Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Laimos Šeputienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. (toliau – Institucija) teikimą dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Bausmės pradžia – 2001 m. kovo 2 d., bausmės pabaiga – iki gyvos galvos.

3. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos teikimas siūlant R. L. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis R. L. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2014 m. sausio 22 d. iš (duomenys neskelbtini) tardymo izoliatoriaus – kalėjimo. Atvykęs į įstaigą nuteistasis sugebėjo tinkamai prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio bei bendravimo ypatumų. Bausmę atlieka lengvosios grupės, pusiau atviro tipo sąlygomis. Bausmės atlikimo metu išklausė dvylikos klasių kursą, įgijo sandėlio operatoriaus ir elektrinio krautuvo eksploatatoriaus profesines kvalifikacijas. Nuteistasis pristatė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo 2024 m. lapkričio 11 d. išduotą pažymą apie tai, kad mažoji bendrija įsipareigoja pravesti atitinkamus mokymus ir suteikti darbo vietą. Bausmės atlikimo metu yra stebima aukšta motyvacija darbui bei disciplinuotumas. Nuteistajam nuo 2023 m. rugsėjo 23 d. suteiktas leidimas užsiimti individualia veikla – paveikslų gamyba, nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio jis siekia įgyti suvirintojo profesiją, laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuo 2014 m. iki šiol dirba medienos ir baldų gamybos ceche, darbininko pareigose. Nuteistojo teigimu, iki bausmės atlikimo pagrindinis jo pajamų šaltinis buvo už darbą gaunamos pajamos. Ankščiau nuteistąjį remdavo mama, dabar jis gyvena tik iš įstaigoje gaunamo atlyginimo, kurio užtenka pagrindiniams poreikiams patekinti. Nuteistasis 2023 m. liepos 13 d. pristatė antstolės patvarkymą, kuriame nurodyta, kad antstolė nutarė užbaigti 868,86 Eur piniginio išieškojimo vykdymą dėl vykdomosios bylos nutraukimo. 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus atsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad nuteistojo vardu vykdomųjų raštų vykdymas užbaigtas. R. L. iš gaunamų pajamų padengė teismo nuosprendžiu priteistas žalas.

3.2. Nuteistasis 2016 m. sudarė santuoką su trečiąja sutuoktine, su kuria bendrauja iki šiol, iš sutuoktinės jaučia palaikymą ir paramą, santykius apibūdina kaip tvirtus. Nuteistasis su artimaisiais bendrauja skambučių ir pasimatymų metu. Ankščiau nuteistasis teistas už vagystes bei plėšimus, jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurio metu jis padarė dar sunkesnius nusikaltimus (įvykdė nužudymą bei pasikėsinimą nužudyti), buvo nusikaltimų iniciatorius, nusikaltimus įvykdė su bendrininkais. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę prisiima iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai, ieško pateisinančių aplinkybių, daugiau kaltina bendrininkus, savo jauną, nebrandų amžių. R. L. nepasimokė iš savo ankstesnių klaidų ir nepaisant jo atžvilgiu taikytų bausmių bei poveikio priemonių stokojo noro keisti savo gyvenimo būdą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis septynis kartus pažeidė įkalinimo įstaigos tvarką, keturis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, skatintas trisdešimt keturis kartus. Paskutinį kartą įstaigos tvarką pažeidė 2019 m. gegužės 3 d., nuo 2020 m. rugsėjo 2 d. laisvės atėmimo bausmę tęsia lengvosios grupės sąlygomis. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų piktnaudžiavęs psichiką veikiančiomis medžiagomis. Nuteistasis bendrauja ne tik su šeima, turi draugų bei pažįstamų, geba užmegzti ryšius, tačiau ne itin artimus. Bendrauja noriai, mintis dėsto nuosekliai, emocinis fonas ramus, aukštas savivertės jausmas, pateikia save iš gerosios pusės, negeba įvardinti savo neigiamų bruožų. Nuteistasis nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. dalyvavo 64 pozityvaus užimtumo veiklose.

3.3. Nuteistasis neigia savitvardos ar impulsų kontrolės problemas, tačiau padaryti nusikaltimai yra itin žiaurūs ir pavojingi, sukėlę neigiamas pasekmes. Nuteistajam buvo būdingas nenutrūkstamas dalyvavimas nusikalstamoje veikloje. Nuteistasis neįvardina savo probleminių sričių, pasižymi pasyvumu, kaip didžiausią problemą įvardija atliekama laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad daugiau nenusikals, nes suvokia bausmės pasekmes sau ir šeimai, tačiau apie pasekmes plačiąja prasme bei aukoms neužsimena. Nuteistasis yra socialiai prisitaikęs, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į įstaigos psichologų organizuojamas veiklas, nestebima agresijos, impulsų kontrolės ar savitvardos praradimo atvejų. Pastaruosius penkis metus asmuo demonstruoja poreikį savo tikslų siekti nenusikalstant, laisvės atėmimo vietoje siekia savo realizuoti priimtinais būdais bei pozityviose veiklose, fiksuojamas nepriekaištingas elgesys. Nuteistasis nepalaiko kriminalinės subkultūros nuostatų, neigiamai vertina įvykdytus nusikaltimus, tačiau požiūris į juos išlieka stokojantis gilesnės analizės. R. L. teigiamai vertina į prižiūrinčių pareigūnų darbą, su jais stengiasi nekonfliktuoti. 2024 m. gruodžio 12 d. atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ji išlieka vidutinė, dinaminiai kriminogeniniai veiksniai mažėjo lėšų tvarkymo srityje, nustatyta žema didelės žalos rizika visuomenei esant įkalinimo įstaigoje bei vidutinė didelės žalos rizika esant laisvėje. Po atlikto vertinimo nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), smurtinio elgesio istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Dinaminiai (stebėti ankščiau, vertinimo metu nefiksuojama): turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo teikimą tenkinti. Nuteistasis nurodė, kad atlygino ieškinius bei nori atsiprašyti visų dėl to ką padarė. Nuteistojo gynėja teigė, kad nustačius terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis būtų dar labiau motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme. Prokurorė prašė teikimo netenkinti, nurodė, kad nuteistasis ankščiau buvo teistas penkis kartus, jam buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau jo daromi nusikaltimai sunkėjo, o jo rizika nusikalsti pakartotinai yra vidutinė. Nuteistasis stokoja gilesnės savianalizės jo požiūris į padarytus nusikaltimus yra atsainus, todėl R. L. vis dar išlieka pavojingas visuomenei.

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas netenkinamas.

5. Bylos duomenimis nuteistasis R. L. atitinka BVK 88 straipsnyje numatytą formalųjį kriterijų – yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuoto laisvės atėmimo bausmę (bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2001 m. kovo 2 d., nuteistasis yra atlikęs daugiau nei dvidešimt trejus metus laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos). Taip pat nuteistasis laisvės atėmimo vietos įstaigai pateikė prašymą dėl kreipimosi į teismą, kad jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė būtų pakeista terminuoto laisvės atėmimo bausme. Visgi, sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuota laisvės atėmimo bausme, vien šių formalių kriterijų nustatymo nepakanka. Teismas privalo įvertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei aplinkybes, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo ir bausmės atlikimo metu, padarytos žalos ar reikšmingos jos dalies atlyginimą nukentėjusiesiems, bei jo norą ir dedamas pastangas tinkamai prisitaikyti prie visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių.

6. Iš teismui pateiktoje nuteistojo asmens byloje esančios Socialinio tyrimo išvados matyti, kad R. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinta keturis kartus – 2021 m. balandžio 6 d., 2022 m. birželio 1 d., 2023 m. lapkričio 14 d. bei paskutinįjį kartą – 2024 m. gruodžio 12 d., tačiau šiuo metu išlieka nepakitusi – vidutinė su mažėjimo tendencijomis. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama ir tai, kad jau kurį laiką bausmės atlikimo metu stebimos nuteistojo teigiamos nuostatos, t. y. R. L. užsiima darbine veikla, siekia įgyti suvirintojo specialybę, aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse bei psichologų užsiėmimuose, pastaruosius penkerius metus stebimas nuteistojo nepriekaištingas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nuteistasis tinkamai bendrauja tiek su kitais nuteistaisiais, tiek su įkalinimo įstaigos administracijos atstovais. Atsižvelgiant į tai, didelės žalos vertinimo metu nustatyta žema didelės žalos rizika visuomenei esant įkalinimo įstaigoje. Vis tik, esant laisvėje nuteistajam vis dar nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenei. Nors paskutiniojo R. L. vertinimo metu pagal OASys metodiką, jam nustatyta vidutinė, linkusi mažėti, pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, dedant tokias pat nuoseklias pastangas, nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką gali sumažinti dar labiau, įvertinus tai, kad šiuo metu jam vis dar nustatomas pakankamai didelis skaičius dinaminių kriminogeninių veiksnių.

7. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu aktualūs išlieka šie nuteistojo elgesiui įtakos turintys dinaminiai kriminogeniniais veiksniai – būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, jis negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokoja empatijos ir jam būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti į Socialinio tyrimo išvados 4.8., 4.9., 4.10. punktuose užfiksuotos aplinkybės, susijusias su nuteistojo emocine gerove, mąstymu ir elgesiu bei nuostatomis. Nuteistajam yra būdingas aukštas savivertės jausmas, jis yra linkęs save pateikti iš gerosios pusės, savęs vertinimas yra subjektyvus. Geras savęs vertinimas savaime nėra neigiamai nuteistąjį charakterizuojantis aplinkybė, tačiau šiuo atveju akcentuotina tai, kad nuteistasis negeba įvardinti savo neigiamų savybių, nors R. L. požiūris į save ne visuomet buvo paremtas priimtinomis socialinėmis vertybėmis, todėl šiuo metu vis dar išlieka tikslinga stiprinti savęs pažinimo įgūdžius. Be kita ko, nors nuteistasis su laivės atėmimo vietų įstaigos administracija bendrauja noriai, tačiau vis dar vengia detalizuoti nusikaltimą ar jį lėmusias aplinkybes, o situaciją analizuoja paviršutiniškai. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažįsta tik iš dalies, savo poelgį vertina atsainiai ir ieško savo elgesį pateisinančių aplinkybių, yra linkęs dėl nusikaltimų kaltinti bendrai veikusius asmenis, savo jauną ir nebrandų amžių. Šios aplinkybės kol kas patvirtina, kad nuteistasis, nors ir per pakankamai ilgą bausmės atlikimo laiką, dar nėra pilnai suvokęs savo nusikalstamo elgesio priežasčių ir pasekmių.

8. Be to, nuteistasis pasižymi pasyvumu savo probleminėms sritims, negeba jų išskirti nei praeityje, nei dabar, tuo tarpu kaip didžiausią problemą R. L. įvardina laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Tai teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad viena vertus, nuteistajam sunku identifikuoti problemines sritis, kita vertus, negebant identifikuoti probleminių sričių kartu stokojama ir problemų sprendimo įgūdžių. Ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą teigti, kad negebant identifikuoti problemų ir jų spręsti, apskritai sunkėja ir galimybė keisti savo elgesį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra labiau orientuotas į siauresnes bausmės atlikimo pasekmes, t. y. neigiamas pasekmes sau ir savo šeimai, tačiau apie pasekmes aukoms neužsimena. Be to, vertinimo metu buvo padaryta išvada, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai susiję, be kita ko, nepakankami problemų indentifikavimo ir sprendimo įgūdžiai, savo elgesio neįvertinimas plačiąją prasme ir atitinkamai negilus kaltės jausmas bei empatijos trūkumas, orientacija į savo asmeninių poreikių tenkinimą. Pastebėtina ir tai, kad nors nuteistasis šiuo metu teigia suprantantis svarbą laikytis įstatymų, tačiau būdamas laisvėje elgėsi jų nesilaikydamas, ankstesni jo teistumai bei lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nebuvo pakankamos priemonės užtikrinti, kad nuteistasis nenusikalstų ir pasimokytų iš savo teisei priešingų veiksmų.

9. Sprendžiant bausmės rūšies pakeitimo klausimą svarbu įvertinti ir nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą. Iš Socialinio tyrimo išvados 4.1. punkto matyti, kad R. L. iš viso teistas septynis kartus, o su laisvės atėmimu susijusią bausmę atlieka antrąjį kartą, šiuo metu bausmę atlieka iš viso už trylikos nusikalstamų veikų padarymą. Nuteistasis nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus, nusikaltimus vykdė su bendrininkais, buvo jų iniciatorius, nors jo teigimu, būnant laisvėje jis neturėjo finansinių sunkumų ir pragyveno iš gaunamo darbo užmokesčio, tačiau įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį matyti, kad jos buvo vykdomos turint finansinį interesą pagrobti svetimą turtą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sunkiausius iš padarytų nusikaltimų – nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti R. L. įvykdė net ir jo atžvilgiu taikius lygtinio paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis ne tik nepasimokė iš savo teisei priešingų veiksmų ir buvo linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, tačiau jo padarytos nusikalstamos veikos sunkėjo – nuo vagysčių ir plėšimų iki nužudymo. Svarbu ir tai, kad viena iš nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų sukėlė negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, tuo tarpu iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų nėra matyti nuteisto nuoširdaus išgyvenimo dėl jo sukeltų padarinių nusikaltimų aukoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis nusikalstamose veikose dalyvavo nenutrūkstamai, nuo nusikalstamų veikų darymo jo nesulaikė nei terminuoto laisvės atėmimo bausmės, daugiau nenusikalsti nepaskatino ir taikytas lygtinio paleidimo institutas, kas suponuoja išvadą apie nuteistojo pavojingumą.

10. Paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Šiuo metu nuteistasis R. L. vykdo socialinės reabilitacijos planą, jau penkerius metus nepažeidinėja režimo taisyklių, aktyviai dalyvauja įvairiose elgesio pataisos programose, palaiko ryšį su artimaisiais, yra motyvuotas dirbti bei nuosekliai vykdo darbinę veiklą, nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų piktnaudžiavęs psichiką veikiančiomis medžiagomis. Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus duomenimis, (duomenys neskelbtini) kalėjime vykdomųjų raštų vykdymas yra užbaigtas. Per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo skatintas trisdešimt keturis kartus, tačiau septynis kartus pažeidė nustatytą tvarką, už pažeidimus skirtos keturios nuobaudos. Nors paskutinis nuteistojo pažeidimas padarytas 2019 metais ir šiuo metu jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau tai vis tik leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Apygardos teismo įsitikinimu, nors iš tiesų stebimos aktyvios R. L. pastangos koreguojant savo elgesį teigiama linkme, tačiau kol kas aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl bausmės rūšies pakeitimo nuteistajam.

11. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo metu taikyti R. L. BK 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dar nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimas dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko M. Ž. teikimo dėl nuteistajam R. L. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme netenkinti.

Nutartis, per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.