Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eksortus“ ieškinį atsakovei R. V. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nėra ginčo dėl uždelsimo atsiskaityti su darbuotoja fakto. Šią aplinkybę pripažįsta abi ginčo šalys, ji įrodyta byloje esančia medžiaga. Ginčas kyla dėl netesybų dydžio.

Teismas, išnagrinėjęs ginčą dėl darbo teisės iš esmės, mano, jog yra pagrindas darbuotojai DGK išieškotą netesybų sumą sumažinti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė dirbo UAB „Eksortus“ nuo 2008 m. spalio 14 d. iki 2018 m. liepos 16 d. (darbo sutartis su pakeitimais – el. b. t. I, psl. 5-12). Atsakovė 2018 m. liepos 2 d. pateikė ieškovei prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnį (šalių susitarimu) nuo 2018 m. liepos 16 d. (el. b. t. I, psl. 13). Darbdavys atsakovės prašymą patenkino ir atleido atsakovę iš darbo nuo jos nurodytos datos, pavedė apskaičiuoti ir išmokėti darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (el. b. t. I, psl. 14). Ginčo dėl galutinės atsiskaitymo sumos taip pat nėra.

Byloje esantys mokėjimo pavedimai rodo, kad UAB „Eksortus“ 2018 m. rugpjūčio 7 d. sumokėjo atsakovei 1000 Eur, rugsėjo 11 d. - 1049,18 Eur, o spalio 2 d. - dar 1869,63 Eur (el. b. t. I, psl. 15-17), tokiu būdu su atsakove visiškai atsiskaitydama.

DK 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė su atsakove neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, duomenų, kad uždelsimas atsiskaityti įvyko dėl atsakovės kaltės, byloje jokių nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog šalys būtų susitarusios kitaip nei numatyta DK 146 straipsnio 2 dalyje dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų. Minėta, ginčo dėl nesavalaikio atsiskaitymo aplinkybės taip pat nėra, ieškovė pripažįsta, jog dėl to atsakomybė kyla jai pačiai.

Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė negalėjo atsiskaityti su darbuotoja jos atleidimo momentu dėl susidariusios sunkios įmonės finansinės padėties, turimų skolų valstybės biudžetui ir apyvartinių lėšų stygiaus (el. b. t. I, psl. 23-26), tačiau patvirtina ir tai, kad ieškovė buvo pakankamai geranoriška buvusios darbuotojos atžvilgiu ir mėgino maksimaliai trumpais laikotarpiai su ja atsiskaityti, sumokėdama jai trijų mėnesių laikotarpiu nemažas sumas. Teismas neturi jokio pagrindo išvadai, kad darbdavys darbuotojos atžvilgiu elgėsi nekorektiškai ar piktnaudžiavo teise (DK 2 str., 35 str.).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (dabartinio DK kodekso normatyve – netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str. (tiek senojo, tiek naujojo DK) įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Teismas, atsižvelgęs į atsakovei neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su ja laikotarpį ir darbdavio geranoriškumą mėginant dengti įsiskolinimą per minimaliai trumpą ir protingą laiką, į neatsiskaitymo aplinkybę sąlygojusias objektyvias priežastis, mano, kad 1500 Eur suma už visą uždelstą atsiskaityti laiką, kuris nėra ilgas (bendras - 2,5 mėnesio, per tą laiką atsakovei išmokėta 3918,81 Eur suma), yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui.

Dėl kitų ginčo šalių išsakytų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui spręsti ir neįtakoja teismo priimto sprendimo esmės.

Sutinkamai su DK 231 straipsnio 7 dalimi, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, taip pat ir advokato atstovavimo išlaidas (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

Teismas, nors ir tenkino ieškinį iš dalies, pasisakė tik dėl reikalaujamos sumos dydžio, kuris yra vertinamojo pobūdžio, iš esmės ir faktiškai nepaneigdamas darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybės. Todėl teismas laiko, jog šiuo atveju ieškovės advokato pagalbos ir kitos išlaidos iš atsakovės jam neturi būti priteisiamos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytos minimalios (3,00 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Išieškoti atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės UAB „Eksortus“, įmonės kodas 300912631, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur), neatskaičius mokesčių, netesybų.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 17 d. sprendimas Nr. DGKS-5609 darbo byloje Nr. APS-36-17838 netenka galios.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.