusysis su grupe jaunuolių žaidė krepšinį. Paprašė, kad ir jam leistų mesti į krepšį. Tada jaunuoliai jį necenzūriniais žodžiais pasiuntė. Tada jis norėjo iš vieno iš jų paimti kamuolį, kad mesti. Tada nukentėjusysis nieko nesakydamas smogė į veidą. Buvo prakirstas antakis, skaudėjo. Nuo smūgio parkrito. Nematė, ar kiti jaunuoliai jam ką nors darė. Bet buvo parkritęs mušamas. Pareiškimo policijai nerašė. Po trijų dienų nuo įvykio kreipėsi į medikus. Jam buvo konstatuoti sužalojimai. Kai jam nukentėjusysis sudavė smūgį, jis gindamasis kirto atgal, bet ar pataikė ir kur jam pataikė, nežino. Šiame įvykyje jis pats nukentėjo nuo jaunuolių. Tai grupė jaunuolių, kurie nuolat provokuoja suaugusius. Ieškinio nepripažįsta,, nes pats yra nukentėjęs. Jokie policininkai pas jį namuose nebuvo ir su niekuo jis nekalbėjo. Gyvena tėvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas yra laiptinės penktame aukšte, kairėje pusėje. Bute buvo vietas. Išėjo į lauką ir buvo policijos sulaikytas. Daugiau neturi ką paaiškinti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę neigia, pateikdamas savo įvykių versiją, jog jis pats nukentėjo nuo B. Č. ir jo draugų, teismas laiko, kad ši kaltinamojo pozicija yra siekimas išvengti atsakomybės. Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamasis buvo davęs parodymus, kuriuose pripažino savo kaltę, tačiau teisme juos paneigė, pateikdamas naują įvykių versiją. Tačiau teismas remiasi pirminiais kaltinamojo parodymais, kadangi jie duoti apklausos metu dalyvaujant kaltinamojo gynėjai ir nepažeidžiant jo teisių. Motyvai, dėl kurių kaltinamasis atsisakinėja nuo šių parodymų yra visiškai nelogiški, todėl teismui nepriimtini. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, juos pilnai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Jie tarpusavyje sutampa ir sudaro logišką ir nuoseklią įrodymų grandinę, kuriais teismas remiasi. Jie nekito ir vienodi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausos teisme metu. Tiek nukentėjusysis, tiek ir liudytojai parodymus davė būdami prisiekę ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Teismas nenustatė nei menkiausio pagrindo, dėl kurio nukentėjusysis ir liudytojai galėtų būti suinteresuoti apkalbėti kaltinamąjį. Priešingai, jie nuo pat įvykio pradžios siekė, kad tiesa būtų objektyviai nustatyta – patys net du kartus iškvietė policiją, o kaltinamasis tuo tarpu nuo policijos pasislėpė savo bute ir nebendravo. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatyta, jog būtent kaltinamasis, neturėdamas tam jokios priežasties, užpuolė nukentėjusįjį, smurtavo prieš jį, jį sužalojo ir savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką Teismui nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai abejonių nekelia, jais teismas remiasi kaip įrodymais. Iš aukščiau analizuotų įrodymų visumos matosi, kad nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir buvusių įvykių seką pilnai patvirtina liudytojų parodymai, specialisto išvada apie nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją. Teismas atmeta kaltinamojo versiją, jog jis pats nukentėjo ir buvo sužalotas nukentėjusiojo bei liudytojų. Teismo specialisto išvada jam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl padarytų sužalojimų - kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, abiejuose šonuose, kairio klubakaulio sparno ir krūtinkaulio viršutinės dalies projekcijose. Niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad kas nors prieš kaltinamąjį būtų vartojęs smurtą. Visi nurodė, jog jis būdamas visiškai girtas, pats griuvinėjo, tame tarpe ir ant asfalto. Stumdėsi su kaltinamojo raminti atėjusiu nepažįstamu vyriškiu. Todėl ši specialisto išvada nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad jis buvo mušamas nukentėjusiojo ir liudytojų. Juolab, kad joje nurodoma, jog jam sužalojimai padaryti aštuoniolika poveikių(b.l.48), o to nenurodo net pats kaltinamasis savo pirminiuose parodymuose. Todėl šį išvados panaudojimą teismas vertina taip pat kaip gynybinę kaltinamojo taktiką, siekiant išvengti atsakomybės. Kaltinamasis į teismo medicinos ekspertą kreipėsi praėjus trims dienoms po įvykio ir jau davęs pirminius parodymus bei žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Net ir turėdamas šią išvadą, nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai dar kartą parodo jo siekį turimos išvados pagalba supainioti teismą ir jį nukreipti klaidingu keliu taip siekiant sau palankios teisinės padėties.

Spręsdamas kaltinamojo veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y., pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Remiantis šiomis nuostatomis ir išanalizavus R. N. veiksmus ir elgesio motyvus, kilusias pasekmes, teismas laiko nustatytu ir įrodytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų LR BK 284 str.1d. ir 138 str.2d. 8p., požymiai. Todėl R. N. veika pagal šiuos straipsnius kvalifikuota tinkamai.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 90,68 Lt, kas atitinka 26,26 EUR, civilinį ieškinį B. Č. gydymo išlaidų atlyginimui.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nurodo nepadaręs inkriminuotų veikų, o pats nukentėjęs..

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Kauno teritorinės liginių kasos byloje pareikštas 90,68 Lt., kas atitinka 26,26 EUR, civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(b.l.41), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - rusvos spalvos skysčio mėginys, saugojamas Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje – sunaikintinas.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

R. N. įvykdyta veika, numatyta BK 284 str.1d., priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.3d.), o veika, numatyta BK 138 str.2d.8p. – prie apysunkių nusikaltimų(LR BK 11 str.4d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikos padarymui.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo itin cinišką elgesį, į tai, kad veiką įvykdė ir smurtą naudojo prieš nepilnametį asmenį.

R. N. yra teistas jau du kartus, turi neišnykusį teistumą, į psichiatro ir narkologinę įskaitas neįrašytas, administracine tvarka nebaustas. Charakterizuojamas neigiamai. LR BK 54 str.3d. ir BK 62 str. taikymo pagrindų kaltinamajam nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs veikas bei jas įvykdžiusį asmenį, daro išvadą, kad kaltinamajam R. N. kaip asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą už tyčinę nusikalstamą veiką ir vėl padariusiam naują tyčinį nusikaltimą, t.y., kaip recidyvistui(LR BK 56 str.), besąlygiškai už kiekvieną iš veikų skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė net ir esant alternatyvioms bausmių rūšims (BK 284 str.1d. atveju, pagal BK 138 str.2d.8p. vienintelė galima terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Bausmės(už kiekvieną iš veikų) skirtinos artimos sankcijos vidurkiui. Kadangi laisvės apribojimo bausmę pagal 2013-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį kaltinamasis yra pilnai atlikęs, bausmės nebendrintinos.

Teismas, atsižvelgdamas į įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį, individualizavęs nusikaltimus ir juos padariusį asmenį, konstatuoja, kad paveikti R. N., kad jis ateityje laikytųsi įstatymų, bei visumoje būtų įgyvendinta bausmės paskirtis(BK 41 str.), dar pakanka jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės – jo atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, skiriant įpareigojimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

R. N. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str.1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1(vieneriems)metams.

Pripažinti kaltu pagal LR BK 138 str. 2d. 8p. ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2d., 5d.1p., šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2(dvejiems)metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą.

BK 66 str.1d. pagrindu R. N. į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-03-29 iki 2014-03-30d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. N. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti galioti. .

Civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš Ričardo N. K. teritorinės ligonių kasos naudai 26,26 EUR (ieškinio pareiškimo metu -90,68 Lt.) B. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - rusvos spalvos skysčio mėginį, saugojamą Marijampolės AVPK Logistikos skyriuje – sunaikinti.

R. N. išaiškinti, kad jis per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.