- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-23
- Bylos Nr.
- 2S-911-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19568-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., Vilniaus apskrities VPK VP EPT
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-26131-155/2017 pagal antstolės V. M. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: A. B., Vilniaus apskrities VPK VP EPT, kuria pareiškimas (iš dalies) patenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė V. M. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. skirti 289,62 Eur baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad vykdo keturias vykdomąsias bylas Nr. 0015/04/01771, Nr. 0015/04/01587, Nr. 0015/06/02494, Nr. 0015/07/04879 dėl 28,96 Eur, 28,96 Eur, 40,55 Eur, 43,44 Eur baudų išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojo Vilniaus apskrities VPK VP EPT naudai. 2016 m. lapkričio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir išsiuntė jį skolininko darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jis buvo pasirašytinai įteiktas 2016 m. gruodžio 2 d. Patvarkymas ir antstolės reikalavimai iki šios dienos nėra vykdomi. Antstolė nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra pats skolininkas A. B.. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, antstolė prašė skirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. 289,62 Eur vienkartinę baudą už antstolio reikalavimo nevykdymą.Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodė, kad su antstolės pareiškimu nesutinka. Teigė, kad šiuo metu darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauna minimalias pajamas, jo darbas yra sezoninis, užsakovų šiai dienai nedaug, todėl mokėti didesnių algų darbuotojams nėra galimybės. Be to, iš jo darbo užmokesčio (50 proc.) jau yra išieškomas išlaikymas nepilnamečiui sūnui pagal teismo sprendimą. Po šių lėšų išieškojimo jam nelieka jokių papildomų lėšų, todėl negali vykdyti dar kitų antstolės reikalavimų. Taip pat nurodė, kad antstolė vykdo baudų išieškojimą, nors yra suėjęs vykdymo senaties terminas, kurį skolininkas prašo taikyti ir vykdomąsias bylas nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi antstolės pareiškimą patenkino iš dalies – skyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. B. 20 Eur baudą už antstolės reikalavimų, 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymo Nr. S1-6867, nevykdymą.Teismas konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinomas antstolės patvarkymo turinys, t. y. patvarkyme nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų vykdymo tvarka ir nevykdymo teisiniai padariniai, tačiau šis patvarkymas iki šiol neįvykdytas ir antstolė laiku nebuvo informuota apie šio patvarkymo nevykdymo priežastis. Teismas pažymėjo, kad apie antstolės patvarkymo nevykdymo priežastis skolininkas informavo teismą tik atsiliepime į pareiškimą (prieš pat rašytinio 2017 m. birželio 1 d. teismo posėdžio datą).Vykdomojoje byloje yra pateiktas Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu yra pats skolininkas A. B.. Sodros duomenimis, skolininkas minėtoje darbovietėje gauna darbo užmokestį – 380 Eur. Taigi teismas padarė išvadą, kad yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės nustatytų įpareigojimų neįvykdymo faktą, kaip pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. B. procesinei atsakomybei (CPK 585 straipsnio 2, 3 dalys).Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, pats skolininkas, A. B. teismui atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog nevykdo antstolės patvarkymų dėl gaunamų mažų pajamų ir mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui, teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių A. B. antstolei laiku nenurodė, su ja nebendradarbiavo, nesiekė bent dalimis įvykdyti vykdomuosius dokumentus (kurių išieškomos sumos nėra didelės) ir tartis dėl galimybių įvykdyti vykdomuosius dokumentus per tam tikrą protingą terminą, neteikė antstolei įrodymų (dėl faktiškai mokamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui), o šiuo atveju skolininko darbovietė (pats skolininkas) tiesiog ignoravo 2016 m. lapkričio 28 d. antstolės patvarkymą dėl darbo užmokesčio ieškojimo iš skolininko. Be to, A. B. nepateikė įrodymų, iš kurių faktiškai būtų matyti, kad 190 Eur suma (50 proc. dabartinio darbo užmokesčio) kiekvieną mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedama teismo sprendimo dėl vaiko išlaikymo vykdymui, o pateikė tik savo paties surašytą 2017 m. gegužės 26 d. pažymą dėl išskaitų darymo, kuri, teismo vertinimu, neįrodo, jog faktiškai tokios išskaitos atliekamos. Taip pat tokių įrodymų skolininkas laiku nepateikė antstoliui, kad šis galėtų įvertinti visas aplinkybes, ar galima iš skolininko dar išieškoti kokias nors darbo užmokesčio dalis, ar šiuo atveju yra CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės, dėl kurių neįmanoma daugiau išieškoti darbo užmokesčio. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad skolininko nurodytos aplinkybės neatleidžia jo nuo atsakomybės.Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju teismas nagrinėja antstolės pareiškimą dėl antstolio patvarkymo nevykdymo, kuris paduotas pagal CPK 593 straipsnyje nustatytą tvarką, tuo tarpu skolininkui nesutinkant su kokiais nors antstolės veiksmais (kaip kad, skolininko manymu, antstolei vykdant vykdomąsias bylas, kuriose suėjęs vykdymo senaties terminas), skolininkas turi teikti skundą dėl antstolio veiksmų pagal CPK 510 straipsnyje nustatytą tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės prašymą dėl baudos skyrimo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Skirti apeliantui baudą yra nesąžininga, kadangi jis neturi galimybių vykdyti dviejų vienas kitam prieštaraujančių reikalavimų – iš minimalios algos mokėti išlaikymą vaikui, ne mažiau 50 proc. MMA, ir dar papildomai vykdyti antstolės patvarkymą ir išskaičiuoti likusius 50 proc. Tokiu atveju iš apelianto darbo užmokesčio bus išskaičiuota 100 proc. pajamų, ir apeliantas liks be pragyvenimo šaltinio.Analogiški klausimai ne kartą buvo nagrinėjami teismuose, kurie išaiškino, kad darbdavys privalo vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio vadovaudamasis CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Apelianto įsitikinimu, jis nepažeidė jokių įstatymų, nes iš jo darbo užmokesčio buvo vykdomas pirmesnės eilės išieškojimas pagal teismo sprendimą.Išlaikymas vaikams iš apelianto buvo priteistas dar 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu, kuriuo buvo pakeistas 2001 m. kovo 23 d. sprendimas, ir antstolė apie tai puikiai žinojo bei ne kartą buvo apie tai informuota.Antstolės patvarkyme nurodytų baudų išieškojimui jau yra suėjęs senaties terminas.Šiuo metu teismuose nagrinėjama labai daug bylų dėl baudų išieškojimo nutraukimo. Išieškojimas nutraukiamas asmenims, kurie niekada nedirbo, jokių baudų nemokėjo, nuolat darė administracinius pažeidimus ir nusikaltimus, bet jų skundai buvo tenkinami ir antstoliai įpareigojamu nutraukti vykdomąsias bylas. Todėl senatis turi būti taikoma ir apelianto atžvilgiu, nes apeliantas nevengė mokėti baudų, bet neturėjo tam lėšų, nes privalėjo mokėti išlaikymą vaikams. Antstolis turėjo pagrindą kreiptis į teismą, kad apeliantui paskirtos baudos būtų pakeistos areštu arba viešaisiais darbais, bet to nustatytu terminu nepadarė, o dabar senaties terminai jau suėjo, todėl antstolis neturi teisės išieškoti baudų ir privalo vykdomąsias bylas nutraukti.Bauda apeliantui paskirta be jokio teisinio pagrindo. Apeliantas neturėjo jokios teisės nevykdyti teismo sprendimo dėl pirmos eilės išieškojimo ir nemokėti išlaikymo vaikui tik tam, kad vykdytų antstolės patvarkymus ir išieškotų baudas, kurioms suėjo senaties terminas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolę V. M. pavaduojantis antstolis I. G. prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Juridinio asmens vadovui keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo reikalavimai. Be to, šiuo atveju apeliantas yra ne tik įmonės vadovas, bet ir skolininkas, kuris vykdymo procese turi ne tik teises, bet ir pareigas. Skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu ir padėti jam greitai bei tinkamai įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Todėl sutiktina su teismo pozicija, kad įmonės vadovas, pats skolininkas, laiku nenurodė antstolei aplinkybių, kodėl negali vykdyti antstolės reikalavimų, su antstole nebendradarbiavo, nesiekė bent dalimis įvykdyti vykdomuosius dokumentus ar tartis dėl galimybių juos vykdyti per protingą terminą, neteikė antstolei jokių įrodymų, o paprasčiausiai ignoravo antstolės patvarkymą.Apelianto teiginiai apie senaties terminų taikymą ir vykdomųjų bylų nutraukimą yra nesusiję su įmonės vadovo atsakomybe už teisėtų antstolės reikalavimų nevykdymą ir jo nepateisina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria už antstolio reikalavimų nevykdymą apeliantui, kaip skolininko darbovietės vadovui, paskirta bauda.CPK 585 straipsnyje įtvirtinta antstolio reikalavimo privalomumo taisyklė ir atsakomybė už reikalavimo nevykdymą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 585 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju bauda apeliantui paskirta už antstolės 2016 m. lapkričio 28 d. patvarkymo, kuriuo skolininko darbovietė įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio sumos dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, nevykdymą.Minėtame patvarkyme, be kita ko, nurodyta, kad jeigu pinigus vėluojama pervesti daugiau kaip 15 dienų, privalu apie tai pranešti antstoliui ir nurodyti vėlavimo priežastis. Kaip nustatyta byloje, skolininko darbovietė nedarė išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio, taip pat neinformavo antstolės apie patvarkymo nevykdymo priežastis.Atskirajame skunde apeliantas toliau palaiko pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, kad jo vadovaujama įmonė neturėjo galimybės vykdyti antstolės patvarkymo, nes tuo pat metu iš skolininko darbo užmokesčio vykdė 50 proc. darbo užmokesčio dydžio išskaitymus skolininko nepilnamečio vaiko išlaikymui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šiuos apelianto argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, konstatavęs, kad apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog tokios išskaitos faktiškai buvo daromos. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolės patvarkymo apelianto vadovaujama įmonė nevykdė dėl objektyvių priežasčių (pirmesne eile atliekamų išskaitymų) (CPK 178 straipsnis). Atskirajame skunde apeliantas taip pat pakartoja argumentus, susijusius su pasibaigusiu baudų išieškojimo iš skolininko senaties terminu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad šie argumentai ir pats vykdomųjų bylų nutraukimo suėjus išieškojimo senaties terminui klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas apelianto, kaip įmonės vadovo, atsakomybės už antstolio reikalavimų nevykdymą klausimas, tuo tarpu iš apelianto, kaip skolininko, vykdomo išieškojimo teisėtumo klausimas į šios bylos nagrinėjimo dalyką nepatenka.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, (iš dalies) patenkindamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.