Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro I. V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. R. 2021 m. sausio 9 d. apie 4.15 val. Alytuje, Ulonų g., ties pastatu Nr. 49, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas daugiau kaip 1,51 promilės neblaivumas (2,21 promilės).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad 2021 m. sausio 9 d. nakties metu leido laiką savo automobilyje „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kadangi neturėjo galimybės patekti į savo namus. Sėdėdamas automobilyje per keletą valandų išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Apie 4.15 val., būdamas neblaivus, važiavo iki degalinės, tačiau Ulonų gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir pasakė, kad jis bus sulaikytas dėl vairavimo būnant neblaiviam. Automobilis, kurį jis vairavo, yra šeimos, nors registruotas žmonos vardu (b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo R. R. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad R. R. yra jos vyras. Automobilis „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį neblaivus vairavo R. R., nuosavybės teise priklauso jai, automobilį įsigijo dar prieš sudarant santuoką. Minėtu automobiliu naudojasi ir R. R., kadangi yra jos sutuoktinis. Ji su R. R. 2021 m. sausio 8 d. apie 21.00 val. susipyko, vyras išėjo iš namų. Prieš tai jis buvo išgėręs vieną stiklinę alaus kokteilio. Ji pati nematė, kaip sutuoktinis pasiėmė jos automobilio raktelius, kadangi jie stovėjo ant spintelės. R. R. dar kurį laiką buvo namo aikštelėje, kadangi jai vis skambindavo, paskutinį kartą apie 23.00 val. R. R. 2020 m. sausio 9 d. apie 5.00 val. jai paskambinęs pasakė, kad jį sulaikė pareigūnai ir paėmė automobilį. Ji sutuoktiniui nedavė savo automobilio ir tikrai nežinojo, kad jis vairuoja jį neblaivus. Jei būtų žinojusi, to tikrai nebūtų leidusi. Automobilis jai yra reikalingas darbui bei asmeniniams poreikiams (b. l. 39–41).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis D. N. 2021 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2021 m. sausio 9 d. apie 4.15 val. Alytuje Ulonų g. ties 49 namu sustabdė R. R., kuris vairavo automobilį „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), neblaivus. Pirmuoju patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ jam buvo nustatytas 2,27 promilės neblaivumas, antruoju – 2,21 promilės neblaivumas (b. l. 5-6).

Įvykio vietos apžiūros protokole ir nuotraukose 2021 m. sausio 9 d. užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta Alytuje, Ulonų g. ties 49 namu bei ten stovintis automobilis „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–15).

Neblaivumo nustatymo akte 2021 m. sausio 9 d. nurodyta, kad R. R. pirmuoju patikrinimu alkoholio matuokliu 4.23 val. buvo nustatytas 2,27 promilės neblaivumas, antruoju patikrinimu 4.46 val. – 2,21 promilės neblaivumas (b. l. 20).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė yra R. R. (b. l. 35).

Iš viešosios įmonės „Emprekis“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė 7 410 eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (b. l. 36).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis neteistas (b. l. 81–82), per penkerius metus nebaustas administracine tvarka (b. l. 83). R. R. Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja, dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 79–80, 92). R. R. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į R. R. asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo neblaivumo laipsnį nusikalstamos veikos padarymo metu, R. R. skirtina prokuroro siūloma straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas vidurkis. Pats kaltinamasis taip pat sutiko su tokia bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 93–94). Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam nustatomas penkių mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti, kuris skaičiuojamas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. sausio 9 d. 4.23 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.05 val. (dvi dienas) (b. l. 51–55). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitomas į R. R. paskirtą bausmę.

Prokuroras kartu su bausme siūlo paskirti kaltinamajam R. R. ir dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir išieškoti iš R. R. konfiskuoto turto – automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas kriminalizavo transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). BK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Atsižvelgus tiek į esamą baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykį bei poveikio priemonių skyrimo tikslus, tiek į R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes (tyčia vairavo transporto priemonę neblaivus, esant vidutiniam, tačiau jau artimam sunkiam neblaivumo laipsniui), taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. sausio 10 d.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti <....>. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis, kurį neblaivus vairavo R. R. yra nusikaltimo padarymo priemonė. Valstybės įmonės „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, patvirtina, kad automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkė – valdytoja yra R. R. (b. l. 35), kuri nurodė, kad nežinojo, kad kaltinamasis jos automobilį gali vairuoti būdamas neblaivus, jei būtų tai žinojusi, nebūtų to leidusi, automobilio raktelius R. R. pasiėmė jai nematant. Netikėti automobilio savininke šiuo atveju nėra pagrindo, kadangi byloje nėra duomenų, kad naudojantis minėtu automobiliu anksčiau būtų daromi teisės pažeidimai ir/ar R. R. prieš tai būtų vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apie neteisėtus kaltinamojo veiksmus R. R. nebuvo žinoma, todėl automobilis nekonfiskuotinas, tačiau iš kaltinamojo išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymi, kad prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą be PVM, tai yra 6 123,00 eurų, tačiau kasacinis teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020) yra nurodęs, kad konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, tai yra išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl PVM įskaičiavimo į konfiskuotino turto, priklausančio tretiesiems asmenims, vertę, iš R. R. konfiskuotina automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma su PVM, tai yra 7 410,00 eurų.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, automobilis „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomas pas R. R. (duomenys neskelbtini), paliktinas tolimesniam jos naudojimui.

Kaltinamajam 2021 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70–78 ), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos esantis R. R. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01051070 perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL dydžio (2 700 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad R. R. turi sumokėti 36 MGL dydžio (1 800 eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti R. R. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2021 m. sausio 9 d. 4.23 val. iki 2021 m. sausio 10 d. 10.05 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 32 MGL (1 600 eurų) baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, R. R. privalo sumokėti per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801, bei teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti R. R. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokią specialiąją teisę įgyti, dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. sausio 10 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš R. R. valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 410,00 (septynis tūkstančius keturis šimtus dešimt) eurų.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, automobilį „BMW 530“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), saugomą pas R. R. (duomenys neskelbtini), palikti tolimesniam jos naudojimui.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti kaltinamajam 2021 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, prie bylos esantį R. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“.

Išaiškinti nuteistajam R. R., jog jis per 14 (keturiolika) dienų nuo patvirtinto teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, turi teisę paduoti teismui, priėmusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu per 14 (keturiolika) dienų toks nuteistojo prašymas nebus pateiktas, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam R. R..