Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. S. skundą institucijai, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje - Klaipėdos teritorinei muitinei dėl 2009 m. gegužės 12 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnas 2009 m. balandžio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. S. 2009 m. balandžio 24 d., važiavo vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę - „Scania R124“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), aukščiausios kategorijos keliu A – 13 Klaipėda - Liepoja, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio. Tuo V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Jo veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 148 straipsnio 2 dalį ir 2009 m. gegužės 12 d. Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucijos) nutarimu V. S. paskirta administracinė nuobauda - 1200 litų bauda.

- Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.017354/RŽ51-394 pakeisti ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numato ATPK 148 straipsnio 2 dalies sankcijos minimali riba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

ATPK 148 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar vairuotojams už važiavimą aukščiausios kategorijos automobilių keliais (magistraliniais ir krašto) M3, N2 ir N3 kategorijų kelių transporto priemonėmis, nesumokėjus transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 11-12) nurodyta, kad V.S. 2009 m. balandžio 24 d. vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę „Scania R124“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini), su puspriekabe valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) važiavo aukščiausios kategorijos keliu A - 13, nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtino Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimus.

Transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio mokėjimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Įstatymo 7 straipsnis numato, kad Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkai ar valdytojai moka naudotojo mokestį už važiavimą magistraliniais keliais. Mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 patvirtintas Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, iš jų Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžių, mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašas, kurio 8 ir 14 punktai numato, kad transporto priemonių savininkai ar valdytojai turi teisę naudotojo mokestį mokėti bet kuriuo metu įvairiais atsiskaitymo būdais (grynais pinigais, mokėjimo pavedimu ar kitomis įstatymų nustatytomis mokėjimo priemonėmis ar būdais). Sumokėjus mokestį, išduodami mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai - vinjetės. Vinječių formą, jų reikalavimus, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą tvirtina susisiekimo ministras. Susisiekimo ministras 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 patvirtino Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašą, kuris apibrėžė vinjetę kaip naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę važiuoti Lietuvos Respublikos aukščiausios kategorijos keliais. Apraše nurodyta, jog vinjetės gali būti įsigyjamos degalinėse ir kitose vietose, pažymėtose specialiais ženklais, jos turi būti tinkamai užpildomos ir priklijuojamos ant automobilio priekinio stiklo. Vinjetė galioja tik tada, kai ji tinkamai užpildyta, pažymėta, jos pagrindinė dalis priklijuota prie transporto priemonės priekinio stiklo, kaip nurodyta naudojimosi instrukcijoje, bei kartu pateikus kontrolinį kuponą. Tais atvejais, kai įvažiavus į Lietuvos valstybės teritoriją arba išvykstant iš krovinių krovos ar įmonės buveinės (nuolatinės transporto priemonės stovėjimo vietos) nėra degalinės ar kitos vietos, kurioje galima sumokėti naudotojo mokestį bei įsigyti vinjetę(- es), transporto priemonių savininkai ar valdytojai (vairuotojai) tai padaryti privalo artimiausioje degalinėje ar kitoje vietoje, prekiaujančioje vinjetėmis.

Tai, kad V.S. nebuvo sumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, patvirtina jo paaiškinimas administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.14-15) bei bylos nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai. Veika kvalifikuota pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį. Tačiau pažymėtina, kad Institucijos priimtame nutarime yra nurodoma, jog V.S. važiavo N3 kategorijos transporto priemone, aukščiausios kategorijos keliu A 13 neturėdamas transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento ir tokios veikos įvykdymas turėtų būti kvalifikuojamas pagal kitą ATPK 148 straipsnio dalį. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas yra administracinių teisės pažeidimo bylų teisenos procesinis dokumentas, kuriuo formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, fiksuojami nustatyti įrodymai. Pagal ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus protokolo turiniui darytina išvada, kad tai procesinis dokumentas, kuriuo: 1) pradedama administracinė byla; 2) formuluojamas kaltinimas; 3) fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 straipsnio 2 dalis). Administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Protokole nurodytas veikos teisinis kvalifikavimas itin reikšmingas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nes bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) turi patikrinti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tikrai padarė nurodytą teisės pažeidimą, ar tikrai jo veika buvo įstatymo draudžiama ir už ją nustatyta administracinė atsakomybė. Kaip minėta, administracinio teisės pažeidimo protokolu suformuotas kaltinimas ir ginčijamu nutarimu paskirta nuobauda V. S. už tai, kad vairuodamas N3 kategorijos transporto priemonę važiavo aukščiausios kategorijos keliu A - 13 nesumokėjęs transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio, veika kvalifikuota pagal ATPK 148 straipsnio 2 dalį ir tai atitinka faktinę bylos medžiaga, todėl Institucijos nutarime netiksliai įvardintos V.S. padaryto pažeidimo aplinkybės, nelaikytinos esminiu procesiniu pažeidimu, suteikiančiu pagrindą jį naikinti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija nei veikos kvalifikavimo, nei pačio pažeidimo įvykdymo fakto, tačiau dėl sunkios materialinės padėties, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, prašo skirti švelnesnę nei įstatymo numatyta administracinė nuobauda.

Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas, t.y. ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra specialioji norma, nustatanti išimtį iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių. ATPK 31 straipsnyje numatytų bei įstatyme nenumatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių įvertinimas yra teisinė prielaida, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, nuspręsti dėl švelnesnės arba mažesnės nei numatyta sankcijoje nuobaudos skyrimo, arba jos neskyrimo. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numato, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-827/2007, 2007 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N5-542/2007, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-331/2007, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1900/2006).

V. S. kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Toks jo elgesys Institucijos įvertintas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir atsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog V.S. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimas yra 897,50 Lt (atskaičius mokesčius) (b.l. 9), kito pajamų šaltinio V.S. neturi. 2007-08-06 su DnB Nord banku sudaręs kreditavimo sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią yra gavęs 25000 litų paskolą. Paskolos grąžinimo terminas 2012 m. (b.l.6). Teisminio nagrinėjimo metu V.S. teigė, kad gyvena neįregistravęs santuokos ir augina partnerės nepilnametį vaiką, tačiau jokių dokumentų pagrindžiančių šias aplinkybes teismui nepateikė. V.S. nurodė, kad esant tokiai sunkiai materialinei padėčiai galėtų sumokėti 600 litų baudą.

ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti bei auklėti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, nelaikytinos rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos materialinė padėtis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinė byla Nr.N16 -595/2006). Todėl įvertinus suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylos aplinkybes, bei įvertinus, kad skirta minimali sankcijoje numatyta administracinė nuobauda ir nėra pateikta jokių naujų duomenų, kuriuos teismas turėtų įvertinti kitaip nei Institucija skyrusi administracinę nuobaudą, konstatuojama, kad institucijos priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir jį pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Taigi būtina sąlyga tam, kad būtų galima spręsti dėl paskirtos baudos išdėstymo yra administracinėn atsakomybėn traukiamo ar patraukto asmens rašytinis prašymas. Todėl įvertinęs turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes V.S. motyvuotu prašymu gali kreiptis į Klaipėdos teritorinę muitinę dėl baudos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 87-88 straipsniais, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutarė:

2009 m. gegužės 12 d Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 017354/RŽ51-394 palikti nepakeistą ir V. S. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.