- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-21
- Bylos Nr.
- eI-1855-484/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00493-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- Z. H.T.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. H.T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Z. H. T. (toliau – ir pareiškėjas) prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2018 m. sausio 22 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-177 (00194) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto B. R. piliečiui Z H.T., panaikinimo“ (toliau – ginčijamas sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes nėra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisiniais argumentais. Prieš priimant ginčijamą sprendimą, Migracijos departamento pareigūnai neapklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) direktoriaus, nepašalino prieštaravimų, neišsiaiškino kilusių abejonių. Teigia, kad Bendrovė verčiasi bižuterijos prekyba, nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, pažeidė ir Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1V-367 redakcija) (toliau – Aprašas) 100 punkto, 101.1 - 101.5 papunkčių, 189 punkto reikalavimus. Migracijos departamentas savarankiško patikrinimo dėl Bendrovės veiklos neatliko, pareiškėjo apie pradėtą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo procedūrą neinformavo, jo neapklausė. Pareiškėjas skunde tvirtina, kad jis Lietuvos Respublikoje nuomojasi butą, tačiau dėl objektyvių priežasčių deklaruoti gyvenamosios vietos negali. Teigia, kad Bendrovės darbuotojai neteikė jokios prieštaringos informacijos, kadangi akivaizdu iš nurodytų klausimų, kad jiems buvo pateikti visiškai skirtingi klausimai, todėl nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės negali būti pagrindas sprendimo teisėtumui. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad įmonės verslas vykdomas parduotuvėje adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, o biuro patalpos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra nuomojamos darbuotojų su klientais susitikimams. Be to, teikia banko išrašą, kuris patvirtina, kad jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui, todėl gauna minimalias pajamas iš įmonės, kuri tik pradeda veiklą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) valdybos narys ir ketindamas dirbti Bendrovėje vadybininku, 2016 m. balandžio 15 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – Migracijos valdyba) prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi) bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktą prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi ir su prašymu pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2016 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą pakeisti minėtam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus. Migracijos valdyba 2016 m. liepos 8 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2018 m. liepos 8 d.
Esant įtarimų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima kita, negu deklaruota, veikla, o pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu oficialiai deklaruoja, pareiškėjas, Migracijos valdyba ir Migracijos departamentas atliko išsamų pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomos veiklos patikrinimą. Įvertinus atlikto patikrinimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pateikė klaidinančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą ir darbą Bendrovėje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas negyvena Lietuvos Respublikoje deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo adresu pareiškėjas niekada negyveno, o 2017 m. rugpjūčio 20 d. iš viso nėra deklaravęs gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Atsakovas vadovaujasi Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, jeigu jis pakeičia gyvenamąją vietą. Apie gyvenamosios vietos pasikeitimą pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos nepranešė. Atsižvelgdamas į tai, Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
Migracijos departamentas atsiliepime atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, kartu su prašymu pateikė ir darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad jis Bendrovėje dirbs vadybininku 40 valandų per savaitę, tai yra visą darbo laiką, o jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis. Patikrinus duomenis apie užsieniečio gaunamą darbo užmokestį buvo nustatyta, kad jam yra mokamas tik 9,28 eurų darbo užmokestis, tai yra Bendrovėje jis dirba tik kelias valandas per mėnesį. Ši aplinkybė, atsakovo tvirtinimu, leido padaryti išvadą, kad pareiškėjas teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, pateikė klaidinančius duomenis ir apie savo darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Be to, atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, nurodė Bendrovės veiklos adresą, t. y. patalpas esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius. Atsakovo tvirtinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo adresu jokios veiklos nevykdo, o nurodytose patalpose veiklą deklaruoja ir kitos įmonės, kurių veiklos pagrindu užsieniečiai siekia įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla vykdoma kitu adresu. Todėl teigia, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, norėdamas pakeisti leidimą laikinai gyventi, apie Bendrovės buveinę, taip pat neatitinka tikrovės.
Migracijos departamentas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagrindu, t. y. ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)‘ yra fiktyvi, o dėl to, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą. Todėl, tvirtina, kad šiuo atveju skunde nurodyto Aprašo nuostatos, reglamentuojančios sąlygas, kurioms esant įmonė pripažįstama fiktyvia, nebuvo taikomos. Atsakovas nesutinka, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo pažeistos ir kitos Aprašo nuostatos, tvirtindamas, jog Aprašo XI skyrius, kuriame reglamentuota leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarka, neįpareigoja Migracijos departamento kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų pateikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka ir su pareiškėjo skundo argumentu, jog ginčijamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) informacinės sistemos duomenimis, Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad ginčijamas sprendimas nekliudo užsieniečiui dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir netrukdo pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir Įstatymo 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-177 (00194) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto B. R. piliečiui Z.H.T, panaikinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas Z. H. T., kuris yra B. R. pilietis, tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, 2016 m. balandžio 15 d. Migracijos valdybai pateikė prašymą pakeisti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ir dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagrindą: Bangladešo Respublikos piliečio paso kopiją, leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrovės steigimo aktą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, akcininkų sąrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo didinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sprendimus dėl valdybos narių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinę pelno mokesčio deklaraciją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Didžiąją knygą, sąskaitas faktūras, darbo sutartis, gyvenamosios vietos patalpos savininko sutikimą.
Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą pakeisti užsieniečiui Z. H. T. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, galiojantį dvejus metus.
Migracijos departamento Kontrolės skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, neatitinka tikrovės.
Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjas pateikė 2016 m. balandžio 15 d. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti keičiamas, jei jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Užsienietis, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje suprantamas, kaip dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 1 d. (TAR, 2014, Nr.2014-19923) iki 2017 m. sausio 1 d.).
Pagal aptartą teisinį reguliavimą, tam, kad užsieniečiui būtų išduotas ar pakeistas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, ir užsienietis, ir įmonė, kurioje jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, turi atitikti visas Įstatyme numatytas sąlygas (reikalavimus). Pareiga pateikti Migracijos departamentui tikrovę atitinkančius duomenis tenka užsieniečiui (žr., pvz., 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas ar keičiamas, jeigu užsienietis Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.
Užsienietis, 2016 m. balandžio 15 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad savo gyvenamąją vietą ketina deklaruoti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Migracijos valdybai pateikė ir buto savininko sutikimą. Tokiu būdu prisiėmė atsakomybę, kad šie duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę.
Kaip matyti iš byloje esančio tarnybinio pranešimo, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pareiškėjas negyvena ir niekada negyveno. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pripažįsta, kad savo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje nėra deklaravęs.
Prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi pareiškėjas nurodė Bendrovės, kurios dalyvis jis yra, veiklos adresą, t. y. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas Bendrovės veiklai patvirtinti pateikė sąskaitas faktūras. Visose užsieniečio pateiktose sąskaitose faktūrose Bendrovės adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Vilnius. Pareiškėjas skunde iš esmės pripažįsta, kad Bendrovė veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevykdo. Bendrovė nuomojasi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Pareiškėjas, siekdamas įteisinti savo gyvenimą Lietuvos Respublikoje, nurodė, ne tik tai, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvis - valdybos narys, bet ir nurodė savo siekimą įsidarbinti šioje Bendrovėje vadybininku. Migracijos valdybai pateikė tai patvirtinantį dokumentą – darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbs vadybininku 40 valandų per savaitę, tai yra visą darbo laiką, o jam bus mokamas minimalus mėnesinis darbo užmokestis.
Patikrinus duomenis apie pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, nustatyta, kad jam yra mokamas tik 9,28 Eur darbo užmokestis. Tai leidžia daryti išvadą, kad Bendrovėje jis dirba tik kelias valandas per mėnesį, kas neatitinka pareiškėjo pateiktoje darbo sutartyje nustatytų sąlygų.
Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.
Nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio 15 d. teikdamas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis tiek apie savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, tiek su Bendrovės veikla susijusius duomenis.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, atlikęs pareiškėjo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas laikytina Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimu, todėl pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjo argumentai dėl Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų taikymo šioje administracinėje byloje yra teisiškai nereikšmingi, kadangi iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas dėl to, kad pareiškėjas norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis, o ne dėl to, kad Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų ar yra fiktyvi.
Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjams taikomos poveikio priemonės motyvuotos.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog Migracijos departamento 2018 m. sausio 22 d. sprendimas Nr. (15/5-7)11U-177 (00194) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto B. R. piliečiui Z. H. T, panaikinimo“ yra pagrįstas ir teisėtas, jį panaikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas yra netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, todėl jo prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo , 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. H. T. skundą atmesti.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.