- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2-389-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00940-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Atsakovas
- R. V. M.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. V. M. dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, be pagrindo gautų pinigų grąžinimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. V. M. 845 516,24 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.240 straipsnio 1 dalį nuo 2019 m. kovo 26 d. iki tol, kai bus grąžinta prašoma priteisti suma, 5 proc. metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktorius, po to, kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir buvo areštuotos jos lėšos, pervedė prašomą priteisti sumą į savo sąskaitą. Ieškovės nemokumo administratorei buvo perduoti ieškovės dokumentai, tačiau jokių dokumentų, pagrindžiančių, kodėl ši suma buvo pervesta atsakovui, nebuvo pateikta.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį 845 516,24 Eur vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų – areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti tik atsiskaitant su ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Grįsdama poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas, žinodamas apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, pervedė sau prašomas priteisti lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 845 516,24 Eur nuostoliams atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
Šalies argumentai
4. Ieškovė pakartotinai pateikė prašymą taikyti tapačias laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė, kad vykdymo procese antstolis nustatė, jog atsakovas be prašomų priteisti pinigų sumų ir ieškovės akcijų neturi jokio kito turto. Pats atsakovas deklaruoja, kad jis gyvena užsienyje. Tokios aplinkybės, ieškovės vertinimu, rodo, kad atsakovas, siekdamas išvengti išieškojimo iš jam pervestų pinigų, perves juos į kitų valstybių bankus. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 7 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
5. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo pripažinti 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d. paskolos sutartis, kurių šalimis yra ieškovė ir atsakovas, nesudarytomis, arba, atmetus šį reikalavimą, pripažinti jas negaliojančiomis; pripažinti 2019 m. kovo 25 d. ieškovės atliktus mokėjimus, kuriais atsakovui buvo pervesta 300 000 Eur, 350 000 Eur ir 195 518,24 Eur, niekiniais nuo jų įvykdymo momento; priteisti ieškovei iš atsakovo 845 516,24 Eur ir 5 proc. metines palūkanas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sudarė visas ginčijamas sutartis atgaline data, siekdamas pagrįsti ieškovės jam sumokėtas sumas.
6. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė pakartotinai prašė taikyti anksčiau nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, sumažindama areštuotino atsakovo turto vertę iki 41 396,10 Eur sumos, atitinkančios jos bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį. Grįsdama šį prašymą, ieškovė rėmėsi tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos jos pradiniame ieškinyje suformuluotame prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs patikslinto ieškinio ir jo priedų turinį, nustatė, kad ieškinys nėra aiškiai nepagrįstas, todėl egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia galimą atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę, jog jai galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas, bus vertinamos nagrinėjant šią bylą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių tikėtinai spręsti apie atsakovo nesąžiningumą, t. y. apie jo ketinimus imtis nesąžiningų priemonių ir pabloginti savo turtinę padėtį bei apsunkinti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nurodė, esą šiuo atveju negalima teigti, kad patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau tokios išvados nepagrindė jokiais argumentais.
10.2. Teismas, vertindamas atsakovo nesąžiningumą, neatsižvelgė į ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytą argumentą, kad atsakovas, atsikirsdamas į ieškinyje pareikštus reikalavimus, remiasi sutartimis, kurios nebuvo perduotos nemokumo administratorei ir galimai buvo sudarytos atgaline data. Atsakovas – tai buvęs ieškovės direktorius ir būtent jam kilo pareiga perduoti visus dokumentus nemokumo administratorei. Tai, kad atsakovas neperdavė visų ieškovės dokumentų, rodo, jog jis nevykdė teisės aktuose nustatytų vadovo pareigų ir yra nesąžiningas.
10.3. Ieškovė 2020 m. lapkričio 27 d. buvo pateikusi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo metu nebuvo užbaigta vykdomoji byla, pradėta pagal šioje byloje priimtą, bet vėliau panaikintą sprendimą už akių, ir antstolio depozitinėje sąskaitoje buvo dalis iš atsakovo išieškotų pinigų. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas tuo metu nuolat ragino antstolį panaikinti jam taikytus suvaržymus, galimai siekdamas pervesti pinigus į užsienyje esančias banko sąskaitas. Minėtą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas išsprendė tik 2021 m. sausio 7 d. Todėl yra tikėtina, kad atsakovas, pasinaudojęs tokia padėtimi, pervedė pinigus į užsienyje esančią banko sąskaitą, siekdamas, kad jie nebūtų pasiekiami ieškovei.
10.4. Atsakovas, eidamas ieškovės direktoriaus pareigas, be teisėto pagrindo pervedė sau iš ieškovės sąskaitos 845,516,24 Eur tuo metu, kai jau buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo ir jos turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Todėl atsakovas gali elgtis nesąžiningai ir priėmus šioje byloje ieškovei palankų sprendimą, juo labiau kad ieškinio suma yra didelė, o duomenų apie atsakovo turimą turtą byloje nėra.
Atsiliepimas
11. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus dėl ieškovės atskirojo skundo ir prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovė skirtingose bylose tas pačis atsakovui pervestas lėšas vertina ir kvalifikuoja skirtingai. Ieškovė neįrodė realios grėsmės būsimo galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tol, kol byloje nėra priimtas sprendimas grąžinti ieškovei pinigus, šie atsakovui paskolinti pinigai laikytini jo lėšomis, kuriomis jis gali disponuoti savo nuožiūra. Atsakovo vertinimu, teismas tinkamai motyvavo ginčijamą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Narinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos nustačius šias sąlygas: pirma, ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas, antra, netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliatyvios (viena kitą papildančios), todėl nenustačius bent vienos iš jų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovas, eidamas jos direktoriaus pareigas, galimai nesąžiningai pervedė į savo sąskaitą visas ieškovės sąskaitoje buvusias lėšas, dar tik bus vertinamos nagrinėjant šią bylą iš esmės, o kitų įrodymų, bent tikėtinai pagrindžiančių, kad atsakovas yra nesąžiningas ir ketina pabloginti savo turtinę padėtį, tokiu būdu siekdamas užkirsti kelią ieškovei ateityje įvykdyti galbūt jai palankų teismo sprendimą, ieškovė nepateikė.
15. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, visų pirma, nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog jos reikalavimai nėra preliminariai pagrįsti. Ieškovės vertinimu, teismas padarė tokią išvadą nenurodęs nutartyje jokių ją pagrindžiančių argumentų, todėl ši ginčijamos nutarties dalis, anot ieškovės, turėtų būti vertinama kaip visiškai nemotyvuota. Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad tokia ieškovės pozicija yra klaidinga. Priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs patikslinto ieškinio ir jo priedų turinį, nurodė, kad patikslintas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir šiuo atveju egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (žr. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties 16 punktą), tačiau, kaip minėta, teismas vertino, jog ieškovė neįrodė grėsmės jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui (antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos). Todėl ieškovės argumentai, kad teismas netinkamai motyvavo savo išvadą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo, yra nepagrįsti.
16. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad šiuo atveju nėra įrodyta grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Įrodinėdama, kad tokia grėsmė egzistuoja, ieškovė remiasi aplinkybėmis, jog atsakovas pervedė į savo sąskaitą ieškovei priklausančias lėšas tuo metu, kai ieškovei jau buvo keliama bankroto byla, o šiuos mokėjimus jis siekia pagrįsti paskolos sutartimis, kurios nebuvo perduotos ieškovės nemokumo administratorei kartu su kitais jos dokumentais ir galimai buvo sudarytos atgaline data. Ieškovė nurodo, kad tokie atsakovo nesąžiningi veiksmai kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu sudaro pagrindą daryti prielaidas, jog jis gali siekti išvengti jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo, juo labiau kad ieškinio suma yra didelė.
17. Vertinant ieškovės atskirajame skunde išdėstytų argumentų pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad pagal naujausią ir aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, didelė ieškinio suma nepagrindžia poreikio taikyti atsakovo turto areštą. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad ši aplinkybė pati savaime nei palengvina, nei apsunkina ar padaro nebeįmanoma galimybę įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Ieškinio sumos dydis – tai tik vienas iš daugelio kriterijų, kuriais remiamasi sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien tik šis kriterijus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1122-1120/2019, 2020 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1199-553/2020 ir kt.).
18. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto ieškinio suma, o šio asmens elgesys, jo sąžiningumas ar nesąžiningumas turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikšto ieškinio reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Taigi, sprendžiant dėl būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones esminės reikšmės turi aplinkybė, ar asmuo, kurio atžvilgiu siekiama taikyti šiuos apribojimus, yra sąžiningas.
19. Atsakovo nesąžiningumas sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nustatomas, be kita ko, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybę įvykdyti jam palankų teismo sprendimą. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam asmeniui kyla pareiga jį įrodyti. Toks asmuo turi pateikti teismui konkrečių duomenų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, nesuderinamus su sąžiningo elgesio standartu. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai, atlikti iki bylos iškėlimo, tiek ir veiksmai, atlikti jos nagrinėjimo metu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018), todėl tai, kad asmuo dar iki bylos iškėlimo galimai elgėsi nesąžiningai gali sukelti pagrįstų abejonių dėl jo sąžiningumo vykdant jam galbūt nepalankų teismo sprendimą.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovo nesąžiningumą grindžia jo veiksmais, atliktais tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, 2018 m. lapkričio 28 d. ieškovės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartimi šis pareiškimas buvo patenkintas ir ieškovei buvo iškelta bankroto byla. Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi taip pat buvo pritaikytas areštas ieškovės nekilnojamajam turtui ir kitam jos ilgalaikiam materialiajam turtui, nustatant, kad areštas galios iki tol, kai ši nutartis įsiteisės. Ieškovė, nesutikdama su teismo nutartimi, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, pateikė dėl jos atskirąjį skundą, tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis buvo palikta nepakeista. Priėmus šią teismo nutartį ieškovė buvo pripažinta nemokia ir jai buvo iškelta bankroto byla.
21. Byloje esantis Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. kovo 28 d., kai ieškovei buvo iškelta bankroto byla, ėjo ieškovės generalinio direktoriaus pareigas. Iš byloje pateikto ieškovės sąskaitos, esančios akcinėje bendrovėje Šiaulių banke, išrašo matyti, kad 2019 m. kovo 25 d. ieškovė, atlikdama 3 mokėjimo operacijas, pervedė į atsakovo banko sąskaitą bendrą 845 516,24 Eur (300 000 Eur + 350 000 Eur + 195 516,24 Eur) sumą. Atlikus šiuos mokėjimus, visos pinigų sumos, kurios tą pačią dieną (2019 m. kovo 25 d.) buvo pervestos į ieškovės sąskaitą, buvo pervestos atsakovui ir ieškovės sąskaitoje nebeliko jokių lėšų.
22. Pažymėtina, kad nurodyti mokėjimai buvo atlikti po to, kai pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 25 d. priėmė nutartį iškelti atsakovo vadovaujamai bendrovei (ieškovei) bankroto bylą ir pritaikė šios bendrovės turtui areštą, likus vos kelioms dienoms iki apeliacinės instancijos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo palikta nepakeista, priėmimo. Taigi, nurodyti mokėjimai buvo atlikti tuo metu, kai ieškovė jau buvo nemoki, o daliai jos turto buvo taikomi suvaržymai ir atsakovui, kaip ieškovės vienasmeniam valdymo organui, neabejotinai buvo žinomos visos pirmiau nurodytos aplinkybės. Tai, kad atsakovas, esant tokiai situacijai, atliko mokėjimus, kuriais iš ieškovės sąskaitos pervedė sau dideles pinigų sumas, nepalikdamas šioje sąskaitoje jokių lėšų, kuriomis, iškėlus ieškovei bankroto bylą, galėtų būti atsiskaitoma su kitais jos kreditoriais, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia abejonių dėl atsakovo sąžiningumo ir sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovas ateityje gali nesąžiningai siekti apsunkinti ieškovei galimybę įvykdyti galbūt jai palankų teismo sprendimą.
23. Abejonių dėl galimo atsakovo nesąžiningumo nepaneigia atsakovo byloje pateiktos paskolos sutartys, kuriomis jis įrodinėja turėjęs pagrindą pervesti sau pirmiau nurodytas pinigų sumas. Visų pirma, atsakovo nurodytos paskolos sutartys buvo sudarytos 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. vasario 27 d. ir 2019 m. kovo 20 d., t. y. tuo metu, kai teisme jau buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovės bankroto bylos iškėlimo ar net buvo priimta pirmosios instancijos teismo nutartis iškelti jai bankroto bylą. Antra, byloje nėra duomenų, kad šios paskolos sutartys būtų perduotos ieškovės nemokumo administratoriui tuo metu, kai jam buvo perduoti visi kiti su ieškovės veikla susiję dokumentai.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš ieškovės byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų, atsakovas neturi jokio įregistruoto nekilnojamojo turto. Iš byloje pateiktų Gyventojų registro tarnybos išrašų matyti, kad atsakovas yra deklaravęs savo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., atsakovo 2020 m. lapkričio 25 d. rašytinius paaiškinimus) įrodinėjo, kad šiuo metu jis gyvena (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties, netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių, galimybė įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą galėtų būti papildomai apsunkinta.
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodyta grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
26. Teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas, todėl surasti ir aprašyti jo turtą pavedama ieškovės pasirinktam antstoliui. Ieškovei išaiškintina, kad per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (CPK 147 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti atsakovui R. V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausantį 41 396,10 Eur (keturiasdešimt vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt šešių eurų 10 ct) vertės kilnojamąjį ir (ar) nekilnojamąjį turtą, o jeigu tokio turto nebūtų ar jo nepakaktų – areštuoti atsakovui priklausančias lėšas, esančias bankų ir (ar) kitų kredito įstaigų sąskaitose, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti turtu ir kitaip jį suvaržyti, leidžiant areštuotą turtą naudoti tik atsiskaitant su ieškove bankrutavusia uždarąja akcine bendrove „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.
Pavesti areštuotą turtą ir (ar) lėšas surasti ir aprašyti ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktam antstoliui.